Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais.

Jėgos aitvarų klubas pasirengęs priimti kaituotojus iš visos Lietuvos.

Klubo vizija 
Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis plevėsavo kurėnai, saulėje švytėjo kaitų klubo langai, skambėjo muzika, vaikščiojo būreliai žmonių. Laurynas Juodeška, instruktorius egzaminatorius, vienas iš trisdešimties pasaulyje dirbančių pagal IKO (angl. International kiteboarding organisation) sistemą, papasakojo: „Dar prieš penkerius metus pradėjome galvoti ir kalbėti apie poreikį prie Kuršių marių, Kintuose, įkurti vandens sporto bazę. Negalėjome atsilikti nuo netoliese klaipėdiečių įkurtos bazės Svencelėje. Nebuvo lengva, teko ne kartą vykti į Vokietiją, Lenkiją, kalbėjomės su rajono vadovais. Turėjome savo viziją ir siekėme ją įgyvendinti. Įgyvendinus projektą ir sutvarkius apie 800 metrų pakrantės, čia laisvalaikį galėtų leisti ne tik vandens sporto mėgėjai, bet galėtų vykti ir kultūriniai renginiai. Mes jau septintus metus organizuojame vaikų stovyklas, kasmet atvyksta vis jaunesnių. Dauguma būna septynerių – aštuonerių metų amžiaus“.

Į klubo atidarymo šventę susirinko gausus būrys svečių.

Klubo atidarymas
L. Juodeška, trumpai papasakojęs apie klubo veiklą, narius, žodį suteikė Kintų seniūnui A. Kliženčiui. Seniūnas pasidžiaugė, kad buvo atsižvelgta į jaunų žmonių iniciatyvą, o sąlygos vandens sporto mėgėjams čia tikrai labai geros. „Marių pakrantėje atsiveria vaizdų grožis, nors gal gylio ir šiek tiek trūksta, tačiau iniciatoriai mato save čia ir randa galimybių pritraukti žmones į Kintus. Tvirtai stovime ant kojų, nes čia yra realios galimybės plėtoti vandens sportą“, – kalbėjo Kintų seniūnas.
Lauryno tėtis Arlandas Juodeška, tvirtai palaikantis sūnaus iniciatyvą, kalbėjo, kad čia, Kintuose, yra ideali vieta sujungti sportu ir dainomis du krantus. Prisiminė patarlę, kad mažas akmuo išverčia vežimą, o didelį galima apvažiuoti ir padovanojo klubui vizitinę lentą.

Kintų kaituotojų klubo vadovas ir instruktorius Laurynas Juodeška.

Savivaldybės meras V. Laurinaitis pasidžiaugė, kad Kintai turi Juodeškų šeimyną. Paatviravo, kad mielai juos priglaustų ir Vainute. „Kiekvienas šeimos narys turi savo idėjų: Audrą mes žinome kaip Kintų muzikos festivalio, kuris vyksta kiekvienais metais, steigėją. Su Arlandu Juodeška šią vasarą atgaivinome plaukimo maratoną Kuršių mariose“, – kalbėjo meras. Meras pridūrė, kad Šilutės rajono savivaldybė kartu su partneriais Kolobžego valsčiumi (Lenkija) ir Barto miesto (Vokietija) buriavimo klubu dalyvauja ES finansuojamame projekte „Baltija visiems“. Džiaugėsi, kad yra iniciatyvių žmonių bei didelio noro gražinti ir turtinti savo gimtąjį kraštą.
„Germanikos“ baldžiai padovanojo klubui virdulį, sakydami, kad norint nesušalti, reikia gerti daug arbatos.
Po iškilmingų kalbų buvo perkirpta juosta ir visi pakviesti užeiti į klubą, pasivaišinti kava, sumuštiniais ir saldumynais. L. Juodeška pasidžiaugė, kad dabar, kai turi savo bazę, nebereikės kiekvieną kartą vežiotis plaukimo įrangos, ji galės būti saugiai laikoma sandėlyje. Padėkojo Kintų statybininkams už puikų darbą, nes buvo nemažas iššūkis konteinerius paversti jaukiomis patalpomis, kuriose atsirado vietos ir administracijai, ir poilsiui. Yra net laiptukai į antrą aukštą, kur planuojama įrengti saugią apžvalgos aikštelę. Vaizdas nuo jos tikrai puikus.

Į Kuršių marias buvo išplaukę 14 narių komanda ir du augintiniai.

Į marias
Aišku, svečiai nekantravo išplaukti į marias, tad norintieji pasiskirstė į dvi komandas ir sulipo į du uoste prisišvartavusius kurėnus. Mums teko garbė keliauti „Germanika“. Tikrai buvo įspūdinga kelionė plaukiant tokiu gražiu oru ir esant palankiam vėjui. UAB „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis papasakojo, kaip buvo statoma ši plokščiadugnė valtis, prie statybos prisidėjo 300 darbuotojų, kurie dirbo laisvu nuo darbo metu. Buvo prisimintas ir Simas Knapkis, rusniškis laivų statytojas, konsultavęs baldininkus. Įdomu buvo stebėti, kaip valdomas burinis laivas, kuris pirmyn plaukia be irklų, naudodamas tik vėjo galią, kuri išpučia bures. Mums papasakota, kad seniau reikėję ant burių pilti vandenį, kad jos būtų tankesnės ir neprasikoštų vėjas. Sužinojome, į kokias keliones „Germanika“ jau leidosi ją gaminę kolektyvo nariai. Plaukimas buvo lygus, leidžiantis grožėtis supančiais vaizdais, ramiai miegojo su mumis keliavę ir du keliautojų augintiniai šuniukai…
Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.