Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Jėgos aitvarų klubas pasirengęs priimti kaituotojus iš visos Lietuvos.

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais.

Klubo vizija

Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis plevėsavo kurėnai, saulėje švytėjo kaitų klubo langai, skambėjo muzika, vaikščiojo būreliai žmonių. Laurynas Juodeška, instruktorius egzaminatorius, vienas iš trisdešimties pasaulyje dirbančių pagal IKO (angl. International kiteboarding organisation) sistemą, papasakojo: „Dar prieš penkerius metus pradėjome galvoti ir kalbėti apie poreikį prie Kuršių marių, Kintuose, įkurti vandens sporto bazę. Negalėjome atsilikti nuo netoliese klaipėdiečių įkurtos bazės Svencelėje. Nebuvo lengva, teko ne kartą vykti į Vokietiją, Lenkiją, kalbėjomės su rajono vadovais. Turėjome savo viziją ir siekėme ją įgyvendinti. Įgyvendinus projektą ir sutvarkius apie 800 metrų pakrantės, čia laisvalaikį galėtų leisti ne tik vandens sporto mėgėjai, bet galėtų vykti ir kultūriniai renginiai. Mes jau septintus metus organizuojame vaikų stovyklas, kasmet atvyksta vis jaunesnių. Dauguma būna septynerių – aštuonerių metų amžiaus“.

Klubo atidarymas

Kintų kaituotojų klubo vadovas ir instruktorius Laurynas Juodeška.

L. Juodeška, trumpai papasakojęs apie klubo veiklą, narius, žodį suteikė Kintų seniūnui A. Kliženčiui. Seniūnas pasidžiaugė, kad buvo atsižvelgta į jaunų žmonių iniciatyvą, o sąlygos vandens sporto mėgėjams čia tikrai labai geros. „Marių pakrantėje atsiveria vaizdų grožis, nors gal gylio ir šiek tiek trūksta, tačiau iniciatoriai mato save čia ir randa galimybių pritraukti žmones į Kintus. Tvirtai stovime ant kojų, nes čia yra realios galimybės plėtoti vandens sportą“, – kalbėjo Kintų seniūnas.

Lauryno tėtis Arlandas Juodeška, tvirtai palaikantis sūnaus iniciatyvą, kalbėjo, kad čia, Kintuose, yra ideali vieta sujungti sportu ir dainomis du krantus. Prisiminė patarlę, kad mažas akmuo išverčia vežimą, o didelį galima apvažiuoti, ir padovanojo klubui vizitinę lentą.

Savivaldybės meras V. Laurinaitis pasidžiaugė, kad Kintai turi Juodeškų šeimyną. Paatviravo, kad mielai juos priglaustų ir Vainute. „Kiekvienas šeimos narys turi savo idėjų: Audrą mes žinome kaip Kintų muzikos festivalio, kuris vyksta kiekvienais metais, steigėją. Su Arlandu Juodeška šią vasarą atgaivinome plaukimo maratoną Kuršių mariose“, – kalbėjo meras. Meras pridūrė, kad Šilutės rajono savivaldybė kartu su partneriais Kolobžego valsčiumi (Lenkija) ir Barto miesto (Vokietija) buriavimo klubu dalyvauja ES finansuojamame projekte „Baltija visiems“. Džiaugėsi, kad yra iniciatyvių žmonių bei didelio noro gražinti ir turtinti savo gimtąjį kraštą.

„Germanikos“ baldžiai padovanojo klubui virdulį, sakydami, kad norint nesušalti, reikia gerti daug arbatos.

Po iškilmingų kalbų buvo perkirpta juosta ir visi pakviesti užeiti į klubą, pasivaišinti kava, sumuštiniais ir saldumynais. L. Juodeška pasidžiaugė, kad dabar, kai turi savo bazę, nebereikės kiekvieną kartą vežiotis plaukimo įrangos, ji galės būti saugiai laikoma sandėlyje. Padėkojo Kintų statybininkams už puikų darbą, nes buvo nemažas iššūkis konteinerius paversti jaukiomis patalpomis, kuriose atsirado vietos ir administracijai, ir poilsiui. Yra net laiptukai į antrą aukštą, kur planuojama įrengti saugią apžvalgos aikštelę. Vaizdas nuo jos tikrai puikus.

Į marias

Aišku, svečiai nekantravo išplaukti į marias, tad norintieji pasiskirstė į dvi komandas ir sulipo į du uoste prisišvartavusius kurėnus. Mums teko garbė keliauti „Germanika“. Tikrai buvo įspūdinga kelionė plaukiant tokiu gražiu oru ir esant palankiam vėjui. UAB „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis papasakojo, kaip buvo statoma ši plokščiadugnė valtis, prie statybos prisidėjo 300 darbuotojų, kurie dirbo laisvu nuo darbo metu. Buvo prisimintas ir Simas Knapkis, rusniškis laivų statytojas, konsultavęs baldininkus. Įdomu buvo stebėti, kaip valdomas burinis laivas, kuris pirmyn plaukia be irklų, naudodamas tik vėjo galią, kuri išpučia bures. Mums papasakota, kad seniau reikėję ant burių pilti vandenį, kad jos būtų tankesnės ir neprasikoštų vėjas. Sužinojome, į kokias keliones „Germanika“ jau leidosi ją gaminę kolektyvo nariai. Plaukimas buvo lygus, leidžiantis grožėtis supančiais vaizdais, ramiai miegojo su mumis keliavę ir du keliautojų augintiniai šuniukai…

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Į klubo atidarymo šventę susirinko gausus būrys svečių.

Į Kuršių marias buvo išplaukę 14 narių komanda ir du augintiniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po