Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Jėgos aitvarų klubas pasirengęs priimti kaituotojus iš visos Lietuvos.

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais.

Klubo vizija

Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis plevėsavo kurėnai, saulėje švytėjo kaitų klubo langai, skambėjo muzika, vaikščiojo būreliai žmonių. Laurynas Juodeška, instruktorius egzaminatorius, vienas iš trisdešimties pasaulyje dirbančių pagal IKO (angl. International kiteboarding organisation) sistemą, papasakojo: „Dar prieš penkerius metus pradėjome galvoti ir kalbėti apie poreikį prie Kuršių marių, Kintuose, įkurti vandens sporto bazę. Negalėjome atsilikti nuo netoliese klaipėdiečių įkurtos bazės Svencelėje. Nebuvo lengva, teko ne kartą vykti į Vokietiją, Lenkiją, kalbėjomės su rajono vadovais. Turėjome savo viziją ir siekėme ją įgyvendinti. Įgyvendinus projektą ir sutvarkius apie 800 metrų pakrantės, čia laisvalaikį galėtų leisti ne tik vandens sporto mėgėjai, bet galėtų vykti ir kultūriniai renginiai. Mes jau septintus metus organizuojame vaikų stovyklas, kasmet atvyksta vis jaunesnių. Dauguma būna septynerių – aštuonerių metų amžiaus“.

Klubo atidarymas

Kintų kaituotojų klubo vadovas ir instruktorius Laurynas Juodeška.

L. Juodeška, trumpai papasakojęs apie klubo veiklą, narius, žodį suteikė Kintų seniūnui A. Kliženčiui. Seniūnas pasidžiaugė, kad buvo atsižvelgta į jaunų žmonių iniciatyvą, o sąlygos vandens sporto mėgėjams čia tikrai labai geros. „Marių pakrantėje atsiveria vaizdų grožis, nors gal gylio ir šiek tiek trūksta, tačiau iniciatoriai mato save čia ir randa galimybių pritraukti žmones į Kintus. Tvirtai stovime ant kojų, nes čia yra realios galimybės plėtoti vandens sportą“, – kalbėjo Kintų seniūnas.

Lauryno tėtis Arlandas Juodeška, tvirtai palaikantis sūnaus iniciatyvą, kalbėjo, kad čia, Kintuose, yra ideali vieta sujungti sportu ir dainomis du krantus. Prisiminė patarlę, kad mažas akmuo išverčia vežimą, o didelį galima apvažiuoti, ir padovanojo klubui vizitinę lentą.

Savivaldybės meras V. Laurinaitis pasidžiaugė, kad Kintai turi Juodeškų šeimyną. Paatviravo, kad mielai juos priglaustų ir Vainute. „Kiekvienas šeimos narys turi savo idėjų: Audrą mes žinome kaip Kintų muzikos festivalio, kuris vyksta kiekvienais metais, steigėją. Su Arlandu Juodeška šią vasarą atgaivinome plaukimo maratoną Kuršių mariose“, – kalbėjo meras. Meras pridūrė, kad Šilutės rajono savivaldybė kartu su partneriais Kolobžego valsčiumi (Lenkija) ir Barto miesto (Vokietija) buriavimo klubu dalyvauja ES finansuojamame projekte „Baltija visiems“. Džiaugėsi, kad yra iniciatyvių žmonių bei didelio noro gražinti ir turtinti savo gimtąjį kraštą.

„Germanikos“ baldžiai padovanojo klubui virdulį, sakydami, kad norint nesušalti, reikia gerti daug arbatos.

Po iškilmingų kalbų buvo perkirpta juosta ir visi pakviesti užeiti į klubą, pasivaišinti kava, sumuštiniais ir saldumynais. L. Juodeška pasidžiaugė, kad dabar, kai turi savo bazę, nebereikės kiekvieną kartą vežiotis plaukimo įrangos, ji galės būti saugiai laikoma sandėlyje. Padėkojo Kintų statybininkams už puikų darbą, nes buvo nemažas iššūkis konteinerius paversti jaukiomis patalpomis, kuriose atsirado vietos ir administracijai, ir poilsiui. Yra net laiptukai į antrą aukštą, kur planuojama įrengti saugią apžvalgos aikštelę. Vaizdas nuo jos tikrai puikus.

Į marias

Aišku, svečiai nekantravo išplaukti į marias, tad norintieji pasiskirstė į dvi komandas ir sulipo į du uoste prisišvartavusius kurėnus. Mums teko garbė keliauti „Germanika“. Tikrai buvo įspūdinga kelionė plaukiant tokiu gražiu oru ir esant palankiam vėjui. UAB „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis papasakojo, kaip buvo statoma ši plokščiadugnė valtis, prie statybos prisidėjo 300 darbuotojų, kurie dirbo laisvu nuo darbo metu. Buvo prisimintas ir Simas Knapkis, rusniškis laivų statytojas, konsultavęs baldininkus. Įdomu buvo stebėti, kaip valdomas burinis laivas, kuris pirmyn plaukia be irklų, naudodamas tik vėjo galią, kuri išpučia bures. Mums papasakota, kad seniau reikėję ant burių pilti vandenį, kad jos būtų tankesnės ir neprasikoštų vėjas. Sužinojome, į kokias keliones „Germanika“ jau leidosi ją gaminę kolektyvo nariai. Plaukimas buvo lygus, leidžiantis grožėtis supančiais vaizdais, ramiai miegojo su mumis keliavę ir du keliautojų augintiniai šuniukai…

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Į klubo atidarymo šventę susirinko gausus būrys svečių.

Į Kuršių marias buvo išplaukę 14 narių komanda ir du augintiniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite