Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Jėgos aitvarų klubas pasirengęs priimti kaituotojus iš visos Lietuvos.

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais.

Klubo vizija

Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis plevėsavo kurėnai, saulėje švytėjo kaitų klubo langai, skambėjo muzika, vaikščiojo būreliai žmonių. Laurynas Juodeška, instruktorius egzaminatorius, vienas iš trisdešimties pasaulyje dirbančių pagal IKO (angl. International kiteboarding organisation) sistemą, papasakojo: „Dar prieš penkerius metus pradėjome galvoti ir kalbėti apie poreikį prie Kuršių marių, Kintuose, įkurti vandens sporto bazę. Negalėjome atsilikti nuo netoliese klaipėdiečių įkurtos bazės Svencelėje. Nebuvo lengva, teko ne kartą vykti į Vokietiją, Lenkiją, kalbėjomės su rajono vadovais. Turėjome savo viziją ir siekėme ją įgyvendinti. Įgyvendinus projektą ir sutvarkius apie 800 metrų pakrantės, čia laisvalaikį galėtų leisti ne tik vandens sporto mėgėjai, bet galėtų vykti ir kultūriniai renginiai. Mes jau septintus metus organizuojame vaikų stovyklas, kasmet atvyksta vis jaunesnių. Dauguma būna septynerių – aštuonerių metų amžiaus“.

Klubo atidarymas

Kintų kaituotojų klubo vadovas ir instruktorius Laurynas Juodeška.

L. Juodeška, trumpai papasakojęs apie klubo veiklą, narius, žodį suteikė Kintų seniūnui A. Kliženčiui. Seniūnas pasidžiaugė, kad buvo atsižvelgta į jaunų žmonių iniciatyvą, o sąlygos vandens sporto mėgėjams čia tikrai labai geros. „Marių pakrantėje atsiveria vaizdų grožis, nors gal gylio ir šiek tiek trūksta, tačiau iniciatoriai mato save čia ir randa galimybių pritraukti žmones į Kintus. Tvirtai stovime ant kojų, nes čia yra realios galimybės plėtoti vandens sportą“, – kalbėjo Kintų seniūnas.

Lauryno tėtis Arlandas Juodeška, tvirtai palaikantis sūnaus iniciatyvą, kalbėjo, kad čia, Kintuose, yra ideali vieta sujungti sportu ir dainomis du krantus. Prisiminė patarlę, kad mažas akmuo išverčia vežimą, o didelį galima apvažiuoti, ir padovanojo klubui vizitinę lentą.

Savivaldybės meras V. Laurinaitis pasidžiaugė, kad Kintai turi Juodeškų šeimyną. Paatviravo, kad mielai juos priglaustų ir Vainute. „Kiekvienas šeimos narys turi savo idėjų: Audrą mes žinome kaip Kintų muzikos festivalio, kuris vyksta kiekvienais metais, steigėją. Su Arlandu Juodeška šią vasarą atgaivinome plaukimo maratoną Kuršių mariose“, – kalbėjo meras. Meras pridūrė, kad Šilutės rajono savivaldybė kartu su partneriais Kolobžego valsčiumi (Lenkija) ir Barto miesto (Vokietija) buriavimo klubu dalyvauja ES finansuojamame projekte „Baltija visiems“. Džiaugėsi, kad yra iniciatyvių žmonių bei didelio noro gražinti ir turtinti savo gimtąjį kraštą.

„Germanikos“ baldžiai padovanojo klubui virdulį, sakydami, kad norint nesušalti, reikia gerti daug arbatos.

Po iškilmingų kalbų buvo perkirpta juosta ir visi pakviesti užeiti į klubą, pasivaišinti kava, sumuštiniais ir saldumynais. L. Juodeška pasidžiaugė, kad dabar, kai turi savo bazę, nebereikės kiekvieną kartą vežiotis plaukimo įrangos, ji galės būti saugiai laikoma sandėlyje. Padėkojo Kintų statybininkams už puikų darbą, nes buvo nemažas iššūkis konteinerius paversti jaukiomis patalpomis, kuriose atsirado vietos ir administracijai, ir poilsiui. Yra net laiptukai į antrą aukštą, kur planuojama įrengti saugią apžvalgos aikštelę. Vaizdas nuo jos tikrai puikus.

Į marias

Aišku, svečiai nekantravo išplaukti į marias, tad norintieji pasiskirstė į dvi komandas ir sulipo į du uoste prisišvartavusius kurėnus. Mums teko garbė keliauti „Germanika“. Tikrai buvo įspūdinga kelionė plaukiant tokiu gražiu oru ir esant palankiam vėjui. UAB „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis papasakojo, kaip buvo statoma ši plokščiadugnė valtis, prie statybos prisidėjo 300 darbuotojų, kurie dirbo laisvu nuo darbo metu. Buvo prisimintas ir Simas Knapkis, rusniškis laivų statytojas, konsultavęs baldininkus. Įdomu buvo stebėti, kaip valdomas burinis laivas, kuris pirmyn plaukia be irklų, naudodamas tik vėjo galią, kuri išpučia bures. Mums papasakota, kad seniau reikėję ant burių pilti vandenį, kad jos būtų tankesnės ir neprasikoštų vėjas. Sužinojome, į kokias keliones „Germanika“ jau leidosi ją gaminę kolektyvo nariai. Plaukimas buvo lygus, leidžiantis grožėtis supančiais vaizdais, ramiai miegojo su mumis keliavę ir du keliautojų augintiniai šuniukai…

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Į klubo atidarymo šventę susirinko gausus būrys svečių.

Į Kuršių marias buvo išplaukę 14 narių komanda ir du augintiniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų