Kuršių marių pakrantėje atidaryta Kintų jėgos aitvarų bazė

Jėgos aitvarų klubas pasirengęs priimti kaituotojus iš visos Lietuvos.

Spalio 13–ąją Kintuose, Kuršių marių pakrantėje įsikūrusiame uostelyje, duris atvėrė keletą metų puoselėta idėja – Kintų kaitavimo (jėgos aitvarų) bazė. Į atidarymo šventę pėsti ir važiuoti rinkosi kintiškiai ir svečiai, atvyko Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Šventės svečiai turėjo progos išsamiau susipažinti su Lietuvoje sparčiai populiarėjančia sporto šaka, įtraukta į olimpinių sporto šakų sąrašą – jėgos aitvarais, pasiplaukioti mariose buriniais laivais.

Klubo vizija

Atėjusieji į Kintų uostelį dar iš tolo galėjo pastebėti atgimusią marių pakrantę: išdidžiai burėmis plevėsavo kurėnai, saulėje švytėjo kaitų klubo langai, skambėjo muzika, vaikščiojo būreliai žmonių. Laurynas Juodeška, instruktorius egzaminatorius, vienas iš trisdešimties pasaulyje dirbančių pagal IKO (angl. International kiteboarding organisation) sistemą, papasakojo: „Dar prieš penkerius metus pradėjome galvoti ir kalbėti apie poreikį prie Kuršių marių, Kintuose, įkurti vandens sporto bazę. Negalėjome atsilikti nuo netoliese klaipėdiečių įkurtos bazės Svencelėje. Nebuvo lengva, teko ne kartą vykti į Vokietiją, Lenkiją, kalbėjomės su rajono vadovais. Turėjome savo viziją ir siekėme ją įgyvendinti. Įgyvendinus projektą ir sutvarkius apie 800 metrų pakrantės, čia laisvalaikį galėtų leisti ne tik vandens sporto mėgėjai, bet galėtų vykti ir kultūriniai renginiai. Mes jau septintus metus organizuojame vaikų stovyklas, kasmet atvyksta vis jaunesnių. Dauguma būna septynerių – aštuonerių metų amžiaus“.

Klubo atidarymas

Kintų kaituotojų klubo vadovas ir instruktorius Laurynas Juodeška.

L. Juodeška, trumpai papasakojęs apie klubo veiklą, narius, žodį suteikė Kintų seniūnui A. Kliženčiui. Seniūnas pasidžiaugė, kad buvo atsižvelgta į jaunų žmonių iniciatyvą, o sąlygos vandens sporto mėgėjams čia tikrai labai geros. „Marių pakrantėje atsiveria vaizdų grožis, nors gal gylio ir šiek tiek trūksta, tačiau iniciatoriai mato save čia ir randa galimybių pritraukti žmones į Kintus. Tvirtai stovime ant kojų, nes čia yra realios galimybės plėtoti vandens sportą“, – kalbėjo Kintų seniūnas.

Lauryno tėtis Arlandas Juodeška, tvirtai palaikantis sūnaus iniciatyvą, kalbėjo, kad čia, Kintuose, yra ideali vieta sujungti sportu ir dainomis du krantus. Prisiminė patarlę, kad mažas akmuo išverčia vežimą, o didelį galima apvažiuoti, ir padovanojo klubui vizitinę lentą.

Savivaldybės meras V. Laurinaitis pasidžiaugė, kad Kintai turi Juodeškų šeimyną. Paatviravo, kad mielai juos priglaustų ir Vainute. „Kiekvienas šeimos narys turi savo idėjų: Audrą mes žinome kaip Kintų muzikos festivalio, kuris vyksta kiekvienais metais, steigėją. Su Arlandu Juodeška šią vasarą atgaivinome plaukimo maratoną Kuršių mariose“, – kalbėjo meras. Meras pridūrė, kad Šilutės rajono savivaldybė kartu su partneriais Kolobžego valsčiumi (Lenkija) ir Barto miesto (Vokietija) buriavimo klubu dalyvauja ES finansuojamame projekte „Baltija visiems“. Džiaugėsi, kad yra iniciatyvių žmonių bei didelio noro gražinti ir turtinti savo gimtąjį kraštą.

„Germanikos“ baldžiai padovanojo klubui virdulį, sakydami, kad norint nesušalti, reikia gerti daug arbatos.

Po iškilmingų kalbų buvo perkirpta juosta ir visi pakviesti užeiti į klubą, pasivaišinti kava, sumuštiniais ir saldumynais. L. Juodeška pasidžiaugė, kad dabar, kai turi savo bazę, nebereikės kiekvieną kartą vežiotis plaukimo įrangos, ji galės būti saugiai laikoma sandėlyje. Padėkojo Kintų statybininkams už puikų darbą, nes buvo nemažas iššūkis konteinerius paversti jaukiomis patalpomis, kuriose atsirado vietos ir administracijai, ir poilsiui. Yra net laiptukai į antrą aukštą, kur planuojama įrengti saugią apžvalgos aikštelę. Vaizdas nuo jos tikrai puikus.

Į marias

Aišku, svečiai nekantravo išplaukti į marias, tad norintieji pasiskirstė į dvi komandas ir sulipo į du uoste prisišvartavusius kurėnus. Mums teko garbė keliauti „Germanika“. Tikrai buvo įspūdinga kelionė plaukiant tokiu gražiu oru ir esant palankiam vėjui. UAB „Germanika“ direktorius Rolandas Baltuonis papasakojo, kaip buvo statoma ši plokščiadugnė valtis, prie statybos prisidėjo 300 darbuotojų, kurie dirbo laisvu nuo darbo metu. Buvo prisimintas ir Simas Knapkis, rusniškis laivų statytojas, konsultavęs baldininkus. Įdomu buvo stebėti, kaip valdomas burinis laivas, kuris pirmyn plaukia be irklų, naudodamas tik vėjo galią, kuri išpučia bures. Mums papasakota, kad seniau reikėję ant burių pilti vandenį, kad jos būtų tankesnės ir neprasikoštų vėjas. Sužinojome, į kokias keliones „Germanika“ jau leidosi ją gaminę kolektyvo nariai. Plaukimas buvo lygus, leidžiantis grožėtis supančiais vaizdais, ramiai miegojo su mumis keliavę ir du keliautojų augintiniai šuniukai…

Birutė Morkevičienė, autorės nuotr.

Į klubo atidarymo šventę susirinko gausus būrys svečių.

Į Kuršių marias buvo išplaukę 14 narių komanda ir du augintiniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kartono vartojimo nauda ir picų dėžės

Pakavimo priemonės reikalingos daugeliu gyvenimo atvejų: kai norima į dėžes sandariai sudėti daiktus, nes tenka kraustytis; dėžės reikalingos konditerijos gaminiams laikyti ir t. t. Dėžės kainuoja nebrangiai, todėl jas naudoja daugelis, kadangi jos tikrai palengvina gyvenimą, kuomet reikia produktus ar daiktus saugiai ir gražiai perkelti iš vienos vietos į kitą. Kartonas yra viena populiariausių pakavimo medžiagų, mat tai švari ir ekologiška medžiaga, kurią galima perdirbti, kainuoja nebrangiai. Kartonas yra paveikus klimatiniams veiksniams, todėl greitai suyra, tinka antriniam naudojimui. Dėžės pagal

Kodėl verta rinktis kačių maistą „Ontario“?

Katės – vienos iš mylimiausių naminių gyvūnų, kurioms patinka šiluma ir dėmesys. Dauguma kačių gyvena namuose ir į lauką eina tik kartu su šeimininkais, todėl derėtų užtikrinti visas sąlygas, kad augintinis namuose jaustųsi gerai ir jam tikrai nieko netrūktų. Tai padaryti nėra sunku, nes dauguma gyvūnų mėgsta tai, ką išrenka šeimininkas. Išsirinkti geriausius daiktus ir maisto produktus gali padėti konsultantas, kuris yra gyvūnų parduotuvėje, taip pat veterinaras ar internetinėse parduotuvėse esantys aprašai, skirti apibūdinti kačių daiktams ar maisto produktams. Šie

Maisto produktų tausojimo gudrybės: nuo šaldytuvo lentynėlių paslapčių iki šaldytų avokadų ir acte mirkytų uogų

Tausoti, saugoti ir veltui nešvaistyti maisto. Tokios tvarumo idėjos šiuo metu yra ne tik labai populiarios: jos taip pat leidžia gyventi taupiau, sąmoningiau ir kuo ilgiau mėgautis maisto produktų šviežumu. Visgi neretai tenka susidurti su galvosūkiu, kaip to pasiekti savo virtuvėje. Gudrybės šaldytuve Didelę dalį pasaulio užkariavusi sąmoningo maisto vartojimo filosofija sėkmingai kelią skinasi ir į lietuvių virtuves. Todėl šį, vis dažnesnį šalies gyventojų pasirinkimą sveikinanti „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina – švaistyti mažiau reiškia gyventi

Įspūdžiai po savanorystės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje

Kiekvienas žmogus savanorystės reikšmę suvokia savaip. Standartinis apibrėžimas skamba taip: įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunama piniginio atlygio.   O kas mums yra savanorystė? Iš pradžių ši veikla mums reiškė papildomą 0,25 balą, kuris būtų priskaičiuojamas stojant į universitetą. Tačiau laikui bėgant supratome, jog savanorystė yra kur kas daugiau. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje praleistos valandos virto ne tik malonumo, džiaugsmo, bet ir pažinimo šaltiniu.

Taip pat skaitykite