Kurortuose grąžintų gėrimų pakuočių rekordai ir kuklūs Pagėgiai

USAD skaičiavimo centras

2018 m. taromatams bei rankinio surinkimo punktams teko padirbėti. Pernai grąžintas rekordinis gėrimų pakuočių kiekis, iš viso 581,6 mln. vnt. Tai 43 mln. daugiau nei 2017 m. Pagrindinė to priežastis – dėl ūgtelėjusių gyventojų pajamų bei itin ankstyvos ir ilgos vasaros išaugęs gėrimų vartojimas.

Pernai kiekvienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 207 grąžintos gėrimų pakuotės (metais anksčiau – 189), o kiekvieną taromatų bei rankinio surinkimo punktų veiklos (skaičiuojant standartinį darbo laiką nuo 8 iki 22 h) sekundę buvo grąžinama po 32 pakuotes.

„Metai buvo intensyvūs. Gyventojai gėrimų pirko gerokai daugiau, gerokai daugiau grąžino ir gėrimų pakuočių. Tačiau svarbiausia, jog grąžinta 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių – šis rodiklis išliko toks pats aukštas. Tai rodo, jog Lietuvos gyventojų nuostata ir įprotis grąžinti pakuotes išlieka tvirti.

Matydami tokius rezultatus galime užtikrintai teigti, kad Lietuvoje veikianti užstato sistema yra viena efektyviausių, savo rodikliais besilygiuojanti į ilgą laiką veikiančias Skandinavijos šalių sistemas. Mums, kaip organizacijai, ypač svarbu tai, kad pavyksta išlaikyti itin aukštą pasitikėjimą užstato sistema ir jos vertinimą – 98 proc. besinaudojančiųjų sistema teigia, kad ji reikalinga“, – sako ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

Jo teigimu, Europos Sąjungos (ES) institucijoms patvirtinus vienkartinį plastiką ribojančius teisės aktus, parduotuvėse ne tik dings plastikiniai indai bei šiaudeliai – 2029 m. visoje ES turėtų būti surenkama bent 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių. Lietuvoje toks rodiklis buvo pasiektas jau užpernai, tad ES tikslus aplenkėme 12 metų.

„Turint omenyje, kad užstato sistema veikia tik trečius metus, esamą situaciją galima vertinti kaip labai gerą. Todėl, galvojant apie artimiausių metų veiklą, pagrindinis mūsų siekis – išlaikyti tokius pat aukštus surinkimo rodiklius ir juos gerinti. Kadangi Lietuvos gyventojai palaiko sistemą, tikiu, kad kartu mums tai pavyks“, – įsitikinęs vadovas.

Kurortų rekordai ir kuklūs Pagėgiai

Nors 2018 m. šalies gyventojai grąžino 8 proc. daugiau gėrimų pakuočių, tačiau atskiruose Lietuvos regionuose skaičiai smarkiai skiriasi. Augimas ryškiausias svečius traukusiose vietose, o nuošalesnėse bei ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse rezultatai kuklesni.

„Jau pirmoje metų pusėje matėme kiek ūgtelėjusius grąžinimo rodiklius, kuriuos tikriausiai lėmė didesnių pajamų paskatintas vartojimas. Tačiau didžiausią įtaką rezultatams padarė vasara. Ji buvo neįprastai ilga ir saulėta, dėl ko ir taip intensyvūs vasaros mėnesiai tapo dar intensyvesni“, – pasakoja G. Varnas.

Anot jo, būtent turistų apgultį išgyvenusiuose kurortuose fiksuotas didžiausias grąžinamų pakuočių augimas. Antai Neringos savivaldybėje grąžinta 16 proc., Palangos – 14,4 proc., Birštono – 13 proc. daugiau gėrimų pakuočių nei metais anksčiau. Mažiausiais augimas fiksuotas Visagino miesto (2,7 proc.) bei Pagėgių (3,2 proc.) savivaldybėse.

Jeigu matuotume ne procentinius, o grąžinamų pakuočių skaičiaus pokyčius, tuomet didžiausias augimas, suprantama, buvo didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje grąžinta 9,4 mln., Kaune 6,4 mln., Klaipėdoje 2,9 mln., Šiauliuose 1,7 mln., Panevėžyje 1,5 mln. pakuočių daugiau. Mažiausias augimas Pagėgių savivaldybėje – 37,4 tūkst.

G. Varno teigimu, užstato sistema šiuo metu naudojasi 88 proc. šalies gyventojų, tačiau mūsų aplinkai būtų geriau, jeigu įsitrauktų dar daugiau žmonių, nes visas surinktas pakuotes USAD perduoda perdirbimui. O viena stipriausių paskatų naudotis užstato sistema – geras kitų pavyzdys ir paraginimas.

USAD inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai