Kurortuose grąžintų gėrimų pakuočių rekordai ir kuklūs Pagėgiai

USAD skaičiavimo centras

2018 m. taromatams bei rankinio surinkimo punktams teko padirbėti. Pernai grąžintas rekordinis gėrimų pakuočių kiekis, iš viso 581,6 mln. vnt. Tai 43 mln. daugiau nei 2017 m. Pagrindinė to priežastis – dėl ūgtelėjusių gyventojų pajamų bei itin ankstyvos ir ilgos vasaros išaugęs gėrimų vartojimas.

Pernai kiekvienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 207 grąžintos gėrimų pakuotės (metais anksčiau – 189), o kiekvieną taromatų bei rankinio surinkimo punktų veiklos (skaičiuojant standartinį darbo laiką nuo 8 iki 22 h) sekundę buvo grąžinama po 32 pakuotes.

„Metai buvo intensyvūs. Gyventojai gėrimų pirko gerokai daugiau, gerokai daugiau grąžino ir gėrimų pakuočių. Tačiau svarbiausia, jog grąžinta 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių – šis rodiklis išliko toks pats aukštas. Tai rodo, jog Lietuvos gyventojų nuostata ir įprotis grąžinti pakuotes išlieka tvirti.

Matydami tokius rezultatus galime užtikrintai teigti, kad Lietuvoje veikianti užstato sistema yra viena efektyviausių, savo rodikliais besilygiuojanti į ilgą laiką veikiančias Skandinavijos šalių sistemas. Mums, kaip organizacijai, ypač svarbu tai, kad pavyksta išlaikyti itin aukštą pasitikėjimą užstato sistema ir jos vertinimą – 98 proc. besinaudojančiųjų sistema teigia, kad ji reikalinga“, – sako ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

Jo teigimu, Europos Sąjungos (ES) institucijoms patvirtinus vienkartinį plastiką ribojančius teisės aktus, parduotuvėse ne tik dings plastikiniai indai bei šiaudeliai – 2029 m. visoje ES turėtų būti surenkama bent 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių. Lietuvoje toks rodiklis buvo pasiektas jau užpernai, tad ES tikslus aplenkėme 12 metų.

„Turint omenyje, kad užstato sistema veikia tik trečius metus, esamą situaciją galima vertinti kaip labai gerą. Todėl, galvojant apie artimiausių metų veiklą, pagrindinis mūsų siekis – išlaikyti tokius pat aukštus surinkimo rodiklius ir juos gerinti. Kadangi Lietuvos gyventojai palaiko sistemą, tikiu, kad kartu mums tai pavyks“, – įsitikinęs vadovas.

Kurortų rekordai ir kuklūs Pagėgiai

Nors 2018 m. šalies gyventojai grąžino 8 proc. daugiau gėrimų pakuočių, tačiau atskiruose Lietuvos regionuose skaičiai smarkiai skiriasi. Augimas ryškiausias svečius traukusiose vietose, o nuošalesnėse bei ekonomiškai silpnesnėse savivaldybėse rezultatai kuklesni.

„Jau pirmoje metų pusėje matėme kiek ūgtelėjusius grąžinimo rodiklius, kuriuos tikriausiai lėmė didesnių pajamų paskatintas vartojimas. Tačiau didžiausią įtaką rezultatams padarė vasara. Ji buvo neįprastai ilga ir saulėta, dėl ko ir taip intensyvūs vasaros mėnesiai tapo dar intensyvesni“, – pasakoja G. Varnas.

Anot jo, būtent turistų apgultį išgyvenusiuose kurortuose fiksuotas didžiausias grąžinamų pakuočių augimas. Antai Neringos savivaldybėje grąžinta 16 proc., Palangos – 14,4 proc., Birštono – 13 proc. daugiau gėrimų pakuočių nei metais anksčiau. Mažiausiais augimas fiksuotas Visagino miesto (2,7 proc.) bei Pagėgių (3,2 proc.) savivaldybėse.

Jeigu matuotume ne procentinius, o grąžinamų pakuočių skaičiaus pokyčius, tuomet didžiausias augimas, suprantama, buvo didžiuosiuose šalies miestuose. Vilniuje grąžinta 9,4 mln., Kaune 6,4 mln., Klaipėdoje 2,9 mln., Šiauliuose 1,7 mln., Panevėžyje 1,5 mln. pakuočių daugiau. Mažiausias augimas Pagėgių savivaldybėje – 37,4 tūkst.

G. Varno teigimu, užstato sistema šiuo metu naudojasi 88 proc. šalies gyventojų, tačiau mūsų aplinkai būtų geriau, jeigu įsitrauktų dar daugiau žmonių, nes visas surinktas pakuotes USAD perduoda perdirbimui. O viena stipriausių paskatų naudotis užstato sistema – geras kitų pavyzdys ir paraginimas.

USAD inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pritarta direktyvai, pagal kurią tėvai turėtų dalintis laiką vaiko priežiūrai

Europos Sąjungos užimtumo ir socialinės politikos ministrai Liuksemburge ketvirtadienį galutinai pritarė direktyvai, kuri numato neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas moterims ir vyrams, užtikrina minimalias tėvystės atostogas gimus vaikui, įteisina prižiūrinčio asmens atostogas šeimos nario slaugymui, nurodo, kuriais atvejais darbuotojais gali būti atleistas nuo darbo, kai esama itin svarbių aplinkybių. Valstybės narės savo įstatymus per trejus metus turės pritaikyti prie direktyvos, tačiau šalys, kuriose jau galioja geresnės sąlygos, negalės pabloginti padėties gyventojams, pasiremdamos šiuo dokumentu. „Lietuva daugeliu atvejų užtikrina geresnes sąlygas nei

Iššūkis „Vasara be plastiko“: kviečia per 66 dienas susiformuoti gamtai draugiškus įpročius

Lietuvoje jau ne vieneri metai siekiama netradiciškai ugdyti moksleivių ekologinį sąmoningumą. Šią vasarą pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ bei aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ bendras projektas „Žalioji olimpiada“ kviečia mokyklų bendruomenes, mokinius bei Lietuvos šeimas prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekiama aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais.   „Vasara suteikia mums daug gerų emocijų ir smagios veiklos, tačiau tuo pačiu jos metu sukuriama ir daugiau plastiko pakuočių atliekų, toli

Meldinių nendrinukių Lietuvoje daugėja

Apibendrinti pirmosios meldinių nendrinukių apskaitos rezultatai rodo, kad šių retų paukščių populiacija Lietuvoje didėja. Pirmosios apskaitos metu suskaičiuoti 157 giedantys meldinių nendrinukių patinėliai. Vienas iš meldinių nendrinukių apskaitos vykdytojų, ornitologas dr. Žydrūnas Preikša džiaugiasi retųjų paukščių gausumu šiemet: „Praėjusiais metais pirmosios apskaitos metu buvome suskaičiavę 119 giedančių patinų, o šiemet jų – žymiai daugiau. Labai tikimės, kad antrosios apskaitos metu liepą jų rasime dar daugiau, bet net ir šis skaičius – džiuginantis. Šiuo rezultatu skubame dalintis su ūkininkais ir dedame visas pastangas,

Tropinių karščių pasekmė: pasipylė smulkūs eismo įvykiai, vairuojama tarsi apgirtus

Lietuvą užklupę tropiniai karščiai ir 30°C dienomis viršijanti oro temperatūra keliuose sukėlė smulkių eismo įvykių bangą. Draudikai pastebi, kad nuo karščio kenčiantys vairuotojai ėmė klysti elementariausiose situacijose, todėl ir jiems, ir pėstiesiems pataria būti atsargesniems, atidžiau planuoti keliones net ir įprastais maršrutais. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, kad pastarąją savaitę smulkių eismo įvykių skaičius išaugęs beveik 50 proc, palyginti su vidutiniais vasaros rodikliais. „Mūsų duomenimis, oro temperatūrai viršijant 24 °C eismo įvykių skaičius išauga maždaug 20 proc. Dabar