Kur oš tavo miškas? Miškininkai kviečia į Nacionalinį miškasodį!

miškasValstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į Nacionalinį miškasodį balandžio 29 d. Šiais metais miškininkai planuoja užsodinti net 800 ha naujų miškų. Juose pasodins tiek medelių, kiek Lietuvoje gyventojų – 2,8 mln. 

Tad kur oš tavo miškas?

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) ir Aplinkos ministerijos organizuojama šventė bendram tikslui sutelkia įvairių sričių žmones, įmones, organizacijas, bendruomenes. Žodžiu,  visus, mylinčius gamtą bei norinčius prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Šiuo metu miškai užima 33,8 proc. šalies ploto.

„Miškasodis mums, miškininkams, yra vienas svarbiausių metų darbų ir ypatinga šventė. Bendram tikslui sutelkiame jėgas, susitinkame su kolegomis, šventės dalyviais, jų šiais metais tikimės rekordiškai daug. Kiekvienais metais miškasodis sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Žmonės mato vertę ir naudą – sodindami naujus medelius, prisidėdami prie miškingumo didinimo. Kartu sužino iš miškininkų naudingos informacijos apie miško sodmenų išauginimo technologijas, medžio gyvavimo ciklus, miškininko darbą ir miškininkystę Lietuvoje“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Nacionalinis miškasodis vyks visoje Lietuvoje, 26 VMU regioniniuose padaliniuose ir beveik 40-tyje skirtingų sodinimo vietų balandžio 29 d. 10 val. Norint dalyvauti šventėje privaloma registracija

Nacionalinis miškasodis – tai dešimtmečius gyvuojanti ir tradicija tapusi medžių sodinimo šventė. Miškininkai kviečia visuomenę susipažinti su medžių sodinimo technologijomis, sužinoti apie miškininko darbą bei savo rankomis prisidėti atkuriant ir veisiant šalies miškus.

Girios – Lietuvos tapatybės dalis

„Praėjusiais metais Nacionaliniame miškasodyje dalyvavo apie 1500 žmonių ir daugiau nei šimtas įvairių įmonių bei organizacijų. Šiemet tikimės suburti dar daugiau žmonių. Kad Lietuvoje oštų miškai, žaliuotų girios, kurios yra mūsų lietuviškos tapatybės dalis. Juk miškai ne tik valo orą, apsaugo augmeniją, žvėris, bet ir gerina mūsų visų sveikatą ir savijautą“, – į šių metų miškasodį kviečia jungtis Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių. Šie metai pirmieji, kai visų VMU regioninių padalinių dalyje miškų bus sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema. Planuojama pasodinti apie 4 mln. sodmenų. Uždara šaknų sistema – tai sėjinukų auginimas specialiuose konteineriuose, naudojant naujausias sėjimo ir auginimo priežiūros technologijas.

Tokiu būdu išauginami labai geros kokybės sodmenys per du kartus trumpesnį sodmenų auginimo laiką. Sėjai naudojama speciali įranga, todėl vertingų sėklų sunaudojama 3 kartus mažiau. Iš konteinerių persodinti sėjinukai nejaučia streso, o suteikiant geras augalų priežiūros sąlygas, auga labai greitai.

Valstybinių miškų urėdija moderniuose medelynuose augina miško sodmenis. Nuolatos atkuriami ir veisiami nauji miškų plotai, rūpinamasi miškų sanitarine ir priešgaisrine apsauga. Ypatingas dėmesys skiriamas biologinės įvairovės išsaugojimui miškų ekosistemose, prižiūrimi ir kuriami nauji rekreaciniai objektai lankytojams. Lietuvos valstybiniuose miškuose, kuriuos patikėjimo teise valdo Valstybinių miškų urėdija, ūkininkaujama laikantis tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principų.

Aplinkos ministerijos inf.

Vienas komentaras

  • Gamta

    Ar Šilutės aplinkosauga nustatė kaltuosius ir pateikė atlyginti gamtai padarytą žalą dėl 2021 m neteisėtai iškirstų medžių Rusnėje Atmatos upės apsaugos juostoje?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tarptautinio poezijos pavasario stotelė Pagėgių krašte

Išlydint pavasarį, 2023 m. gegužės 14-28 d. Lietuvoje nuvilnijo daugybę kūrėjų iš įvairiausių šalių subūrusio Tarptautinio poezijos pavasario renginiai. Džiugu, jog šiemet šio iškilaus, žymiausius Lietuvos bei užsienio rašytojus vienijančio poezijos karavano maršrute – ir stotelė Pagėgių krašte. Ypatingoje, bohemiškoje, kūrybiniams ieškojimams ir atradimams buriančioje vietoje – ant garsiojo Rambyno kalno 2023 m. gegužės 26 dieną margą it gamta poezijos puokštę susirinkusiesiems dovanojo garsūs šalies bei užsienio poetai – Tarptautinio poezijos pavasario dalyviai: kūrėjai Liutauras Degėsys, Vytas Dekšnys, Dainius Gintalas,

Mero padėka Šilutės gimtadienio šventės kūrėjams

512-ojo Šilutės miesto gimtadienio šurmuliui nurimus nuoširdžiausius padėkos žodžius tariu miesto šventės organizatoriui – Šilutės kultūros ir pramogų centrui, taip pat šventės vedėjams, Savivaldybės administracijos specialistams, vietos verslo įmonėms ir visiems, kurie prisidėjo prie šio savaitgalio renginių organizavimo. Tik Jūsų dėka šventė atkeliavo į visų šilutiškių ir miesto svečių širdis. Dėkoju šventės svečiams – užsienio partneriams iš Ckaltubo (Sakartvelas), Kolobžego (Lenkija) ir Gdansko Pruščo  (Lenkija), Saldus (Latvija) bei Skadovsko (Ukraina) savivaldybių delegacijoms, lietuvių bendruomenei iš JAV, Lietuvos Respublikos Seimo nariui,

Sodo darbų sezonas įsibėgėja: kaip išvengti traumų?

Vis daugiau gyventojų šylant orams skuba tvarkyti ir puoselėti teritorijas aplink namus bei įninka į daržininkystės darbus. Kad aktyvus sodo sezonas būtų sklandus ir įsibėgėtų be traumų, svarbu tinkamai pasirūpinti sveikata bei fizine forma. „Sodų ir nuosavų namų bendrijose bei gyvenvietėse žmonės jau sujudo: sodo darbų sąrašas pavasarį būna labai ilgas – pradedant medžių ir krūmų genėjimu, žolės pjovimu, lysvių kasimu, augalų sodinimu, baigiant aplinkos tvarkymu ir kitais būtinais darbais. Dažniausiai sode pasitaikančios traumos yra įvairūs patempimai, sodo įrangos ir

Gegužė: šalnos, saulėtos dienos ir sausra

Hidrometeorologijos tarnyba gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio orų apžvalgoje skelbia, kad ir Šilutės rajone jau nuo gegužės 9 d. prasidėjo sausra. Šalnos, pirmąjį gegužės dešimtadienį fiksuotos visomis dienomis, nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį. Gegužės 11-12 d., 19 d. ore, o 11-13 d. ir 18-19 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki 2 laipsnių šalčio, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 laipsnių. Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas

Taip pat skaitykite