Kur dėti padėvėtus drabužius?

To „Pamario“ redakcijos žurnalistų teiravosi moteris. Sutikime, jog kaskart peržiūrėję drabužių spintą joje randame nebenešiojamų drabužių. Vieni atiduodame labdarai, kiti – pažįstamiems. Yra ir tokių, kurie drabužius degina arba tiesiog sukrautus į maišus palieka prie buitinių atliekų konteinerių. Kur dėti nebereikalingus drabužius ?

Surinkęs drabužius iš mieste esančio konteinerio, Lukas juos nugabena į šiuos du jūrinius konteinerius. L. Rupainio asmeninė nuotr.

Yra drabužių konteineris
Nuo 2018-ųjų gruodžio Saulės akligatvyje, šalia Šilutės r. vyriausiojo policijos komisariato, stovi raudonos spalvos konteineris, į kurį galima mesti nebenaudojamus daiktus. Stebina tai, kad apie šį konteinerį vis dar nežino daugelis šilutiškių. Išgirdę, kad mieste yra vieta, kur galima sumesti dėvėtus drabužius, nustemba ir prašo nurodyti tikslią vietą…

Užrašai ant konteinerio skelbia, kad į jį galima mesti ne tik rūbus, avalynę, bet ir patalynę, užuolaidas, žaislus, elektroniką. Įdomu tai, kad ant konteinerio nurodyta, jog visi daiktai, kuriuos sumesite į šį konteinerį, bus skirti nuo karo nukentėjusiems vaikams, kuriuos nugabenti į Ukrainą ruošėsi pats idėjos sumanytojas, 24-erių metu jaunuolis Lukas Rupainis.
Būdamas tik 16 metų Lukas susirgo ir skubiai buvo nugabentas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Po ilgo gydymo vaikinas galiausiai pasveiko ir ruošėsi į namus. Tuo metu prieš šv. Kalėdas tardiciškai gydytojai pradžiugindavo vaikus dovanomis. Tokį stebuklą tąkart patyrė Lukas – jam prieš pat kelionę į namus ligoninės medikai padovanojo televizorių. Grabupiškis gerai pamena jų pasakytus žodžius, kad ateityje neužmirštų kitų, gebėtų pradžiuginti, o ištikus bėdai – suteiktų pagalbą. Po kurio laiko Lukas išvyko į Airiją, kur išvydo ne vieną tekstilei skirtą konteinerį. Šią idėją jis parsivežė iš ten ir sėkmingai įgyvendino Šilutės rajone.

Į šį raudoną konteinerį gyventojai gali mesti dėvėtus drabužius, avalynę, žaislus, elektroniką.

„Pas mus daugelis gyventojų nebereikalingus daiktus, drabužius palieka prie konteinerių. Gaila, nes daugelį jų dar galima panaudoti, kitiems gal labiau jų reikia. Tai jau yra pagalba“, – apie sumanymą pasakojo L. Rupainis.

Š pradžių vaikinas žadėjo pats nuvežti surinktus drabužius į Ukrainą, tačiau tokios galimybės atsisakė, kai sužinojo apie griežtus reikalavimus. Galiausiai Lukas nusprendė visus surinktus drabužius parduoti, kaip tai padarys, dar svarsto, tačiau už surinktus pinigus nupirktų vaikams būtiniausių daiktų.

Tiesa, Lukas turi ir bendraminčių, rėmėjų, su kuriais kartu ir įgyvendina šį sumanymą.

Ar daug žmonių meta daiktus į šį konteinerį? „Tikrai taip. Vieni meta į konteinerį, kiti skambina ir prašo atvykti į vietą, nes turi įvairių kitų drabužių ir didelį kiekį. Žmonės aukoja ir antklodes, šunims skirtų daiktų, keletą atidavėme gyvūnų prieglaudai. Kai konteineris prisipildo, ištraukiu visus sumestus daiktus ir vežu pas save į kiemą. Ten turiu du kitus konteinerius, kuriuose daiktus ir laikau“, – sakė L. Rupainis.

Vaikinas sakė ketinantis du konteinerius tekstilei dar pastatyti Klaipėdoje. Kur jie stovės, dar nežino, tai priklausys nuo savivaldybės. Svarsto ir apie dar vieną konteinerį Šilutėje.

Padėvėtus drabužius Šilutės r. gyventojai gali paaukoti labdarai arba nuvežti į Rumšuose esančią atliekų aikštelę. Archyvo nuotr.

Rajone priima seniūnijos
Šilutės rajono miesteliuose kito tokio konteinerio nėra.
Anot Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimeliono, seniūnijose veikia ne viena nevyriausybinė organizacija, kuriai žmonės gali nešti padėvėtus drabužius. Pavyzdžiui, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos gyventojai dažniausiai drabužius neša į Gerumo namus. Kiti žmonės neša ir į seniūniją. Tiesa, anot Žemaičių Naumiesčio seniūno Virginijaus Stasiulio, žmonių prašoma nešti tik vaikiškus drabužius, mat visų priimti negali, nes neturi kur laikyti. Vaikiški drabužiai vėliau nukeliauja į socialinės rizikos šeimas.

Taip yra ir Juknaičių seniūnijoje. Juknaitiškiai dėvėtus drabužius, ne tik vaikiškus, neša į seniūniją ir atiduoda socialinėms darbuotojoms. „Gerų drabužių suneša. Yra patalpos, kuriose laikome šiuos rūbus. Šeimos, kurioms jų reikia, gali pasirinkti. Socialinės rizikos šeimoms atrinktus drabužius nuveža ir pačios mūsų socialinės darbuotojos“, – pasakojo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys pridurdamas, kad Juknaičiuose yra 24 socialinės rizikos šeimos.

Usėniškiai dėvėtus drabužius taip pat neša į seniūniją. Anot Usėnų seniūno Algirdo Raukčio, vėliau drabužiai perduodami šeimoms, kurioms labiausiai jų reikia.

„Tai geri, tvarkingi drabužiai. Juk vieni kitus pažįstame, todėl žmonės suneša savo vaikų išaugtus arba savo drabužius“, – sakė A. Rauktys ir atkreipė dėmesį, kad yra tekę susidurti ir su kai kurių socialinės rizikos šeimų gudrumu. Pavyzdžiui, užsukus į jų namus randama kalnas nešvarių rūbų. Nebesivargina jų skalbti, nes žino, kad gaus naujų…

Mieste – labdaros krautuvė
Šilutėje, Liepų gatvėje, veikia daugeliui gerai žinoma labdaros krautuvė, kurią prižiūri Katalikių draugijos narės (pirmininkė Albina Gečienė). Labdaros krautuvei moteris vadovauja jau 17 metų, tačiau po pokalbio telefonu paaiškėjo, kad nežino, ar ilgai… „Dar gal mėnesį gyvuosime, gal iki metų pabaigos, tačiau daugiau nebedirbsime. Kas bus toliau su krautuve – nežinau… Mums nebėra galimybių, o ir žmonių, kas norėtų padėti, nėra. Anksčiau čia dirbdavo 12 moterų, o dabar ateina tik kurios begali. Ir man sveikata nebeleidžia“, – kalbėjo A. Gečienė.

Ji pridūrė, kad ir žmonės nebeužsuka į krautuvę pasiimti drabužių. Gal poreikio nebėra. Kodėl? Atsakyti moteris negalėjo, tačiau pastebėjo, kad užsuka vis tie patys varguoliai. „Kur jie tuos drabužius deda, nežinau. Galbūt pardavinėja. Pamenu, anksčiau leisdavome jiems ateiti vieną kartą per mėnesį, o dabar drabužių tiek daug, kad neberibojame…“ – pasakojo A. Gečienė.

Į Labdaros krautuvę žmonės atneša ir gerų, ir prastos būklės drabužių. Pavyzdžiui, šiuo metu krautuvėje guli 20–30 maišų, kuriuose daugiausia suplyšusių ar purvinų drabužių. Yra ir nebemadingų. Pavyzdžiui, batų smailiu galu niekas nebenori… Maišuose randama ir po vieną batą… Panašu, anot A. Gečienės, kad žmonės namus išsivalo ir visus skudurus veža į labdaros krautuvę.

Moteris taip pat stebisi ir mamomis, ir socialinėmis darbuotojomis, kurios vis rečiau užsuka. Pasiūla, anot A. Gečienės, didelė tiek vaikams, tiek suaugusiems. „Keista, kad jų niekam nereikia. Žinome, kad brangūs vaikiški drabužiai, o jų turime įvairių… Apie 50 striukių vaikams, batų… Gali ateiti, rinktis ir nemokamai imti. Nė socialiniai darbuotojai neužsuka. Tiesa, iš Macikų socialinės globos namų buvo atvykusios darbuotojos, kurios prisirinko įvairių drabužių… Gal žmonės tapo išdidūs?..“ – svarstė moteris.
Gal verta pasiteirauti mieste veikiančių senelių globos namų darbuotojų? A. Gečienė suabejojo, sako, jie patys atveža nebereikalingų drabužių į labdaros krautuvę.

Nėra, nes neperdirba
Ar ateityje gali šilutiškiai tikėtis bent kelių medžiagoms skirtų konteinerių? Galbūt. Tačiau, anot Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo Remigijaus Rimkaus, Lietuva tam dar nepasiruošusi – nėra kam perdirbti tekstilės gaminius. „Už tekstilės konteinerio ištuštinimą mes turėtume sumokėti vežėjui, kuris juos nugabena sudeginti. Tų drabužių niekas neperdirba. Lietuvoje turėtų būti mokestis tiems, kas juos įveža, kas jais prekiauja. Panašiai, kaip ir su pakuočių tvarkymu“, – aiškino R. Rimkus pridurdamas, kad nėra ir maisto atliekų perdirbimo. Pasak R. Rimkaus, tekstilės atliekas šilutiškiai gali vežti į Rumšuose esančią atliekų aikštelę. Ten nemokamai priimama sena patalynė, drabužiai ir t. t.

Garsaus prekės ženklo H&M atstovai Lietuvoje nuo 2013 m. vykdo drabužių surinkimo akciją – pasaulinį tekstilės pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo projektą. Bet kokių prekės ženklų, bet kokios kokybės ir būklės visus atsibodusius drabužius galima gabenti į H&M parduotuves Vilniuje ir Klaipėdoje. Tokiu būdu siekiama saugoti gamtos išteklius ir prisidėti prie aplinkai daromo neigiamo poveikio mažinimo. Už kiekvieną atneštą nebedėvimų drabužių maišelį klientai mainais gauna 10 % nuolaidų kuponą naujam pirkiniui.

Nuo 2025-ųjų
Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo surinkta 8516 t gamybinių ir 2407 t komunalinių, t. y. atskirai surinktų komunalinių atliekų sraute, tekstilės gaminių.

ES reikalavimai įpareigoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai. Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, kartu ir tekstilės atliekų surinkimą, atsakingos savivaldybės. Šios atliekos surenkamos du kartus per metus apvažiavimo būdu arba į pastatytus joms skirtus konteinerius. Tokių konteinerių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Neringoje, Trakuose. Jų tinklas vis plečiamas.
2017 m. rugsėjį ir 2018 m. balandį buvo paskelbti kvietimai teikti paraiškas tekstilės atliekų konteineriams įsigyti skiriant dotacijas savivaldybėms iš Aplinkos ministerijos administruojamos Atliekų tvarkymo programos lėšų. Pagal pirmąjį kvietimą skirta daugiau kaip 99 tūkst. eurų, pagal antrąjį – per 104 tūkst. eurų.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Domina plastikinių langų remontas? Štai į ką verta atkreipti dėmesį

Jei jus domina plastikinių langų remontas, prisiminkite kelis dalykus, į kuriuos labai svarbu atkreipti dėmesį renkantis šios paslaugos teikėjus. Pirmiausia, jei įmonė, kuri jums sumontavo plastikinius langus, suteikė garantiją atliktam darbui, tai prireikus remonto derėtų kreiptis būtent į šios paslaugos teikėją. Ar gali būti pasiūtas jums aktualus remonto sprendimas? Nemaža dalis įmonių, kurių veiklos sritis yra plastikinių langų remontas, siūlo tik tam tikrus remonto sprendimus. Taigi, įmonę verta rinktis įmonę, kuri siūlo visas plastikinių langų remonto paslaugas. Ar paslauga gali

Astrologinė prognozė sausio 27 – vasario 2 d.

AVINAS Šios savaitės pradžioje rūpesčių gali sukelti sveikata arba asmenys, mėgstantys išgerti, svaigintis, intrigų rezgėjai, sukčiai. Galbūt jus įskaudins anoniminiai komentarai, apkalbos. Saugokite savas ir svetimas paslaptis, nevartokite abejotinų vaistų, būkite labai atidūs kelyje. Nuo savaitės vidurio labiau pasinersite į konkrečius reikalus, darbus. Regis, spręsite draugų ir vaikų problemas. Savaitgalį parūps harmonija ir tvarka namuose. Regis, nepagailėsite pinigų, kad įgyvendintumėte artimo žmogaus norus. JAUTIS Savaitės pradžioje seksis megzti pažintis, sudaryti sutartis. Svarbu, kad tie susitarimai būtų prasmingi ir nenukreiptų nuo

Šilutiškius trečiadieniais kviečia į kiną

Praėjusią vasarą Šilutės kultūros ir pramogų centrui pasirašius bendradarbiavimo sutartį su kino aljansu Europos šalių kino forumu „Scanorama“, šilutiškiai kiekvieną trečiadienį buvo kviečiami į nekomercinių filmų vakarus. Nors Kultūros centro kolektyvas šiuo metu gyvena renovacijos nuotaikomis ir spaudžiasi laikinose patalpose, atsisakyti pradėtų darbų neketina.   Žiūrovų gretoms augant, kinas Šilutėje po truputį atgimsta ir įgauna didesnes perspektyvas. Todėl 2019 metų pabaigoje Šilutės kultūros ir pramogų centras užmezgė kontaktus su vienu didžiausių Lietuvos kino platintoju UAB „Theatrical Film Distribution” ir pasirašė

Pagarbos Mažajai Lietuvai akcentai

Tradiciškai sausio 15 d. 12 val. prie palei gatvę priešais Šilutės r. savivaldybę esančio paminklo ženklo, skirto 1923 m. sausio įvykiams paminėti, susirinko Savivaldybės vadovai, šilutiškiai, mokyklų bendruomenių atstovai, meno kūrėjai (Pamarys Nr.3, „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjimas Šilutėje“. Pavakare Šilutės Hugo Šojaus muziejuje atidarytos parodos „Eksponatai – laikotarpių liudininkai“ ir „Nematoma paveikslo pusė“. Tęsiama tradicija Pavakare į muziejų susirinko gausus būrys šilutiškių. Apžvelgdama parodą iš muziejui žmonių padovanotų eksponatų, šios įstaigos direktorė Indrė priminė, kad tęsiama buvusios muziejaus