Kur dėti padėvėtus drabužius?

To „Pamario“ redakcijos žurnalistų teiravosi moteris. Sutikime, jog kaskart peržiūrėję drabužių spintą joje randame nebenešiojamų drabužių. Vieni atiduodame labdarai, kiti – pažįstamiems. Yra ir tokių, kurie drabužius degina arba tiesiog sukrautus į maišus palieka prie buitinių atliekų konteinerių. Kur dėti nebereikalingus drabužius ?

Surinkęs drabužius iš mieste esančio konteinerio, Lukas juos nugabena į šiuos du jūrinius konteinerius. L. Rupainio asmeninė nuotr.

Yra drabužių konteineris
Nuo 2018-ųjų gruodžio Saulės akligatvyje, šalia Šilutės r. vyriausiojo policijos komisariato, stovi raudonos spalvos konteineris, į kurį galima mesti nebenaudojamus daiktus. Stebina tai, kad apie šį konteinerį vis dar nežino daugelis šilutiškių. Išgirdę, kad mieste yra vieta, kur galima sumesti dėvėtus drabužius, nustemba ir prašo nurodyti tikslią vietą…

Užrašai ant konteinerio skelbia, kad į jį galima mesti ne tik rūbus, avalynę, bet ir patalynę, užuolaidas, žaislus, elektroniką. Įdomu tai, kad ant konteinerio nurodyta, jog visi daiktai, kuriuos sumesite į šį konteinerį, bus skirti nuo karo nukentėjusiems vaikams, kuriuos nugabenti į Ukrainą ruošėsi pats idėjos sumanytojas, 24-erių metu jaunuolis Lukas Rupainis.
Būdamas tik 16 metų Lukas susirgo ir skubiai buvo nugabentas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Po ilgo gydymo vaikinas galiausiai pasveiko ir ruošėsi į namus. Tuo metu prieš šv. Kalėdas tardiciškai gydytojai pradžiugindavo vaikus dovanomis. Tokį stebuklą tąkart patyrė Lukas – jam prieš pat kelionę į namus ligoninės medikai padovanojo televizorių. Grabupiškis gerai pamena jų pasakytus žodžius, kad ateityje neužmirštų kitų, gebėtų pradžiuginti, o ištikus bėdai – suteiktų pagalbą. Po kurio laiko Lukas išvyko į Airiją, kur išvydo ne vieną tekstilei skirtą konteinerį. Šią idėją jis parsivežė iš ten ir sėkmingai įgyvendino Šilutės rajone.

Į šį raudoną konteinerį gyventojai gali mesti dėvėtus drabužius, avalynę, žaislus, elektroniką.

„Pas mus daugelis gyventojų nebereikalingus daiktus, drabužius palieka prie konteinerių. Gaila, nes daugelį jų dar galima panaudoti, kitiems gal labiau jų reikia. Tai jau yra pagalba“, – apie sumanymą pasakojo L. Rupainis.

Š pradžių vaikinas žadėjo pats nuvežti surinktus drabužius į Ukrainą, tačiau tokios galimybės atsisakė, kai sužinojo apie griežtus reikalavimus. Galiausiai Lukas nusprendė visus surinktus drabužius parduoti, kaip tai padarys, dar svarsto, tačiau už surinktus pinigus nupirktų vaikams būtiniausių daiktų.

Tiesa, Lukas turi ir bendraminčių, rėmėjų, su kuriais kartu ir įgyvendina šį sumanymą.

Ar daug žmonių meta daiktus į šį konteinerį? „Tikrai taip. Vieni meta į konteinerį, kiti skambina ir prašo atvykti į vietą, nes turi įvairių kitų drabužių ir didelį kiekį. Žmonės aukoja ir antklodes, šunims skirtų daiktų, keletą atidavėme gyvūnų prieglaudai. Kai konteineris prisipildo, ištraukiu visus sumestus daiktus ir vežu pas save į kiemą. Ten turiu du kitus konteinerius, kuriuose daiktus ir laikau“, – sakė L. Rupainis.

Vaikinas sakė ketinantis du konteinerius tekstilei dar pastatyti Klaipėdoje. Kur jie stovės, dar nežino, tai priklausys nuo savivaldybės. Svarsto ir apie dar vieną konteinerį Šilutėje.

Padėvėtus drabužius Šilutės r. gyventojai gali paaukoti labdarai arba nuvežti į Rumšuose esančią atliekų aikštelę. Archyvo nuotr.

Rajone priima seniūnijos
Šilutės rajono miesteliuose kito tokio konteinerio nėra.
Anot Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimeliono, seniūnijose veikia ne viena nevyriausybinė organizacija, kuriai žmonės gali nešti padėvėtus drabužius. Pavyzdžiui, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos gyventojai dažniausiai drabužius neša į Gerumo namus. Kiti žmonės neša ir į seniūniją. Tiesa, anot Žemaičių Naumiesčio seniūno Virginijaus Stasiulio, žmonių prašoma nešti tik vaikiškus drabužius, mat visų priimti negali, nes neturi kur laikyti. Vaikiški drabužiai vėliau nukeliauja į socialinės rizikos šeimas.

Taip yra ir Juknaičių seniūnijoje. Juknaitiškiai dėvėtus drabužius, ne tik vaikiškus, neša į seniūniją ir atiduoda socialinėms darbuotojoms. „Gerų drabužių suneša. Yra patalpos, kuriose laikome šiuos rūbus. Šeimos, kurioms jų reikia, gali pasirinkti. Socialinės rizikos šeimoms atrinktus drabužius nuveža ir pačios mūsų socialinės darbuotojos“, – pasakojo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys pridurdamas, kad Juknaičiuose yra 24 socialinės rizikos šeimos.

Usėniškiai dėvėtus drabužius taip pat neša į seniūniją. Anot Usėnų seniūno Algirdo Raukčio, vėliau drabužiai perduodami šeimoms, kurioms labiausiai jų reikia.

„Tai geri, tvarkingi drabužiai. Juk vieni kitus pažįstame, todėl žmonės suneša savo vaikų išaugtus arba savo drabužius“, – sakė A. Rauktys ir atkreipė dėmesį, kad yra tekę susidurti ir su kai kurių socialinės rizikos šeimų gudrumu. Pavyzdžiui, užsukus į jų namus randama kalnas nešvarių rūbų. Nebesivargina jų skalbti, nes žino, kad gaus naujų…

Mieste – labdaros krautuvė
Šilutėje, Liepų gatvėje, veikia daugeliui gerai žinoma labdaros krautuvė, kurią prižiūri Katalikių draugijos narės (pirmininkė Albina Gečienė). Labdaros krautuvei moteris vadovauja jau 17 metų, tačiau po pokalbio telefonu paaiškėjo, kad nežino, ar ilgai… „Dar gal mėnesį gyvuosime, gal iki metų pabaigos, tačiau daugiau nebedirbsime. Kas bus toliau su krautuve – nežinau… Mums nebėra galimybių, o ir žmonių, kas norėtų padėti, nėra. Anksčiau čia dirbdavo 12 moterų, o dabar ateina tik kurios begali. Ir man sveikata nebeleidžia“, – kalbėjo A. Gečienė.

Ji pridūrė, kad ir žmonės nebeužsuka į krautuvę pasiimti drabužių. Gal poreikio nebėra. Kodėl? Atsakyti moteris negalėjo, tačiau pastebėjo, kad užsuka vis tie patys varguoliai. „Kur jie tuos drabužius deda, nežinau. Galbūt pardavinėja. Pamenu, anksčiau leisdavome jiems ateiti vieną kartą per mėnesį, o dabar drabužių tiek daug, kad neberibojame…“ – pasakojo A. Gečienė.

Į Labdaros krautuvę žmonės atneša ir gerų, ir prastos būklės drabužių. Pavyzdžiui, šiuo metu krautuvėje guli 20–30 maišų, kuriuose daugiausia suplyšusių ar purvinų drabužių. Yra ir nebemadingų. Pavyzdžiui, batų smailiu galu niekas nebenori… Maišuose randama ir po vieną batą… Panašu, anot A. Gečienės, kad žmonės namus išsivalo ir visus skudurus veža į labdaros krautuvę.

Moteris taip pat stebisi ir mamomis, ir socialinėmis darbuotojomis, kurios vis rečiau užsuka. Pasiūla, anot A. Gečienės, didelė tiek vaikams, tiek suaugusiems. „Keista, kad jų niekam nereikia. Žinome, kad brangūs vaikiški drabužiai, o jų turime įvairių… Apie 50 striukių vaikams, batų… Gali ateiti, rinktis ir nemokamai imti. Nė socialiniai darbuotojai neužsuka. Tiesa, iš Macikų socialinės globos namų buvo atvykusios darbuotojos, kurios prisirinko įvairių drabužių… Gal žmonės tapo išdidūs?..“ – svarstė moteris.
Gal verta pasiteirauti mieste veikiančių senelių globos namų darbuotojų? A. Gečienė suabejojo, sako, jie patys atveža nebereikalingų drabužių į labdaros krautuvę.

Nėra, nes neperdirba
Ar ateityje gali šilutiškiai tikėtis bent kelių medžiagoms skirtų konteinerių? Galbūt. Tačiau, anot Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo Remigijaus Rimkaus, Lietuva tam dar nepasiruošusi – nėra kam perdirbti tekstilės gaminius. „Už tekstilės konteinerio ištuštinimą mes turėtume sumokėti vežėjui, kuris juos nugabena sudeginti. Tų drabužių niekas neperdirba. Lietuvoje turėtų būti mokestis tiems, kas juos įveža, kas jais prekiauja. Panašiai, kaip ir su pakuočių tvarkymu“, – aiškino R. Rimkus pridurdamas, kad nėra ir maisto atliekų perdirbimo. Pasak R. Rimkaus, tekstilės atliekas šilutiškiai gali vežti į Rumšuose esančią atliekų aikštelę. Ten nemokamai priimama sena patalynė, drabužiai ir t. t.

Garsaus prekės ženklo H&M atstovai Lietuvoje nuo 2013 m. vykdo drabužių surinkimo akciją – pasaulinį tekstilės pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo projektą. Bet kokių prekės ženklų, bet kokios kokybės ir būklės visus atsibodusius drabužius galima gabenti į H&M parduotuves Vilniuje ir Klaipėdoje. Tokiu būdu siekiama saugoti gamtos išteklius ir prisidėti prie aplinkai daromo neigiamo poveikio mažinimo. Už kiekvieną atneštą nebedėvimų drabužių maišelį klientai mainais gauna 10 % nuolaidų kuponą naujam pirkiniui.

Nuo 2025-ųjų
Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo surinkta 8516 t gamybinių ir 2407 t komunalinių, t. y. atskirai surinktų komunalinių atliekų sraute, tekstilės gaminių.

ES reikalavimai įpareigoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai. Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, kartu ir tekstilės atliekų surinkimą, atsakingos savivaldybės. Šios atliekos surenkamos du kartus per metus apvažiavimo būdu arba į pastatytus joms skirtus konteinerius. Tokių konteinerių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Neringoje, Trakuose. Jų tinklas vis plečiamas.
2017 m. rugsėjį ir 2018 m. balandį buvo paskelbti kvietimai teikti paraiškas tekstilės atliekų konteineriams įsigyti skiriant dotacijas savivaldybėms iš Aplinkos ministerijos administruojamos Atliekų tvarkymo programos lėšų. Pagal pirmąjį kvietimą skirta daugiau kaip 99 tūkst. eurų, pagal antrąjį – per 104 tūkst. eurų.

Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 2436

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite