Kur dėti padėvėtus drabužius?

To „Pamario“ redakcijos žurnalistų teiravosi moteris. Sutikime, jog kaskart peržiūrėję drabužių spintą joje randame nebenešiojamų drabužių. Vieni atiduodame labdarai, kiti – pažįstamiems. Yra ir tokių, kurie drabužius degina arba tiesiog sukrautus į maišus palieka prie buitinių atliekų konteinerių. Kur dėti nebereikalingus drabužius ?

Surinkęs drabužius iš mieste esančio konteinerio, Lukas juos nugabena į šiuos du jūrinius konteinerius. L. Rupainio asmeninė nuotr.

Yra drabužių konteineris
Nuo 2018-ųjų gruodžio Saulės akligatvyje, šalia Šilutės r. vyriausiojo policijos komisariato, stovi raudonos spalvos konteineris, į kurį galima mesti nebenaudojamus daiktus. Stebina tai, kad apie šį konteinerį vis dar nežino daugelis šilutiškių. Išgirdę, kad mieste yra vieta, kur galima sumesti dėvėtus drabužius, nustemba ir prašo nurodyti tikslią vietą…

Užrašai ant konteinerio skelbia, kad į jį galima mesti ne tik rūbus, avalynę, bet ir patalynę, užuolaidas, žaislus, elektroniką. Įdomu tai, kad ant konteinerio nurodyta, jog visi daiktai, kuriuos sumesite į šį konteinerį, bus skirti nuo karo nukentėjusiems vaikams, kuriuos nugabenti į Ukrainą ruošėsi pats idėjos sumanytojas, 24-erių metu jaunuolis Lukas Rupainis.
Būdamas tik 16 metų Lukas susirgo ir skubiai buvo nugabentas į Klaipėdos vaikų ligoninę. Po ilgo gydymo vaikinas galiausiai pasveiko ir ruošėsi į namus. Tuo metu prieš šv. Kalėdas tardiciškai gydytojai pradžiugindavo vaikus dovanomis. Tokį stebuklą tąkart patyrė Lukas – jam prieš pat kelionę į namus ligoninės medikai padovanojo televizorių. Grabupiškis gerai pamena jų pasakytus žodžius, kad ateityje neužmirštų kitų, gebėtų pradžiuginti, o ištikus bėdai – suteiktų pagalbą. Po kurio laiko Lukas išvyko į Airiją, kur išvydo ne vieną tekstilei skirtą konteinerį. Šią idėją jis parsivežė iš ten ir sėkmingai įgyvendino Šilutės rajone.

Į šį raudoną konteinerį gyventojai gali mesti dėvėtus drabužius, avalynę, žaislus, elektroniką.

„Pas mus daugelis gyventojų nebereikalingus daiktus, drabužius palieka prie konteinerių. Gaila, nes daugelį jų dar galima panaudoti, kitiems gal labiau jų reikia. Tai jau yra pagalba“, – apie sumanymą pasakojo L. Rupainis.

Š pradžių vaikinas žadėjo pats nuvežti surinktus drabužius į Ukrainą, tačiau tokios galimybės atsisakė, kai sužinojo apie griežtus reikalavimus. Galiausiai Lukas nusprendė visus surinktus drabužius parduoti, kaip tai padarys, dar svarsto, tačiau už surinktus pinigus nupirktų vaikams būtiniausių daiktų.

Tiesa, Lukas turi ir bendraminčių, rėmėjų, su kuriais kartu ir įgyvendina šį sumanymą.

Ar daug žmonių meta daiktus į šį konteinerį? „Tikrai taip. Vieni meta į konteinerį, kiti skambina ir prašo atvykti į vietą, nes turi įvairių kitų drabužių ir didelį kiekį. Žmonės aukoja ir antklodes, šunims skirtų daiktų, keletą atidavėme gyvūnų prieglaudai. Kai konteineris prisipildo, ištraukiu visus sumestus daiktus ir vežu pas save į kiemą. Ten turiu du kitus konteinerius, kuriuose daiktus ir laikau“, – sakė L. Rupainis.

Vaikinas sakė ketinantis du konteinerius tekstilei dar pastatyti Klaipėdoje. Kur jie stovės, dar nežino, tai priklausys nuo savivaldybės. Svarsto ir apie dar vieną konteinerį Šilutėje.

Padėvėtus drabužius Šilutės r. gyventojai gali paaukoti labdarai arba nuvežti į Rumšuose esančią atliekų aikštelę. Archyvo nuotr.

Rajone priima seniūnijos
Šilutės rajono miesteliuose kito tokio konteinerio nėra.
Anot Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimeliono, seniūnijose veikia ne viena nevyriausybinė organizacija, kuriai žmonės gali nešti padėvėtus drabužius. Pavyzdžiui, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos gyventojai dažniausiai drabužius neša į Gerumo namus. Kiti žmonės neša ir į seniūniją. Tiesa, anot Žemaičių Naumiesčio seniūno Virginijaus Stasiulio, žmonių prašoma nešti tik vaikiškus drabužius, mat visų priimti negali, nes neturi kur laikyti. Vaikiški drabužiai vėliau nukeliauja į socialinės rizikos šeimas.

Taip yra ir Juknaičių seniūnijoje. Juknaitiškiai dėvėtus drabužius, ne tik vaikiškus, neša į seniūniją ir atiduoda socialinėms darbuotojoms. „Gerų drabužių suneša. Yra patalpos, kuriose laikome šiuos rūbus. Šeimos, kurioms jų reikia, gali pasirinkti. Socialinės rizikos šeimoms atrinktus drabužius nuveža ir pačios mūsų socialinės darbuotojos“, – pasakojo Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys pridurdamas, kad Juknaičiuose yra 24 socialinės rizikos šeimos.

Usėniškiai dėvėtus drabužius taip pat neša į seniūniją. Anot Usėnų seniūno Algirdo Raukčio, vėliau drabužiai perduodami šeimoms, kurioms labiausiai jų reikia.

„Tai geri, tvarkingi drabužiai. Juk vieni kitus pažįstame, todėl žmonės suneša savo vaikų išaugtus arba savo drabužius“, – sakė A. Rauktys ir atkreipė dėmesį, kad yra tekę susidurti ir su kai kurių socialinės rizikos šeimų gudrumu. Pavyzdžiui, užsukus į jų namus randama kalnas nešvarių rūbų. Nebesivargina jų skalbti, nes žino, kad gaus naujų…

Mieste – labdaros krautuvė
Šilutėje, Liepų gatvėje, veikia daugeliui gerai žinoma labdaros krautuvė, kurią prižiūri Katalikių draugijos narės (pirmininkė Albina Gečienė). Labdaros krautuvei moteris vadovauja jau 17 metų, tačiau po pokalbio telefonu paaiškėjo, kad nežino, ar ilgai… „Dar gal mėnesį gyvuosime, gal iki metų pabaigos, tačiau daugiau nebedirbsime. Kas bus toliau su krautuve – nežinau… Mums nebėra galimybių, o ir žmonių, kas norėtų padėti, nėra. Anksčiau čia dirbdavo 12 moterų, o dabar ateina tik kurios begali. Ir man sveikata nebeleidžia“, – kalbėjo A. Gečienė.

Ji pridūrė, kad ir žmonės nebeužsuka į krautuvę pasiimti drabužių. Gal poreikio nebėra. Kodėl? Atsakyti moteris negalėjo, tačiau pastebėjo, kad užsuka vis tie patys varguoliai. „Kur jie tuos drabužius deda, nežinau. Galbūt pardavinėja. Pamenu, anksčiau leisdavome jiems ateiti vieną kartą per mėnesį, o dabar drabužių tiek daug, kad neberibojame…“ – pasakojo A. Gečienė.

Į Labdaros krautuvę žmonės atneša ir gerų, ir prastos būklės drabužių. Pavyzdžiui, šiuo metu krautuvėje guli 20–30 maišų, kuriuose daugiausia suplyšusių ar purvinų drabužių. Yra ir nebemadingų. Pavyzdžiui, batų smailiu galu niekas nebenori… Maišuose randama ir po vieną batą… Panašu, anot A. Gečienės, kad žmonės namus išsivalo ir visus skudurus veža į labdaros krautuvę.

Moteris taip pat stebisi ir mamomis, ir socialinėmis darbuotojomis, kurios vis rečiau užsuka. Pasiūla, anot A. Gečienės, didelė tiek vaikams, tiek suaugusiems. „Keista, kad jų niekam nereikia. Žinome, kad brangūs vaikiški drabužiai, o jų turime įvairių… Apie 50 striukių vaikams, batų… Gali ateiti, rinktis ir nemokamai imti. Nė socialiniai darbuotojai neužsuka. Tiesa, iš Macikų socialinės globos namų buvo atvykusios darbuotojos, kurios prisirinko įvairių drabužių… Gal žmonės tapo išdidūs?..“ – svarstė moteris.
Gal verta pasiteirauti mieste veikiančių senelių globos namų darbuotojų? A. Gečienė suabejojo, sako, jie patys atveža nebereikalingų drabužių į labdaros krautuvę.

Nėra, nes neperdirba
Ar ateityje gali šilutiškiai tikėtis bent kelių medžiagoms skirtų konteinerių? Galbūt. Tačiau, anot Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo Remigijaus Rimkaus, Lietuva tam dar nepasiruošusi – nėra kam perdirbti tekstilės gaminius. „Už tekstilės konteinerio ištuštinimą mes turėtume sumokėti vežėjui, kuris juos nugabena sudeginti. Tų drabužių niekas neperdirba. Lietuvoje turėtų būti mokestis tiems, kas juos įveža, kas jais prekiauja. Panašiai, kaip ir su pakuočių tvarkymu“, – aiškino R. Rimkus pridurdamas, kad nėra ir maisto atliekų perdirbimo. Pasak R. Rimkaus, tekstilės atliekas šilutiškiai gali vežti į Rumšuose esančią atliekų aikštelę. Ten nemokamai priimama sena patalynė, drabužiai ir t. t.

Garsaus prekės ženklo H&M atstovai Lietuvoje nuo 2013 m. vykdo drabužių surinkimo akciją – pasaulinį tekstilės pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo projektą. Bet kokių prekės ženklų, bet kokios kokybės ir būklės visus atsibodusius drabužius galima gabenti į H&M parduotuves Vilniuje ir Klaipėdoje. Tokiu būdu siekiama saugoti gamtos išteklius ir prisidėti prie aplinkai daromo neigiamo poveikio mažinimo. Už kiekvieną atneštą nebedėvimų drabužių maišelį klientai mainais gauna 10 % nuolaidų kuponą naujam pirkiniui.

Nuo 2025-ųjų
Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus Lietuvoje surenkama apie 11 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo surinkta 8516 t gamybinių ir 2407 t komunalinių, t. y. atskirai surinktų komunalinių atliekų sraute, tekstilės gaminių.

ES reikalavimai įpareigoja, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. tekstilės atliekos būtų surenkamos atskirai. Už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, kartu ir tekstilės atliekų surinkimą, atsakingos savivaldybės. Šios atliekos surenkamos du kartus per metus apvažiavimo būdu arba į pastatytus joms skirtus konteinerius. Tokių konteinerių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Neringoje, Trakuose. Jų tinklas vis plečiamas.
2017 m. rugsėjį ir 2018 m. balandį buvo paskelbti kvietimai teikti paraiškas tekstilės atliekų konteineriams įsigyti skiriant dotacijas savivaldybėms iš Aplinkos ministerijos administruojamos Atliekų tvarkymo programos lėšų. Pagal pirmąjį kvietimą skirta daugiau kaip 99 tūkst. eurų, pagal antrąjį – per 104 tūkst. eurų.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite