Kuo pavojingas aukšto kraujospūdžio ir „blogojo“ cholesterolio duetas

Daugiausia Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) – 2020 m. jos tapo beveik 53 proc. mirčių priežastimi, rodo Lietuvos higienos instituto duomenys. Medikų teigimu, pagrindinė priežastis – epidemijos lygį siekiantis šias ligas lemiančių rizikos veiksnių paplitimas.

Kraujotakos sistemos ligomis mūsų šalyje serga 30,85 proc. vidutinio amžiaus gyventojų. Jos kasmet nusineša daugiausia gyvybių. Lietuvos higienos instituto duomenimis, pernai nuo jų mirė 22,9 tūkst. žmonių – kiek daugiau nei pusė visų mirusiųjų.

Dr. Egidija Rinkūnienė.

Pasak gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, esminiai ŠKL rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, ir dislipidemija – didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis.

„Didelės ŠKL rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad padidėjęs cholesterolis nustatomas 9 iš 10 vidutinio, 45–65 m., amžiaus šalies gyventojų ir tai yra epidemijos lygis, o arterinė hipertenzija – daugiau nei 5 iš 10. Negydomos šios būklės labai dažnai tampa infarkto, insulto priežastimi. Rizika susirgti ŠKL dar padidėja, jei arterinė hipertenzija diagnozuojama kartu su dislipidemija, o tokie atvejai mūsų šalyje taip pat itin dažni“, – sako dr. E. Rinkūnienė.

Cholesterolis kelia kraujospūdį

Tai, kad Lietuvoje daugeliui žmonių nustatomas per didelis „blogojo“, arba MTL cholesterolio, kiekis, labiausiai lemia genetika, mitybos ypatumai, nejudrus gyvenimo būdas, fizinio krūvio stoka. Nors tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje žmonėms dar nėra labai įprasta, gydytoja pataria vis dėlto reguliariai atlikti šiuos tyrimus, nes padidėjęs cholesterolis turi tiesioginės įtakos kraujospūdžiui, o kartu ir ŠKL atsiradimui.

„Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad aukštas cholesterolis skatina kraujo spaudimo didėjimą. Aukštas cholesterolis pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį, dėl to sutrinka fiziologinis vazomotorinis kraujagyslių aktyvumas, didėja kraujo spaudimas ir išsivysto arterinė hipertenzija. Taip nekoreguojamas, dažnai smulkmena laikomas cholesterolis užsuka visą ŠKL mechanizmą“, – aiškina dr. E. Rinkūnienė.

Dažnai manoma, kad jei kraujospūdis ar cholesterolio kiekis padidėjęs nežymiai, tai gydyti nereikia. Visgi gydytoja tikina, kad toks manymas klaidingas – jeigu šios ligos eina kartu, dažnai net ir mažesni skaičiai lemia didelę riziką.

„Todėl vertindami ŠKL riziką paprastai vertiname ne vieną veiksnį, o jų derinius, nes rizikos veiksniai sustiprina vienas kito poveikį, dar labiau padidindami ligų tikimybę. Tada pagal tam tikrus kriterijus nustatoma, kokia yra bendra ŠKL rizika: maža, vidutinė, didelė ar labai didelė. Mažos ir vidutinės rizikos grupėms gali pakakti pakoreguoti gyvenseną, esant didelei ir labai didelei, jau būtinas ir medikamentinis gydymas“, – komentuoja medikė.

Lengviau kontroliuoti riziką, nei gydyti ligą

Europos kardiologų draugija nurodo, kad net 80 proc. ŠKL atvejų galima išvengti kontroliuojant jų rizikos veiksnius: arterinę hipertenziją, dislipidemiją, nutukimą, metabolinį sindromą, diabetą. Prie rizikos veiksnių priskiriami ir rūkymas bei žmogaus amžius.

Dr. E. Rinkūnienės teigimu, ŠKL rizika didėja kelis kartus, jei žmogui diagnozuojama lipitenzija – arterinė hipertenzija kartu su dislipidemija.

„Pasaulyje lipitenzija nustatoma daugiau nei pusei pacientų, sergančių arterine hipertenzija, Lietuvoje – net 90 proc. Dažnai žmonės šių būklių neįvardija kaip ligų arba net nežino, kad jomis serga, nes jaučiasi visiškai gerai: dislipidemija visai nesukelia simptomų, o iš sergančiųjų arterine hipertenzija simptomus jaučia tik trečdalis.

Pasitaiko atvejų, kai į reanimaciją su miokardo infarktu patekę žmonės sako, kad jie yra visiškai sveiki, bet patikrinus nustatomas ir aukštas kraujo spaudimas, ir padidėjęs cholesterolis. Riba tarp sveiko ir ligoto šiuo atveju yra labai slidi, todėl itin svarbu žinoti apie rizikos veiksnius. Tik žinant galima juos gydyti ir išvengti infarktų, insultų ir mirčių“, – akcentuoja gydytoja.

Būtų puiku užbėgti miokardo infarktui už akių. Bet kaip žmogus gali žinoti, kad jam gresia išeminis įvykis?

Lietuvoje vyksta ŠKL Prevencijos programa. Vyrai, 40–55 m. amžiaus, ir moterys, 50–65 m. amžiaus, dar nesirgę miokardo infarktu ar insultu, kartą metuose gali pasitikrinti sveikatą kreipęsi į savo šeimos gydytoją. Konsultacijos metu pamatuojamas kraujo spaudimas ir kiti rodikliai, atliekamas kraujo tyrimas cholesterolio ir gliukozės koncentracijai nustatyti. Įvertinus visus parametrus, nustatoma žmogaus rizika susirgti ŠKL. Jei yra poreikis, pacientas nukreipiamas kardiologo konsultacijai ir nuodugnesniam ištyrimui.

Gydant vieną ligą, gydoma ir kita

Pasak gydytojos kardiologės, pacientai, kuriems diagnozuojama arterinė hipertenzija kartu su dislipidemija, neretai baiminasi didelio kiekio tablečių ir į jų vartojimą žiūri pro pirštus.

„Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų duomenimis, apie 60 proc. pacientų, kuriems diagnozuota gydymui atspari arterinė hipertenzija, sudaro asmenys, neteisingai vartoję parinktus vaistų derinius arba nutraukę gydymą dėl to, kad reikėjo vartoti daug tablečių.

Savavališkas paskirto gydymo koregavimas neramina, nes nepadeda gydyti ligos, blogina jos eigą. Dėl to geresniam gydymo režimui užtikrinti labai efektyvūs vadinamieji sudėtiniai vaistai – politabletės, kuriose apjungiami arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai kontroliuoti skirti vaistai“, – pabrėžia dr. E. Rinkūnienė.

Ji sako, kad bene visi pacientai į politabletes reaguoja labai teigiamai, nes taip sumažėja vartojamų tablečių kiekis, o ligų gydymas nepasikeičia ar net pagerėja. Be to, kuo mažiau tablečių reikia išgerti, tuo rečiau pacientai pamiršta tai padaryti, dėl ko akivaizdžiai gerėja paskirto gydymo režimo laikymasis ir ligų kontrolė.

„Yra ir daugiau tokios vaisto formos privalumų. Moksliniai duomenys rodo, kad statinai, skirti cholesteroliui mažinti, turi ir kraujo spaudimą mažinantį poveikį. Taip pat pastebėjome, kad skiriant politabletes dažniau pavysta pasiekti tikslines cholesterolio reikšmes, nei skiriant vaistus nuo arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos atskiromis tabletėmis“, – teigia medikė.

Aistė Jankūnaitė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip karštą dieną tinkamai laikyti maisto produktus?

Atėjus karščiams labai svarbu tinkamai laikyti maisto produktus. Juk kartu su vasariška šiluma išauga ir apsinuodijimų maistu rizika. Kad to išvengtume, Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, dalijasi patarimais, kaip termometro stulpeliui kylant į viršų tinkamai laikyti maistą, kokie produktai kelia daugiausia rizikos ir kokių klaidų geriau nedaryti. „Oro temperatūrai šylant maisto produktai ima greičiau gesti, o ypač tie, kurie yra netinkamai laikomi. Dėl gana aukštos temperatūros ir ultravioletinių spindulių poveikio šviežias maistas itin greitai genda, todėl jį būtina

Siūlo nekeisti nekilnojamojo turto mokesčių

Šilutės rajono savivaldybės taryba turi apsispręsti dėl kitų metų nekilnojamojo turto mokesčių. Kol kas siūlo jų nekeisti ir palikti galiojusius iki šiol. Kokie jie? Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Konkretų tarifą, kuris galios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, Savivaldybė nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino tarifo nenustato, savivaldybės teritorijoje taikomas minimalus 0,5 proc.

Šventuosius Jokūbo metus pasitikome tradiciniame piligrimų žygyje

2021 metai – Šventieji Jokūbo metai. Tai metai, kai liepos 25 d. yra sekmadienis, o per šimtmetį tai nutinka keliolika kartų. Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau virš 1000 metų. Važiuodami pernai specialiais šio kelio ženklais sužymėtu keliu susipažinome su mūsų krašto kultūros ir istorijos paveldu. Išvykstančius piligrimus palaimino ir išlydėjo Šilutės katalikų parapijos dekanas Remigijus Saunorius.

Bitininkai kviečiami teikti paraiškas

Bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos jau gali teikti paramos paraiškas Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos priemonėms įgyvendinti. Šiam kvietimui skirta 180 954 Eur. Programoje numatytos priemonės, kurioms įgyvendinti bitininkai gali gauti valstybės paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su avilių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze; bičių avilių transportavimo į ganyklas racionalizavimas; medaus fizinių ir cheminių savybių analizė; bičių šeimų atnaujinimas; bitininkystei ir bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos; rinkos

Taip pat skaitykite