Kūčių rytmetis bažnyčioje

Tradiciniai Kūčių rytmečiai Šilutės katalikiškajame vaikų lopšelyje–darželyje „Gintarėlis“ rengiami nuo pat 1991-ųjų. Šiemet Kūčių rytmetį mažieji su savo artimaisiais rinkosi Romos katalikų Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje, buvo aukojamos šventosios Mišios.

Tradicinis Šilutės vaikų darželio – lopšelio „Gintarėlis“ kūčių rytmetis šiemet pirmą kartą persikėlė į Šilutės švento Kryžiaus bažnyčią.

Tradicinis Šilutės vaikų darželio – lopšelio „Gintarėlis“ kūčių rytmetis šiemet pirmą kartą persikėlė į Šilutės švento Kryžiaus bažnyčią.

Pasak lopšelio–darželio direktorės Stefanijos Petkienės, šiemet bažnyčia renginiui pasirinkta todėl, kad darželyje visi nebesutelpa. Tradicinis Kūčių rytmetis su giesmėmis „Gintarėlyje“ vyksta Kūčių dieną 10 val. ryto nuo pat 1991 metų. Tokia proga susirenka nemažai vaikučių artimųjų. Deja, visi norintieji pabūti šiame renginyje darželio salėje nebesutelpa. Pasitarus su Šv. Kryžiaus parapijos klebonu Stasiu Toleikiu, šiemet nuspręsta Kūčių rytmetėlį rengti bažnyčioje.
Direktorė sakė, kad šiame Kūčių išvakarėse įvykusiame renginyje dalyvavo apie 120 darželinukų nuo 3 iki 6 metų amžiaus. Kiek buvo vaikų tėvelių ir kitų artimųjų, sunku pasakyti, tačiau ir Šilutės katalikų bažnyčioje visi sunkiai sutilpo.
„Visuomet aš pas jus ateidavau, o dabar, šį prieššventinį rytmetį, jūs visi svečiuojatės bažnytėlėje“, – pasidžiaugė šv. Mišias aukojęs klebonas S. Toleikis. Mažiesiems sunku ilgai išbūti susikaupus, todėl ir šventinės Mišios ilgai neužtruko.
Akompanuojant „Ginatrėlio“ muzikos vadovei Danguolei Čeliauskienei, šv. Mišių metu skambėjo mažųjų darželinukų giesmės.
Vaidotas VILKAS

Mišias aukojęs Šilutės švento Kryžiaus parapijos klebonas Stasys Toleikis džiaugėsi sulaukęs mažųjų.

Mišias aukojęs Šilutės švento Kryžiaus parapijos klebonas Stasys Toleikis džiaugėsi sulaukęs mažųjų.

 

Hits: 593

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite