Kristijono Donelaičio metais – su Donelaičiu

FONDAS

„Vei, viežlybi kaimynai!“ – kreipiuosi į Jus, mielieji skaitytojai, kurie vis pavartote popierinius „Pamario“ laikraščio lapus, Donelaičio poemos žodžiais, vartotais prieš kokius du su puse šimtmečio, jam einant Dievo tarnystę Tolminkiemyje.

K. Donelaičio rankraščio faksimilė iš 1940 m. „Metų“ leidinio

Prieš 300 metų, t. y. 1714 m. sausio 1 dieną, Prūsijos karalystėje, Lazdynėlių kaime, laisvųjų valstiečių šeimoje gimė Kristijonas Donelaitis, daugiausiai pasirašinėjęs lotyniškai – „Donelitius“. Manoma, kad jo tėvai buvo vietiniai lietuviai, bet parvykę iš Škotijos.
Niekam nebus didelė naujiena, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014 metus Lietuvoje paskelbė Kristijono Donelaičio metais.
Ar bereikia didesnio preteksto atsigręžti į anuos senovės metus ir perskaityti keletą iš mokyklos laikų gal jau primirštų posmelių iš K. Donelaičio poemos „Metai“?!
Garbiajam „Pamario“ skaitytojui mes parinkome ištraukų (skelbsime laikas nuo laiko, – red. pastaba) iš 1940 m. Kaune 3000 egzempliorių tiražu išspausdinto Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinio Nr. 524. Šį K. Donelaičio „Metų“ leidinį spaudai parengė garsus literatūrologas Juozas Ambrazevičius (1944 m., vengdamas gestapo represijų, jis pasikeitė dokumentus ir vėliau gyveno su Juozo Brazaičio pavarde, – red. pastaba), medžio raižiniais iliustravo V. K. Jonynas.
Spausdiname (ir dar ateityje spausdinsime) nekeisdami nė vieno 1940 m. akcinėje „Spindulio“ bendrovės spaustuvėje išspausdintos knygos žodžio – tekstas ir iliustracijos perfotografuotos iš minėtojo leidinio. Pradedame nuo „Žiemos rūpesčių“ – už lango juk turėtų būti sausio speigas…
K. Donelaičio „Metai“ yra leisti skirtingomis epochomis, įvairiausiomis pasaulio kalbomis. Apie tai rasime dar progų pakalbėti atskirai. Apie K. Donelaičio kūrybos leidimą pasakojama ir mūsų naudojamo J. Ambrazevičiaus sudaryto leidinio pabaigos žodyje: „Kai Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m., jo našlė visus rankraščius pavedė velionies kaimynui ir bičiuliui Valterkiemio klebonui Jordanui. Ten rankraščiai išbuvo porą dešimčių metų, kol užplūdo Hammano ir Herderio įkvėptas romantinis sąjūdis – domėjimasis liaudies kūryba. Jų balso paklausė ir Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Rankiodamas liaudies dainas, jis kreipėsi ir Jordaną. Iš pastarojo gavo dvi Donelaičio giesmes. „Aš buvau turinio nemaža nustebintas ir pasiryžau tuojau išversti į vokiečių kalbą“, – sako Rėza prakalboje. – Bet užėjo rusų prancūzų karas, paskiau Rėzai reikėjo paruošti Bibliją, ir Donelaičio raštų leidimas nusitęsė ligi 1818 m. Tuo laiku buvo dingusi originalo dalis. Beliko tik mažesnė pusė: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, pora laiškų. /…/
Laimei, Donelaičio rankraščius buvo nusirašęs jo bičiulis ir kaimynas Išdagių klebonas J. F. Hohlfeldas. Jo nuorašuose, gautuose iš jo dukters, yra 11 vienetų: šešios pasakėčios, „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“ ir visos keturios „Metų“ dalys. /…/
Hohlfeldo nuorašuose „Rudens gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“, „Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbai“ nėra sujungti jokiu bendru vardu. Pirmasis joms vieną vardą davė prof. Liudvikas Rėza. /…/ Tuo pirmuoju leidimu, nors pavėlintai, Donelaičiui Rėza praskynė kelią į viešumą, tiesa, gerokai jį pakeitęs. Iš 2997 eilučių jis praleido 460. Praleido daugiausia šiurkščius pasakymus, ypačiai tuos, kuriais autorius įkerta ponams. Daugiausia buvo praleista iš „Rudens gėrybių“.
Toliau cituojamo leidinio pabaigos žodyje informuojama, kad keliasdešimt metų L. Rėzos leidinys buvo vienintelis, iš kurio buvo galima sužinoti apie Donelaičio kūrybą. 1865 m. naują leidimą paruošė filologas Augustas Schleicheris: „Christian Donelaitis Litauische Dichtungen“, o išleido lietuvių kalba Petrapilio mokslo akademija. Po 4 metų, 1869 m., Karaliaučiuje pasirodė G. H. F. Nesselmanno „Christian Donalitius Litauische Dichtungen nach den Koenigsberger Handschriften mit metrischer Uebersetzung, kritischen Anmerkungen und genauen Glossar“.
1940 metų leidinio sudarytojas tikina, kad Rėzos ir Nesselmanno leidiniai – du svarbiausi. „Bet kokie jie skirtingi!“ Savo leidinyje Nesselmannas bara Rėzą: „Sunkiai įtikima, kaip savavališkai Rėza pasielgė su autoriaus tekstu. Jo gausingi iškraipymai prasideda nuo poeto pavardės; dėl savotiško susižavėjimo lietuviškumu jis duoda poetui lietuviškai skambančią pavardės formą Donelaitis, nors tasai savo pavardės niekados nėra kitaip rašęs, kaip tik Donalitius…“
Dar Nesselmannas puolęs Rėzą, kam šis visas poemos dalis pavadinęs „Metais“, kam dalių tvarką pakeitęs, pradėdamas nuo „Pavasario linksmybių“, kam veikėjų vardus iškraipęs…
Vis dėlto daroma išvada, kad „Rūstus Nesselmanno sprendimas nenuvainikuoja Rėzos darbo reikšmės. /…/ Rėza į Donelaičio raštus buvo pažiūrėjęs romantiko ir poeto, o Nesselmannas realisto ir mokslininko akimis. /…/ Nesselmanno leidinys šituo savo tikslumu, pilnumu ir kruopštumu pralenkė ne tik pirmtakus, bet ir tokio laipsnio papėdininkų nesusilaukė“.
Toliau leidėjas aiškina apie 1940 m. K. Donelaičio „Metų“ leidimą. Dabar esą kiti laikai ir reikalavimai kiti. Švietimo ministerijos užsakymu klasiko veikalas turėjo būti reprezentacinis, jis turėjęs išlaikyti pilną ir autentišką tekstą ir būti „lengvai paskaitomas jaunimui ir masės žmogui per mokyklas ir bibliotekas“. Galop pranešama, kad autentiškumui išlaikyti šis leidimas paruoštas tiesiog iš Donelaičio rankraščių: „Norint išlaikyti griežtai autentišką tekstą, geriausia tiktų leisti fotografuotinas veikalas. Tačiau jis būtų sunkiai paskaitomas ir dėl to nepopuliarus. Todėl ruošiant šį leidimą, teko eiti kompromiso keliu: atsisakyti nuo Donelaičio rašybos, bet išlaikyti visą jo žodyną ir sintaksę“.
Tad garbiajam „Pamario“ skaitytojui ir sudarysime progą garsiosios Kristijono Donelaičio poemos posmų paskaityti J. Ambrazevičiaus tiesiogiai paruoštų iš k. Donelaičio rankraščių.
Dėkojame leidinį mums maloniai iš Knygos muziejaus paskolinusioms F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbščiosioms bibliotekininkėms.
Petras Skutulas
„Pamario“ laikraščio redaktorius

Vienas komentaras

  • nustebusioji

    esu maloniai nustebinta sumanymo taip patraukliai skaitytojams priminti klasiką Kristijoną Donelaitį, kai minime jo gimimo 300-ąsias metines. Net specialistui straipsnyje yra įdomios, negirdėtos informacijos. Lauksime kitų publikacijų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite