Kristijono Donelaičio metais – su Donelaičiu

FONDAS

„Vei, viežlybi kaimynai!“ – kreipiuosi į Jus, mielieji skaitytojai, kurie vis pavartote popierinius „Pamario“ laikraščio lapus, Donelaičio poemos žodžiais, vartotais prieš kokius du su puse šimtmečio, jam einant Dievo tarnystę Tolminkiemyje.

K. Donelaičio rankraščio faksimilė iš 1940 m. „Metų“ leidinio

Prieš 300 metų, t. y. 1714 m. sausio 1 dieną, Prūsijos karalystėje, Lazdynėlių kaime, laisvųjų valstiečių šeimoje gimė Kristijonas Donelaitis, daugiausiai pasirašinėjęs lotyniškai – „Donelitius“. Manoma, kad jo tėvai buvo vietiniai lietuviai, bet parvykę iš Škotijos.
Niekam nebus didelė naujiena, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014 metus Lietuvoje paskelbė Kristijono Donelaičio metais.
Ar bereikia didesnio preteksto atsigręžti į anuos senovės metus ir perskaityti keletą iš mokyklos laikų gal jau primirštų posmelių iš K. Donelaičio poemos „Metai“?!
Garbiajam „Pamario“ skaitytojui mes parinkome ištraukų (skelbsime laikas nuo laiko, – red. pastaba) iš 1940 m. Kaune 3000 egzempliorių tiražu išspausdinto Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinio Nr. 524. Šį K. Donelaičio „Metų“ leidinį spaudai parengė garsus literatūrologas Juozas Ambrazevičius (1944 m., vengdamas gestapo represijų, jis pasikeitė dokumentus ir vėliau gyveno su Juozo Brazaičio pavarde, – red. pastaba), medžio raižiniais iliustravo V. K. Jonynas.
Spausdiname (ir dar ateityje spausdinsime) nekeisdami nė vieno 1940 m. akcinėje „Spindulio“ bendrovės spaustuvėje išspausdintos knygos žodžio – tekstas ir iliustracijos perfotografuotos iš minėtojo leidinio. Pradedame nuo „Žiemos rūpesčių“ – už lango juk turėtų būti sausio speigas…
K. Donelaičio „Metai“ yra leisti skirtingomis epochomis, įvairiausiomis pasaulio kalbomis. Apie tai rasime dar progų pakalbėti atskirai. Apie K. Donelaičio kūrybos leidimą pasakojama ir mūsų naudojamo J. Ambrazevičiaus sudaryto leidinio pabaigos žodyje: „Kai Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m., jo našlė visus rankraščius pavedė velionies kaimynui ir bičiuliui Valterkiemio klebonui Jordanui. Ten rankraščiai išbuvo porą dešimčių metų, kol užplūdo Hammano ir Herderio įkvėptas romantinis sąjūdis – domėjimasis liaudies kūryba. Jų balso paklausė ir Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Rankiodamas liaudies dainas, jis kreipėsi ir Jordaną. Iš pastarojo gavo dvi Donelaičio giesmes. „Aš buvau turinio nemaža nustebintas ir pasiryžau tuojau išversti į vokiečių kalbą“, – sako Rėza prakalboje. – Bet užėjo rusų prancūzų karas, paskiau Rėzai reikėjo paruošti Bibliją, ir Donelaičio raštų leidimas nusitęsė ligi 1818 m. Tuo laiku buvo dingusi originalo dalis. Beliko tik mažesnė pusė: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, pora laiškų. /…/
Laimei, Donelaičio rankraščius buvo nusirašęs jo bičiulis ir kaimynas Išdagių klebonas J. F. Hohlfeldas. Jo nuorašuose, gautuose iš jo dukters, yra 11 vienetų: šešios pasakėčios, „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“ ir visos keturios „Metų“ dalys. /…/
Hohlfeldo nuorašuose „Rudens gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“, „Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbai“ nėra sujungti jokiu bendru vardu. Pirmasis joms vieną vardą davė prof. Liudvikas Rėza. /…/ Tuo pirmuoju leidimu, nors pavėlintai, Donelaičiui Rėza praskynė kelią į viešumą, tiesa, gerokai jį pakeitęs. Iš 2997 eilučių jis praleido 460. Praleido daugiausia šiurkščius pasakymus, ypačiai tuos, kuriais autorius įkerta ponams. Daugiausia buvo praleista iš „Rudens gėrybių“.
Toliau cituojamo leidinio pabaigos žodyje informuojama, kad keliasdešimt metų L. Rėzos leidinys buvo vienintelis, iš kurio buvo galima sužinoti apie Donelaičio kūrybą. 1865 m. naują leidimą paruošė filologas Augustas Schleicheris: „Christian Donelaitis Litauische Dichtungen“, o išleido lietuvių kalba Petrapilio mokslo akademija. Po 4 metų, 1869 m., Karaliaučiuje pasirodė G. H. F. Nesselmanno „Christian Donalitius Litauische Dichtungen nach den Koenigsberger Handschriften mit metrischer Uebersetzung, kritischen Anmerkungen und genauen Glossar“.
1940 metų leidinio sudarytojas tikina, kad Rėzos ir Nesselmanno leidiniai – du svarbiausi. „Bet kokie jie skirtingi!“ Savo leidinyje Nesselmannas bara Rėzą: „Sunkiai įtikima, kaip savavališkai Rėza pasielgė su autoriaus tekstu. Jo gausingi iškraipymai prasideda nuo poeto pavardės; dėl savotiško susižavėjimo lietuviškumu jis duoda poetui lietuviškai skambančią pavardės formą Donelaitis, nors tasai savo pavardės niekados nėra kitaip rašęs, kaip tik Donalitius…“
Dar Nesselmannas puolęs Rėzą, kam šis visas poemos dalis pavadinęs „Metais“, kam dalių tvarką pakeitęs, pradėdamas nuo „Pavasario linksmybių“, kam veikėjų vardus iškraipęs…
Vis dėlto daroma išvada, kad „Rūstus Nesselmanno sprendimas nenuvainikuoja Rėzos darbo reikšmės. /…/ Rėza į Donelaičio raštus buvo pažiūrėjęs romantiko ir poeto, o Nesselmannas realisto ir mokslininko akimis. /…/ Nesselmanno leidinys šituo savo tikslumu, pilnumu ir kruopštumu pralenkė ne tik pirmtakus, bet ir tokio laipsnio papėdininkų nesusilaukė“.
Toliau leidėjas aiškina apie 1940 m. K. Donelaičio „Metų“ leidimą. Dabar esą kiti laikai ir reikalavimai kiti. Švietimo ministerijos užsakymu klasiko veikalas turėjo būti reprezentacinis, jis turėjęs išlaikyti pilną ir autentišką tekstą ir būti „lengvai paskaitomas jaunimui ir masės žmogui per mokyklas ir bibliotekas“. Galop pranešama, kad autentiškumui išlaikyti šis leidimas paruoštas tiesiog iš Donelaičio rankraščių: „Norint išlaikyti griežtai autentišką tekstą, geriausia tiktų leisti fotografuotinas veikalas. Tačiau jis būtų sunkiai paskaitomas ir dėl to nepopuliarus. Todėl ruošiant šį leidimą, teko eiti kompromiso keliu: atsisakyti nuo Donelaičio rašybos, bet išlaikyti visą jo žodyną ir sintaksę“.
Tad garbiajam „Pamario“ skaitytojui ir sudarysime progą garsiosios Kristijono Donelaičio poemos posmų paskaityti J. Ambrazevičiaus tiesiogiai paruoštų iš k. Donelaičio rankraščių.
Dėkojame leidinį mums maloniai iš Knygos muziejaus paskolinusioms F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbščiosioms bibliotekininkėms.
Petras Skutulas
„Pamario“ laikraščio redaktorius

Vienas komentaras

  • nustebusioji

    esu maloniai nustebinta sumanymo taip patraukliai skaitytojams priminti klasiką Kristijoną Donelaitį, kai minime jo gimimo 300-ąsias metines. Net specialistui straipsnyje yra įdomios, negirdėtos informacijos. Lauksime kitų publikacijų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite