Kristijono Donelaičio metais – su Donelaičiu

FONDAS

„Vei, viežlybi kaimynai!“ – kreipiuosi į Jus, mielieji skaitytojai, kurie vis pavartote popierinius „Pamario“ laikraščio lapus, Donelaičio poemos žodžiais, vartotais prieš kokius du su puse šimtmečio, jam einant Dievo tarnystę Tolminkiemyje.

K. Donelaičio rankraščio faksimilė iš 1940 m. „Metų“ leidinio

Prieš 300 metų, t. y. 1714 m. sausio 1 dieną, Prūsijos karalystėje, Lazdynėlių kaime, laisvųjų valstiečių šeimoje gimė Kristijonas Donelaitis, daugiausiai pasirašinėjęs lotyniškai – „Donelitius“. Manoma, kad jo tėvai buvo vietiniai lietuviai, bet parvykę iš Škotijos.
Niekam nebus didelė naujiena, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014 metus Lietuvoje paskelbė Kristijono Donelaičio metais.
Ar bereikia didesnio preteksto atsigręžti į anuos senovės metus ir perskaityti keletą iš mokyklos laikų gal jau primirštų posmelių iš K. Donelaičio poemos „Metai“?!
Garbiajam „Pamario“ skaitytojui mes parinkome ištraukų (skelbsime laikas nuo laiko, – red. pastaba) iš 1940 m. Kaune 3000 egzempliorių tiražu išspausdinto Švietimo ministerijos knygų leidimo komisijos leidinio Nr. 524. Šį K. Donelaičio „Metų“ leidinį spaudai parengė garsus literatūrologas Juozas Ambrazevičius (1944 m., vengdamas gestapo represijų, jis pasikeitė dokumentus ir vėliau gyveno su Juozo Brazaičio pavarde, – red. pastaba), medžio raižiniais iliustravo V. K. Jonynas.
Spausdiname (ir dar ateityje spausdinsime) nekeisdami nė vieno 1940 m. akcinėje „Spindulio“ bendrovės spaustuvėje išspausdintos knygos žodžio – tekstas ir iliustracijos perfotografuotos iš minėtojo leidinio. Pradedame nuo „Žiemos rūpesčių“ – už lango juk turėtų būti sausio speigas…
K. Donelaičio „Metai“ yra leisti skirtingomis epochomis, įvairiausiomis pasaulio kalbomis. Apie tai rasime dar progų pakalbėti atskirai. Apie K. Donelaičio kūrybos leidimą pasakojama ir mūsų naudojamo J. Ambrazevičiaus sudaryto leidinio pabaigos žodyje: „Kai Kristijonas Donelaitis mirė 1780 m., jo našlė visus rankraščius pavedė velionies kaimynui ir bičiuliui Valterkiemio klebonui Jordanui. Ten rankraščiai išbuvo porą dešimčių metų, kol užplūdo Hammano ir Herderio įkvėptas romantinis sąjūdis – domėjimasis liaudies kūryba. Jų balso paklausė ir Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Rankiodamas liaudies dainas, jis kreipėsi ir Jordaną. Iš pastarojo gavo dvi Donelaičio giesmes. „Aš buvau turinio nemaža nustebintas ir pasiryžau tuojau išversti į vokiečių kalbą“, – sako Rėza prakalboje. – Bet užėjo rusų prancūzų karas, paskiau Rėzai reikėjo paruošti Bibliją, ir Donelaičio raštų leidimas nusitęsė ligi 1818 m. Tuo laiku buvo dingusi originalo dalis. Beliko tik mažesnė pusė: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, pora laiškų. /…/
Laimei, Donelaičio rankraščius buvo nusirašęs jo bičiulis ir kaimynas Išdagių klebonas J. F. Hohlfeldas. Jo nuorašuose, gautuose iš jo dukters, yra 11 vienetų: šešios pasakėčios, „Pričkaus pasaka apie lietuvišką svodbą“ ir visos keturios „Metų“ dalys. /…/
Hohlfeldo nuorašuose „Rudens gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“, „Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbai“ nėra sujungti jokiu bendru vardu. Pirmasis joms vieną vardą davė prof. Liudvikas Rėza. /…/ Tuo pirmuoju leidimu, nors pavėlintai, Donelaičiui Rėza praskynė kelią į viešumą, tiesa, gerokai jį pakeitęs. Iš 2997 eilučių jis praleido 460. Praleido daugiausia šiurkščius pasakymus, ypačiai tuos, kuriais autorius įkerta ponams. Daugiausia buvo praleista iš „Rudens gėrybių“.
Toliau cituojamo leidinio pabaigos žodyje informuojama, kad keliasdešimt metų L. Rėzos leidinys buvo vienintelis, iš kurio buvo galima sužinoti apie Donelaičio kūrybą. 1865 m. naują leidimą paruošė filologas Augustas Schleicheris: „Christian Donelaitis Litauische Dichtungen“, o išleido lietuvių kalba Petrapilio mokslo akademija. Po 4 metų, 1869 m., Karaliaučiuje pasirodė G. H. F. Nesselmanno „Christian Donalitius Litauische Dichtungen nach den Koenigsberger Handschriften mit metrischer Uebersetzung, kritischen Anmerkungen und genauen Glossar“.
1940 metų leidinio sudarytojas tikina, kad Rėzos ir Nesselmanno leidiniai – du svarbiausi. „Bet kokie jie skirtingi!“ Savo leidinyje Nesselmannas bara Rėzą: „Sunkiai įtikima, kaip savavališkai Rėza pasielgė su autoriaus tekstu. Jo gausingi iškraipymai prasideda nuo poeto pavardės; dėl savotiško susižavėjimo lietuviškumu jis duoda poetui lietuviškai skambančią pavardės formą Donelaitis, nors tasai savo pavardės niekados nėra kitaip rašęs, kaip tik Donalitius…“
Dar Nesselmannas puolęs Rėzą, kam šis visas poemos dalis pavadinęs „Metais“, kam dalių tvarką pakeitęs, pradėdamas nuo „Pavasario linksmybių“, kam veikėjų vardus iškraipęs…
Vis dėlto daroma išvada, kad „Rūstus Nesselmanno sprendimas nenuvainikuoja Rėzos darbo reikšmės. /…/ Rėza į Donelaičio raštus buvo pažiūrėjęs romantiko ir poeto, o Nesselmannas realisto ir mokslininko akimis. /…/ Nesselmanno leidinys šituo savo tikslumu, pilnumu ir kruopštumu pralenkė ne tik pirmtakus, bet ir tokio laipsnio papėdininkų nesusilaukė“.
Toliau leidėjas aiškina apie 1940 m. K. Donelaičio „Metų“ leidimą. Dabar esą kiti laikai ir reikalavimai kiti. Švietimo ministerijos užsakymu klasiko veikalas turėjo būti reprezentacinis, jis turėjęs išlaikyti pilną ir autentišką tekstą ir būti „lengvai paskaitomas jaunimui ir masės žmogui per mokyklas ir bibliotekas“. Galop pranešama, kad autentiškumui išlaikyti šis leidimas paruoštas tiesiog iš Donelaičio rankraščių: „Norint išlaikyti griežtai autentišką tekstą, geriausia tiktų leisti fotografuotinas veikalas. Tačiau jis būtų sunkiai paskaitomas ir dėl to nepopuliarus. Todėl ruošiant šį leidimą, teko eiti kompromiso keliu: atsisakyti nuo Donelaičio rašybos, bet išlaikyti visą jo žodyną ir sintaksę“.
Tad garbiajam „Pamario“ skaitytojui ir sudarysime progą garsiosios Kristijono Donelaičio poemos posmų paskaityti J. Ambrazevičiaus tiesiogiai paruoštų iš k. Donelaičio rankraščių.
Dėkojame leidinį mums maloniai iš Knygos muziejaus paskolinusioms F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbščiosioms bibliotekininkėms.
Petras Skutulas
„Pamario“ laikraščio redaktorius

Vienas komentaras

  • nustebusioji

    esu maloniai nustebinta sumanymo taip patraukliai skaitytojams priminti klasiką Kristijoną Donelaitį, kai minime jo gimimo 300-ąsias metines. Net specialistui straipsnyje yra įdomios, negirdėtos informacijos. Lauksime kitų publikacijų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite