Kristijonas Donelaitis – 21-ojo amžiaus moksleivių darbuose

FONDAS

Kintų Vydūno kultūros centras prisidėjo prie Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vykdomo projekto „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“ ir surengė mokinių piešinių konkursą „Sveiks, svieteli margs“. Geriausi moksleivių piešiniai, kuriuose atsispindi K. Donelaičio kūrinio „Metai“ tema, tapo atvirukais.

Konkurso laureatė – Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivė Agnė Degutytė (nuotraukos centre).

Konkurse dalyvavo Klaipėdos regiono gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai.
Mokinių piešinių konkurso organizatorių tikslas buvo pakviesti 21-ojo amžiaus mokinius pažvelgti savo akimis į K. Donelaičio „Metus“. Tiesa, organizatoriai neslepia, jog nerimavę ir truputį abejoję, ar šių dienų moksleiviai turės noro kūrybines mintis nukelti į 18 amžių, tačiau nerimas buvo išsklaidytas – sulaukta didelio susidomėjimo. Konkursui atsiųsti 44 jaunųjų kūrėjų darbai, kurie paskutinę sausio dieną buvo pristatyti Kintų daugiafunkciame centre. Šių darbų paroda čia veiks visą vasarį, o vėliau apkeliavusi Klaipėdos rajoną sugrįš į Šilutę.
„Prieš 300 metų, sausio pirmąją, galbūt tokią pat žiemišką dieną kaip ši, gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis“, – kalbėjo Rita Tarvydienė, žvelgdama į siautėjančią žiemą, ne visiems konkurso dalyviams leidusią atvykti į piešinių konkurso darbų parodos pristatymą.
Parodos atidaryme užsiminta, kad ne tik jaunieji dailininkai ieškojo, kaip savo darbais atspindėti K. Donelaičio kūrybą. Kaip K. Donelaičio kūrybą pristato Vydūnas, domėjosi ir patys konkurso organizatoriai. Kintų Vydūno muziejuje saugoma Vydūno išleista knygelė „Gyvenimas prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo K. Donelaitis“. Knygelė išleista 1948 m. lietuvių, o metais anksčiau – vokiečių kalba. Vydūnas rašė: „…pasidaro aišku, kad jis (Kristijonas Donelaitis) žmogų supranta visai lietuvišku būdu. Jis jį mato viduje, pačiame gamtos gyvenime ir jo vyksmuose. Jam atrodo žmogaus „gimimas, augimas, brendimas, vytimas ir išnykimas visai panašus į tą, kuris darosi augmenijoje ir gyvijoje“.
Piešinių konkursui atsiuntė iš 12 Klaipėdos regiono mokyklų. Aktyviausi buvo Šilutės rajono mokiniai. 19 darbų atsiuntė Vydūno ir 4 – Švėkšnos „Saulės“ gimnazijų, 3 darbus – Vilkyčių, 1 – Gardamo pagrindinių ir 2 – Kintų vidurinės mokyklų moksleiviai.
Pagal konkurso nuostatus dalyviai suskirstyti į grupes: 7-8 klasių (13-14 metų), 9-10 klasių (15-16 metų), 11-12 klasių (17-18 metų). Konkurso organizatorius maloniai nustebino, kad piešti pasiūlytomis temomis nusprendė ir vienas jaunesnio amžiaus dalyvis.
Konkurso dalyviams neatsitiktinai buvo pasiūlytos 4 temos: „Gamtos grožis“, „Žmogus ir jo aplinka“, „Metų darbai“, „Tradicijos“ (šventės, rūbai, apeigos). Tai primena lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio „Metus“, parašytus atskiromis dalimis: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“.
Darbus vertinusi komisija atsižvelgė į darbų meniškumą, idėjos ir turinio originalumą, savitumą, temos suvokimą ir jos atskleidimą.
Konkurso laureate tapo Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivė Agnė Degutytė, konkurso nugalėtojais pripažinti: 7-8 klasių grupėje Kintų vidurinės mokyklos moksleivis Vytenis Papievis (mokytoja V. Zymonienė), 9-10 klasių grupėje Vydūno gimnazijos moksleivė Gabrielė Jauniūtė (mokyt. D. Montvydienė), 11-12 klasių grupėje Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos moksleivė Milda Riepšaitė (mokyt. Vilija Morkūnaitė).
Į konkurso „Sveiks, svieteli margs“ darbų apibendrinimą ir darbų parodos atidarymą atvykę projekto rengėjai: Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius J. Genys, jo pavaduotoja kultūrinei veiklai Asta Grušelionienė, pasveikino moksleivius bei jų mokytojus. Laureatei ir 3 nugalėtojams buvo įteiktos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Vydūno kultūros centro dovanos: kiekvienam autoriui teko po 25 būtent su jo piešiniu padarytus atvirukus, kuriais galės pradžiuginti draugus ir artimuosius, taip pat – po pastelių rinkinį bei knygų.
Vydūno kultūros centras kiekvienam konkurso dalyviui ir jo mokytojui dovanojo knygų bei po ypatingą 8 atvirukų komplektą. Atvirukuose įmažinti 4 lietuvaičių ir 4 Kaliningrado aukščiausios kategorijos meno mokyklos moksleivių piešiniai, o kitoje atviruko pusėje lietuvių ir rusų kalbomis užrašyta po ištrauką iš K. Donelaičio poemos „Metai“.
Projekto rengėjai priminė, kad 2014 metai bus pilni K. Donelaičio kūrybą atspindinčios dvasios, papasakojo apie visus metus truksiančio projekto veiklas.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Rods sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus, Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo. Kristijonas Donelaitis. Metai. Vasaros darbai Jekaterina Lazurko, 15 m. Kaliningrado aukščiausios kategorijos meno mokykla

Rods sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus,
Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo.
Kristijonas Donelaitis. Metai. Vasaros darbai
Jekaterina Lazurko, 15 m. Kaliningrado aukščiausios kategorijos meno mokykla

Ant saulelė vėl nu mūs atstodama ritas
Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.
Vei kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia;
O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.
Kristijonas Donelaitis. Metai. Rudenio gėrybės
Gabrielė Jauniūtė. Šilutės Vydūno gimnazija, 10s klasė.

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.
Kristijonas Donelaitis. Metai. Pavasario linksmybės
Vytenis Papievis. Kintų vidurinė mokykla, 8 klasė.

Krūmus ir girias visokios ošino dainos;
O laukus visur bei pievas skambino garsai.
Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami žaidė
Ir Sutvertojį linksmai rykaudami gyrė.
Kristijonas Donelaitis. Metai. Pavasario linksmybės
Agnė Degutytė. Šilutės Vydūno gimnazija, 10s klasė.

 

 

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite