Kristijonas Donelaitis – 21-ojo amžiaus moksleivių darbuose

FONDAS

Kintų Vydūno kultūros centras prisidėjo prie Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vykdomo projekto „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta Kristijono Donelaičio metams paminėti“ ir surengė mokinių piešinių konkursą „Sveiks, svieteli margs“. Geriausi moksleivių piešiniai, kuriuose atsispindi K. Donelaičio kūrinio „Metai“ tema, tapo atvirukais.

Konkurso laureatė – Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivė Agnė Degutytė (nuotraukos centre).

Konkurse dalyvavo Klaipėdos regiono gimnazijų ir pagrindinių mokyklų moksleiviai.
Mokinių piešinių konkurso organizatorių tikslas buvo pakviesti 21-ojo amžiaus mokinius pažvelgti savo akimis į K. Donelaičio „Metus“. Tiesa, organizatoriai neslepia, jog nerimavę ir truputį abejoję, ar šių dienų moksleiviai turės noro kūrybines mintis nukelti į 18 amžių, tačiau nerimas buvo išsklaidytas – sulaukta didelio susidomėjimo. Konkursui atsiųsti 44 jaunųjų kūrėjų darbai, kurie paskutinę sausio dieną buvo pristatyti Kintų daugiafunkciame centre. Šių darbų paroda čia veiks visą vasarį, o vėliau apkeliavusi Klaipėdos rajoną sugrįš į Šilutę.
„Prieš 300 metų, sausio pirmąją, galbūt tokią pat žiemišką dieną kaip ši, gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis“, – kalbėjo Rita Tarvydienė, žvelgdama į siautėjančią žiemą, ne visiems konkurso dalyviams leidusią atvykti į piešinių konkurso darbų parodos pristatymą.
Parodos atidaryme užsiminta, kad ne tik jaunieji dailininkai ieškojo, kaip savo darbais atspindėti K. Donelaičio kūrybą. Kaip K. Donelaičio kūrybą pristato Vydūnas, domėjosi ir patys konkurso organizatoriai. Kintų Vydūno muziejuje saugoma Vydūno išleista knygelė „Gyvenimas prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo K. Donelaitis“. Knygelė išleista 1948 m. lietuvių, o metais anksčiau – vokiečių kalba. Vydūnas rašė: „…pasidaro aišku, kad jis (Kristijonas Donelaitis) žmogų supranta visai lietuvišku būdu. Jis jį mato viduje, pačiame gamtos gyvenime ir jo vyksmuose. Jam atrodo žmogaus „gimimas, augimas, brendimas, vytimas ir išnykimas visai panašus į tą, kuris darosi augmenijoje ir gyvijoje“.
Piešinių konkursui atsiuntė iš 12 Klaipėdos regiono mokyklų. Aktyviausi buvo Šilutės rajono mokiniai. 19 darbų atsiuntė Vydūno ir 4 – Švėkšnos „Saulės“ gimnazijų, 3 darbus – Vilkyčių, 1 – Gardamo pagrindinių ir 2 – Kintų vidurinės mokyklų moksleiviai.
Pagal konkurso nuostatus dalyviai suskirstyti į grupes: 7-8 klasių (13-14 metų), 9-10 klasių (15-16 metų), 11-12 klasių (17-18 metų). Konkurso organizatorius maloniai nustebino, kad piešti pasiūlytomis temomis nusprendė ir vienas jaunesnio amžiaus dalyvis.
Konkurso dalyviams neatsitiktinai buvo pasiūlytos 4 temos: „Gamtos grožis“, „Žmogus ir jo aplinka“, „Metų darbai“, „Tradicijos“ (šventės, rūbai, apeigos). Tai primena lietuvių literatūros klasiko K. Donelaičio „Metus“, parašytus atskiromis dalimis: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“.
Darbus vertinusi komisija atsižvelgė į darbų meniškumą, idėjos ir turinio originalumą, savitumą, temos suvokimą ir jos atskleidimą.
Konkurso laureate tapo Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivė Agnė Degutytė, konkurso nugalėtojais pripažinti: 7-8 klasių grupėje Kintų vidurinės mokyklos moksleivis Vytenis Papievis (mokytoja V. Zymonienė), 9-10 klasių grupėje Vydūno gimnazijos moksleivė Gabrielė Jauniūtė (mokyt. D. Montvydienė), 11-12 klasių grupėje Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos moksleivė Milda Riepšaitė (mokyt. Vilija Morkūnaitė).
Į konkurso „Sveiks, svieteli margs“ darbų apibendrinimą ir darbų parodos atidarymą atvykę projekto rengėjai: Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius J. Genys, jo pavaduotoja kultūrinei veiklai Asta Grušelionienė, pasveikino moksleivius bei jų mokytojus. Laureatei ir 3 nugalėtojams buvo įteiktos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus bei Vydūno kultūros centro dovanos: kiekvienam autoriui teko po 25 būtent su jo piešiniu padarytus atvirukus, kuriais galės pradžiuginti draugus ir artimuosius, taip pat – po pastelių rinkinį bei knygų.
Vydūno kultūros centras kiekvienam konkurso dalyviui ir jo mokytojui dovanojo knygų bei po ypatingą 8 atvirukų komplektą. Atvirukuose įmažinti 4 lietuvaičių ir 4 Kaliningrado aukščiausios kategorijos meno mokyklos moksleivių piešiniai, o kitoje atviruko pusėje lietuvių ir rusų kalbomis užrašyta po ištrauką iš K. Donelaičio poemos „Metai“.
Projekto rengėjai priminė, kad 2014 metai bus pilni K. Donelaičio kūrybą atspindinčios dvasios, papasakojo apie visus metus truksiančio projekto veiklas.

Laima PUTRIUVIENĖ

 

Rods sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus, Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo. Kristijonas Donelaitis. Metai. Vasaros darbai Jekaterina Lazurko, 15 m. Kaliningrado aukščiausios kategorijos meno mokykla

Rods sveiks kūns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus,
Yr didžiausi bei brangiausi dovana Dievo.
Kristijonas Donelaitis. Metai. Vasaros darbai
Jekaterina Lazurko, 15 m. Kaliningrado aukščiausios kategorijos meno mokykla

Ant saulelė vėl nu mūs atstodama ritas
Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.
Vei kasdien daugiaus ji mums savo spindulį slepia;
O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia.
Kristijonas Donelaitis. Metai. Rudenio gėrybės
Gabrielė Jauniūtė. Šilutės Vydūno gimnazija, 10s klasė.

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.
Kristijonas Donelaitis. Metai. Pavasario linksmybės
Vytenis Papievis. Kintų vidurinė mokykla, 8 klasė.

Krūmus ir girias visokios ošino dainos;
O laukus visur bei pievas skambino garsai.
Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami žaidė
Ir Sutvertojį linksmai rykaudami gyrė.
Kristijonas Donelaitis. Metai. Pavasario linksmybės
Agnė Degutytė. Šilutės Vydūno gimnazija, 10s klasė.

 

 

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite