Krepšiniui Lietuvoje – 100 metų

1922 m. balandžio 23 d. Kaune buvo surengtos pirmosios krepšinio varžybos Lietuvoje. Tai buvo šios sporto šakos istorijos pradžia. Šį šeštadienį bus minima šimto metų Lietuvos krepšiniui sukaktis.

Krepšinio legendos. Nuotrauka iš Kauno miesto VB archyvų.

„Vikipedija“ skelbia, kad krepšinis – tai pati populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, buvusiose Sovietų sąjungos ir Jugoslavijos šalyse, Argentinoje, Filipinuose, Libane, Kinijoje, Angoloje, Senegale. 

Pirmųjų krepšinio rungtynių rezultatas 1:0

Krepšinio žaidimą sugalvojo kanadietis daktaras Džeimsas Neismitas (James Naismith) 1891 metais. Naujosios sporto šakos paskirtis buvo užimti studentus sportu žiemos metu, kai nėra sąlygų žaisti beisbolą ar amerikietiškąjį futbolą. Pradžioje žaidime buvo naudojamas futbolo kamuolys ir krepšiai su dugnu, taigi po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo išimti iš krepšio. Komandose buvo po 9 žaidėjus. Pirmųjų krepšinio rungtynių rezultatas buvo tik 1:0…

Krepšinis Lietuvoje

Lietuvoje krepšinį pradėta populiarinti 1921 m. Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) sportininkai. Pirmosios krepšinio rungtynės įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d. tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Vyrų komanda nacionaliniame čempionate žaidė 1924 m.

1939 m. buvo pastatyta Kauno sporto halė, pritaikyta specialiai krepšiniui.

Lietuvos krepšinis atstovaujamas daugelyje pasaulio ir Europos čempionatų – jaunučių, jaunių, suaugusiųjų, taip pat olimpinėse žaidynėse.

  • Per neilgą Lietuvos krepšinio istoriją mūsų valstybės krepšininkai (vyrai) tris kartus tapo olimpinių žaidynių prizininkais (2000, 1996 ir 1992 metais jie iškovojo trečiąją vietą ir pelnė bronzos medalius).
  • Tris kartus Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais (1937 m. Rygoje, 1939 m. Kaune ir 2003 m. Stokholme), triskart tapo Europos vicečempionais (1995 m. Atėnuose, 2013 m. Liublianoje, 2015 m. Lilyje, Prancūzija ) ir kartą laimėjo bronzą (2007 m. Ispanijoje).
  • Iškovojo bronzos medalius XVI Pasaulio vyrų krepšinio čempionate (2010 m. Turkija).

Neatsilieka ir moterys, ir jaunimas

Lietuvos moterų rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių (1997 m.) ir vicečempionių vardais. Europos čempionais prieš keletą metų tapo jaunimo ir jaunių komandos. 2005 m. Lietuvos jaunimo (vaikinų) komanda tapo pasaulio čempione. Sėkmingai žaidžia ir Lietuvos krepšinio veteranai, laimėdami nugalėtojų ir prizininkų vardus pasaulio ir Europos čempionatuose.

Garsiausia visų laikų Lietuvos krepšinio komanda yra Kauno „Žalgiris“, įkurta 1944 m. Kaune. „Žalgirio“ sąskaitoje daugybė titulų, tarp jų ir 1998–1999 m. laimėtas Eurolygos čempionatas.

Garsiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas yra Arvydas Sabonis, tapęs Europos, pasaulio bei olimpinių žaidynių čempionu, išrinktas geriausiu Europos krepšininku, sužaidęs keletą sėkmingų sezonų NBA.

Moneta Lietuvos krepšinio 100-mečiui

Balandžio 21 d. centrinis bankas į apyvartą išleidžia proginę 2 eurų monetą, skirtą Lietuvos krepšinio 100-mečiui.

Nacionalinėje monetos pusėje, centrinėje dalyje, esantis Lietuvos žemėlapio kontūras pavaizduotas kaip krepšinio aikštelė, tarsi pabrėžiant, kad krepšinis Lietuvoje žaidžiamas labai seniai, jau 100 metų. Aplinkui puslankiu išdėstyti užrašai „Lietuva“, „1922–2022“. Monetos nacionalinės pusės autorius – dailininkas Egidijus Rapolis. Monetos bendroji pusė tokia pat, kaip apyvartinių monetų, jos autorius – Luc Luycx.

Monetą lydinčios skrajutės tekstą parašė Ignas Grinevičius, aktualijų laidų bei laidų apie sportą kūrėjas ir vedėjas, Lietuvos krepšinio šimtmečiui skirto dokumentikos ciklo „Krepšinio namai“ prodiuseris.

Tokia žinia pasidalino Lietuvos bankas.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miniatiūrų konkursas „Mūsų vienas vardas – Lietuva“

Šilutės pirmoji gimnazija interneto svetainėje pasidalijo štai tokia žinia. Birželio 2 d. Šilutės pirmosios gimnazijos bibliotekoje įvyko respublikinio miniatiūrų konkurso-parodos „Mūsų vienas vardas – Lietuva” baigiamasis apdovanojimų renginys. Sulaukėme svečių iš Šilalės, Tauragės, Kretingos ir Šilutės rajonų. Respublikinio bendrojo ugdymo įstaigų 9-12 klasių mokinių miniatiūrų konkursas-paroda „Mūsų vienas vardas – Lietuva“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui paminėti. Miniatiūrų autoriai, 9-12 kl. mokiniai, mažo formato kūrinėlyje siekė išreikšti savo požiūrį į gimtąjį kraštą. Miniatiūrų konkurse dalyvavo 11 mokyklų (pateikta 100 darbų):

Už labai geras demokratijos žinias – kelionė į Belgiją

Šilutės Vydūno gimnazija paviešino Nacionaliniame demokratijos žinių konkurse sėkmės sulaukusio Luko Šilinsko įspūdžius iš apsilankymo Briuselyje, Belgijoje. Kuo ši išvyka gimnazistui Lukui buvo įdomi? Paskaitykime. Gegužės 31 dieną Europos Parlamente, Briuselyje, Belgijoje, dalyvavau susitikime su europarlamentaru Liudu Mažyliu. Susitikimo metu buvo aptarti įvairūs Europai ir Lietuvai aktualūs klausimai, išsamiai pristatyti Parlamento darbo principai ir artimiausi tikslai. Po dienos Parlamente lietuvių delegacija su L. Mažyliu susitiko neoficialioje aplinkoje. Parlamentaras papasakojo apie savo kelią nuo mokyklos suolo iki dabartinių pareigų Europos Parlamente.

Įsivyravus sausrai, miškuose didėja gaisrų pavojus

Nusistovėję sausi orai kelia didelį gaisrų pavojų miškuose.  Birželio 5 d. šalies ugniagesiams teko kelis kartus talkinti Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms pajėgoms, gesinant miškuose įsiplieskusius gaisrus. Birželio 5  d. vidudienį, Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Daržinėlių kaime esančiame miške šėlo ugnis – degė medžiai ir miško paklotė. Gaisras nusiaubė 1,4 ha plotą. Tą pačią dieną, vidurdienį, ugniagesiai skubėjo gesinti ir Kretingos rajone, Rūdaičių kaime esančio Joskaudų miško. Atvykus ugniagesiams, jau degė miško paklotė ir jaunuolynas. Beje, atliekant gesinimo darbus buvo rasti

Ekspertas pataria, kaip apsaugoti senjorus nuo sukčių internete: vien pokalbio neužtenka

Vyresni nei 60 m. nuo kibernetinių atakų nukentėję žmonės per metus patyrė 966 mln. dolerių nuostolių. Tuo tarpu nukentėjusieji iki 20 m. – 71 mln. Tokie duomenys paskelbti 2020 m. JAV Federalinio tyrimų biuro internetinių nusikaltimų ataskaitoje. Panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad nors su vyresniais šeimos nariais reikia kalbėti apie virtualioje erdvėje tykančias grėsmes, tačiau vien to nepakanka. Būtina diegti ir papildomas priemones, kurios saugotų juos nuo sukčių. „Internetiniai sukčiai stengiasi apgauti įvairių

Taip pat skaitykite