Kraujo tyrimai: mokėti ar ne?

„Nuolat gauname skaitytojų klausimų, kodėl jie turi mokėti už kraujo tyrimus. Šilutėje veikia savivaldybės ir privatūs šeimos gydytojų centrai. Ar visur mokamų kraujo tyrimų kainos vienodos? Ar kainos didėja? Ar yra išimčių, kada mokėti nereikia? Ar COVID-19 užsikrėtus ir sunkiai sirgus po to tyrimai irgi mokami, nėra taikoma išimčių?“ –  tokio turinio laišką išsiuntėme į Valstybinę ligonių kasą. Gavome atsakymą, su kuriuo ir supažindiname.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė rašo:

„Pirmiausia norėtume pabrėžti, kad visiems, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, galioja vienodos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos ir reikalavimai. Susirūpinę savo sveikata pacientai neretai patys nori priimti sprendimus, kaip gydytis, prašo gydytojų, kad jiems būtų atlikti vienokie ar kitokie tyrimai, juos apžiūrėtų gydytojas specialistas.

Primename, kad susirgus pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kadangi kiekvieno paciento gydymo atvejis yra individualus, šeimos gydytojas kiekvienu atveju įvertina paciento sveikatos būklę ir pagal savo kompetenciją sprendžia, kokie tyrimai turi būti atlikti.

Šeimos gydytojas gali skirti tuos tyrimus, kurie yra priskirti jo kompetencijai. Jei reikia, šeimos gydytojo skyrimu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis atliekamas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, t. y. lipidograma, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimai. Taip pat jis gali skirti bendrąjį šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, uždegimo rodiklių tyrimus, t. y. C reaktyvinio baltymo, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) bei skydliaukės funkcijos tyrimus (TTH).

Be to, tam tikrais atvejais šeimos gydytojas, jei reikia, gali skirti šiuos tyrimus: glikolizinto hemoglobino tyrimą, gliukozės tolerancijos testą,  kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiko, tarptautinio normalizuoto santykio, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko), prostatos specifinio antigeno tyrimą (taip pat ir pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo), kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus, sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu, tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C, šlapimo pasėlį, žmogaus imunodeficito viruso testą, A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą, slapto kraujavimo išmatose testą, tuberkulino mėginį, onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį, koprogramą, ginekologinį tepinėlį iš makšties ir gimdos kaklelio, enterobiozės tyrimą, elektrokardiografiją, spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui (PEF), forsuoto tūrio per pirmą sekundę (FEV1) ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos (FVC) reikšmėms įvertinti, pulsoksimetriją.

Pabrėžtina, kad jeigu tyrimą atlikti paskiria šeimos gydytojas, tuomet šių paslaugų išlaidos kompensuojamos iš PSDF ir iš asmens negali būti reikalaujama papildomai mokėti.

Tik tuo atveju, jei pacientai, turintys teisę į PSDF lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tyrimus pasirenka savo iniciatyva, jų faktinę kainą apmoka patys.

Atkreipiame dėmesį, kad visais neaiškiais atvejais dėl tyrimų, kurie nepriskiriami šeimos gydytojo kompetencijai, atlikimo, taip pat dėl persirgusiųjų COVID-19 liga pacientų sveikatos problemų, viršijančių jo kompetenciją, šeimos gydytojas gali konsultuotis su bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytoju specialistu. Tokios konsultacijos gali vykti ir nuotoliniu būdu. Tuo atveju, kai dėl paciento diagnozės patikslinimo ar tolesnio gydymo taktikos parinkimo reikia atlikti papildomus tiriamuosius ar gydomuosius veiksmus, pacientas atvyksta į gydymo įstaigą kontaktinei konsultacijai. Taip pat šiems, kaip ir kitiems pacientams, gali būti teikiamos ir kitos specializuotos ambulatorinės paslaugos (pvz. dienos stacionaro paslaugos, atliekami brangieji tyrimai ar procedūros).“

Jeigu pacientas (su siuntimu) kreipiasi į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl gydytojo specialisto paslaugų teikimo ir kompensavimo, ir gydytojas specialistas konsultacijos metu jam paskiria būtinus tyrimus, jie turi būti nemokamai atlikti toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas konsultuojamas.

Turint siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, pacientui turi būti atlikti visi gydytojo specialisto konsultacijos metu paskirti būtini tyrimai, kurie reikalingi diagnozei nustatyti, skirti ar koreguoti gydymą. Tik tuo atveju, jeigu per konsultaciją gydytojas specialistas tyrimų neskiria, o tyrimus pasirenka pats pacientas, jis turi apmokėti faktinę tyrimų kainą.

Tais atvejais, kai pacientai abejoja mokėjimo už paslaugas teisėtumu, jiems reikėtų raštu kreiptis į įstaigos administraciją su prašymu išsiaiškinti, ar mokėjimas už paslaugas buvo teisėtas. Jeigu įstaigos atsakymas netenkintų, pacientai galėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą. Gavę gyventojų skundų dėl galimų neteisėtų priemokų sveikatos priežiūros įstaigose, ligonių kasų specialistai atlieka patikrinimus.

Informacijos apie mokamus tyrimus galėtų suteikti Sveikatos apsaugos ministerija, tai nėra VLK atsakomybės sritis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite