Kovo 25-oji – Gandrinės, Blovieščiai

Kovo 25-ąją prasideda šiltasis metų pusmetis. Sugrįžęs gandras tarsi išvaiko paskutinius žiemos ledus. Buvo tikima, kad sugrįžtantis gandras ant uodegos parnešąs „ledspirą“– baltąją kielę, kuri baigia išspardyti nuo balų paskutiniuosius ledokšnius. Dar senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio. Jei vėjas neša išplėštus nuo stogo šiaudus, senoliai tardavo: „lekia meškos plunksnos“.  

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.  

Kadaise Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Labai svarbu, kaip gandrą pirmąkart tais metais pamatysi. Jei skrendantį, – gerai, visus metus darbus spėriai nudirbsi. Tik šeimininkės tais metais daug puodų netyčiomis sudaužys. Jei tupintį, – vangiai viskas seksis. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės, tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai “perskris” į kitą klasę, stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antrus metus. Dažniausiai pirmieji parskridusį paukštį pasveikina vaikai. Iškart ant pievelės verčiasi per galvą, – bus miklūs per visą ganiavą.

Gandro sugrįžimui ruošdavosi iš anksto, stengdamiesi prisivilioti į savo kiemą. Ir ne bet kokį pagrindą lizdui sukti iškeldavo. Įkeltos į medį akėčios ir ant jų apsigyvenę gandrai – būsiąs geras javų derlius. Kad sektųsi kelionės gandralizdžiui medyje ar ant trobos įtaisydavo seną ratą. Kad nesirgtų, nekristų gyvuliai, pritaisydavo ratą ant tvarto. O kad paukščiai pasirinktų būtent jų kiemą, į iškeltą gandralizdį įdėdavo sidabrinių pinigėlių.  

Dar vienas su švente susijęs tikėjimas – šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi ir kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti. Sakoma, kad vienam žmogui pavykę: gudruolis nupynęs iš sausų nendrių vainikėlį, uždegęs ir paritinęs. Tai gyvatės ir nusivijo tą ugnį, tikrąjį savo karalienės vainiką palikusios žmogui. Dar būta tikėjimo, kad ranka išsklaidžius pavasarinį gyvačių kamuolį, pirštai įgyja gebėjimą gydyti (mes nerekomenduojame to daryti). Taip drąsus žmogus galėjo tapti kaimo žiniuoniu.

Šeimininkės nuo šios dienos pradeda duoti pavakarius, – reikia artojus stiprinti. Sakoma, kad gandras pavakarius atneša, o rudenį išskrisdamas (VIII.24) – ir išsineša. Ūkininkai per Gandrinę apžiūri javų sėklą, pažarsto ją rankomis aruoduose. Taip žadinama grūde tūnanti gyvybė. O šeimininkės pakilodavo peržiem išlaikytas kopūstų galvas. Jos stengdavosi tą rytą atsikelti kuo anksčiau, – darbymečiu sveikatos nepritrūks, juosmens neskaudės. Kaip ir kitoms svarbioms kalendorinėms šventėms, Gandrinės dieną yra draudžiamų darbų. Netaisydavo tvorų, nekaldavo žemėn nė kuolo. Negalima nieko skolinti iš namų, nes gyvuliai susirgs. Iš miško neveždavo žabų, kad vasarą gyvačių į kiemą neprišliaužtų.  

Prieš parskrendant baltiesiems gandrams verta pamatyti filmą “Gandrai visada grįžta namo”, kuris buvo nominuotas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie Lietuvos gamtą.

Lietuvos ornitologų draugija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Vėl išlaidos vairuotojams: nuo sausio 1-os reikės naujos vaistinėlės

Jau nuo sausio 1-osios vairuotojų laukia ne tik  Kelių eismo taisyklių pakeitimai, tačiau ir dar viena naujovė – bus privalu automobilyje turėti naujos sudėties vaistinėlę. Vaistinėlėje turėtų atsirasti papildomų priemonių. Jos sudėtis papildoma spaudžiamuoju tvarsčiu, ledo maišeliais, turniketais ir vienkartine veido kauke, skirta gaivinti – atlikti dirbtinį kvėpavimą. Ne visais atvejais vairuotojams reikės naujos vaistinėlės, mat kai kuriems užteks turimą vaistinėlę papildyti trūkstamomis priemonėmis. Pirmosios pagalbos rinkinys nebuvo keistas nuo 2003 metų. Per tiek metų pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai,

Bus naujas eurų banknotų dizainas

Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi iki 2024 m. atnaujinti eurų banknotų dizainą. Įvairių sričių specialistų grupė konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais. Lietuvos atstovė šioje grupėje – Vilniaus dailės akademijos profesorė Marija Marcelionytė-Paliukė. Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą. Remdamasis

Taip pat skaitykite