Koronaviruso pandemija karūnavo apelsiną

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti natūraliems imuniteto stiprinimo būdams. Natūralaus vitamino C šaltinio – apelsinų – paklausa pirmosios pandemijos metu pernai pavasarį taip šoktelėjo, kad Viduržemio jūros šalių ūkininkai buvo priversti ieškoti būdų, kaip patenkinti žaibiškai išaugusią paklausą. Augo ne tik šviežių vaisų, bet ir sulčių poreikis. Skaičiuojama, kad apelsinų sulčių gamyba 2020-2021 metų sezoną pasaulyje turėtų išaugti apie 17 procentų. Panašus augimas prognozuojamas ir Lietuvos rinkai.

Didžiausios Lietuvoje sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ generalinis direktorius Marius Gudauskas sako, kad Covid-19 sukeltą iššūkį globali apelsinų rinka atlaikys, nes šių metų sezono prognozė jai yra palanki.

„Pandemija išaugino vartotojų dėmesį bene universaliausiam citrusiniam vaisiui – apelsinui. Labai svarbu, kad net ir pirmajam šokui smarkiai išauginus jų paklausą, dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių, nepatyrėme apelsinų ir kitų citrusinių vaisių trūkumo ar tiekimo sutrikimų. Nors apelsinų derlius JAV bei Turkijoje šiemet gali būti mažesnis, jį kompensuos didžiausia pasaulyje apelsinų augintoja Meksika ir Brazilija, iš kurios mes perkame žaliavą „Elmenhorster“ apelsinų sultims gaminti“, – teigia M. Gudauskas.

2020 metų pavasaris – apelsinų augintojų aukso amžius

Bendrovės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovo vertinimu, nusistovėjusią citrusų rinką pandemija supurtė kaip reikiant. Netikėtumo faktorius pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais ištiko ir pačius apelsinų augintojus, kai apelsinus ir iš jų pagamintas sultis pirkėjai ėmė šluoti iš parduotuvių lentynų.

„Po pirmojo pandemijos šoko citrusinių vaisių rinka daugmaž sugrįžo į įprastą ritmą, tačiau pavojus sveikatai išlieka aktualus kaip ir imuniteto palaikymo klausimas, todėl citrusiniai vaisiai dar tikrai nedings iš vartotojų akiračio“, – pastebi M. Gudauskas.

JAV Žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad 2020-2021 m. apelsinų derlius išaugs beveik 8 proc. – iki 49,4 mln. tonų, o vien didžiausioje apelsinų rinkoje Brazilijoje – 14 proc., t. y. iki 16,9 mln. tonų.

Europa yra laikoma viena didžiausių apelsinų rinkų, kurioje aukštas šių vaisių poreikis turėtų išlikti dar ne vienerius metus. Rinkos tyrimų bendrovė „Mordor Intelligence“ skaičiuoja, kad 2020-2025 m. metinis apelsinų paklausos augimo koeficientas Europoje sieks 2,2 procento, tam įtakos turi ir COVID-19 pandemija.

Lietuvoje tarp gėrimų išsiskyrė apelsinų sultys

Nerimo ir nežinomybės apimti vartotojai Lietuvoje 2020 m. pradžioje deficitu pavertė ir kruopas, ir tualetinį popierių. Į būtiniausių jų prekių krepšelį gaivieji gėrimai nepateko, išskyrus vieną išimtį – apelsinų sultis.

„2020 metais stebėjome tikrą apelsinų sulčių fenomeną. Tuo metu, kai daugelio kitų vaisių ir daržovių sulčių pardavimai liko 2019 m. lygyje ar net šiek tiek susitraukė, apelsinų sulčių buvo nupirkta beveik 20 proc. daugiau.

Tai reiškia, kad ir pas mus vyravo pasaulyje dominavusios tendencijos: mūsų šalies pirkėjai taip pat dairėsi į apelsinus, – sako „Elmenhorster“ prekės ženklu pažymėtas sultis ir nektarus gaminančios bendrovės vadovas. – Akivaizdu, kad apelsinų ir jų sulčių pirkimo bumas yra susijęs su vartotojų lūkesčiais dėl sveikatos. Pandemija paskatino į pirkinių krepšelį dėti tas prekes, iš kurių tikimasi palankesnio poveikio organizmui.“

Remiantis JAV Žemės ūkio departamento prognozėmis, būtent apelsinų sultys šiuo metu yra ypač paklausios, o jų globali gamyba 2020-2021 m. gali išaugti 17 proc. – iki 1,8 mln. tonų.

Vaisių ir daržovių akcijos Šilutėje. Spauskite čia

Hits: 134

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite