Kompensacijos apgyvendinusiems ukrainiečius siekia 8 mln. eurų

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 65 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje. Atvykstančių į mūsų šalį ukrainiečių skaičius kol kas stipriai nedidėja. Per paskutinę savaitę atvyko apie 500.

Galima teikti prašymus kompensacijoms

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, gali teikti prašymus kompensacijoms gauti.

Kompensacijos skiriamos 9 mėnesiams, jas galima gauti nuo š. m. balandžio mėnesio. Lapkritį bus išmokėta apie 1 mln. eurų kompensacijų už spalį. Iš viso apgyvendinusiems ukrainiečius jau bus sumokėta apie 8 mln. eurų kompensacijų.

„Augančio Ukrainos karo pabėgėlių srauto į Lietuvą kol kas nėra, tačiau laikinų būstų poreikis ukrainiečiams išlieka didelis. Tikėtina, kad, artėjant žiemai, jis dar padidės, nes karo veiksmai Ukrainoje nesiliauja. Dėkojame Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams,  padeda jiems įsikurti mūsų šalyje. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus ir toliau teikti apgyvendinimą nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pagėgiuose – tik vienas kompensacijos gavėjas

Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų už spalio mėnesį yra Vilniaus miesto savivaldybėje – 2029, Kauno miesto – 450, Klaipėdos miesto – 294, Kauno rajono – 182, Šiaulių miesto – 170, Panevėžio miesto – 142.

Mažiausiai kompensacijų mokama Pagėgių (1 gavėjas), Panevėžio r. (2 gavėjai), Rietavo (4 gavėjai), Neringos (6 gavėjai) ir Birštono (8 gavėjai) savivaldybėse. Per minėtą laikotarpį nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.

Lapkritį bus išmokėta apie 1 mln. eurų kompensacijų už spalį. Daugiausia lėšų bus išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje – daugiau kaip 173 tūkst. eurų, Kaune – daugiau kaip 127 tūkst. eurų, Klaipėdoje – daugiau kaip 90 tūkst. eurų. Nuo gegužės iki lapkričio mėnesio iš viso bus išmokėta apie 8 mln. eurų.

Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.

  • SVARBU. Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne daugiau kaip už 9 mėnesius ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.

Socialinės apsaugos ir darbo min. inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Artėjant Klaipėdos metams atgyja Mažosios Lietuvos muzikinės tradicijos

Šių metų spalio–lapkričio mėnesiais Šilutės kultūros ir pramogų centras įgyvendino projektą „Muzikos ir bendruomeniškumo sintezė“. Artėjant Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos sukakčiai, kilo idėja įprasminti Klaipėdos krašto kultūrinį–muzikinį palikimą, surengiant mokymus, kuriuose būtų ne tik pristatytas unikalus Mažosios Lietuvos muzikinio palikimo lobynas, bet ir surengtas praktinis kūrybinis mokymų ciklas.  Buvo parengta bei pristatyta chorinės ir instrumentinės muzikos programa. Šiuo projektu buvo siekiama sustiprinti mėgėjų meno bendruomenių kompetencijas, ugdyti bendruomeniškumą, plėsti kultūrinį akiratį ir gerosios patirties sklaidą tarp kolektyvų narių ir

Policija praneša apie įvykius Šilutės rajone

Tauragės apskrities VPK informuoja apie įvykius Šilutės rajone, kurie tiriami. Gruodžio 6 d. vakare namuose Lauko g., Šilutėje, rastas moters, gim. 1968 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Policija tiria lapkričio 25 d. vėlaus vakaro įvykį, kai Statybininkų g., Šilutėje,  neblaivus (0,88 prom.) vyras, gim. 1982 m., sukėlė fizinį skausmą kitam neblaiviam (1,32 prom.) vyrui, gim. 1963 m. Gruodžio 6 d. naktį iš vyro, gim. 1982 m., namų Laisvės al., Šilutėje, moteris, gim. 1985

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamos korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, vadovaujami Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos sisteminės korupcijos Šilutės rajono savivaldybėje. Vakar (gruodžio 6 d.) sulaikytas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis. Jam pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Taip pat vakar sulaikyti dviejų privačių bendrovių vadovai, vienam iš jų pareikšti įtarimai dėl papirkimo, kitam – dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo. Siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, atliekami suplanuoti tyrimo veiksmai. Vakar atliktos kratos Šilutės r. savivaldybėje, kitose tyrimui reikšmingose vietose.

Šių metų Laisvės premija paskirta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui

Seimas nusprendė šių metų Laisvės premiją skirti Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. V. Zelenskis – kovos už laisvę priešakyje „Šiandien Ukraina yra europietiška demokratinė valstybė, priversta kovoti už savo teritorijos, kultūros ir žmonių išlikimą, o taip pat ir už mūsų visų laisvę. Todėl Laisvės premijos komisija šių metų Laisvės premiją siūlo skirti Ukrainos prezidentui už jo ir visos ukrainiečių tautos nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, laisvės bei demokratijos Rusijos karinės agresijos akivaizdoje“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Taip pat skaitykite