Kol kas judėjimo tarp savivaldybių ribojimai švelninami nebus

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad judėjimo ribojimo tarp savivaldybių atsisakyti kol kas neketinama. 
Ji taip pat pažymi, kad Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisija (VESK) posėdyje nusprendė siūlyti Vyriausybei leisti atidaryti lauko slidinėjimo trasas.
„Šiandien buvo priimtas sprendimas pasiūlyti Vyriausybei leisti lauko slidinėjimo trasų paslaugų tieiimą. Žinoma, pirmiausia užtikrinus, kad bilietų platinimas būtų elektroniniu būdu, kad būtų išankstinė lankytojų registracija“, – vasario 1-ąją sakė ji žurnalistams.
Anot ministrės, džiugina tai, jog pavienėse savivaldybėse susirgimo COVID-19 atvejai nebefiksuojami.
„Džiugina tai, kad turime gerų žinių – mažėja ne tik bendras susirgimų ir mirčių skaičius. Kai kuriose pavienėse Lietuvos savivaldybėse jau apskritai nebefiksuojama susirgimo atvejų. Be to, žymiai sumažėjo simptominio testavimo, o tai leidžia atlikti daugiau prevencinio testavimo“, – kalbėjo ji.
 A. Bilotaitė pažymėjo, kad judėjimas tarp savivaldybių ribojimas kol kas nebus švelninamas.
„Kalbėti apie tam tikrus atlaisvinimus šioje srityje bus galima tuo atveju, jeigu sergamumo rodiklis bus mažesnis kaip 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, ir teigiamų testų dalis bus mažesnė nei 10 proc. Tada galėsime kalbėti ir svarstyti galimybę atlaisvinti judėjimą tarp žiedinių ir miestų savivaldybių.
Jei sergamumo rodiklis bus mažesnis kaip 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, o teigiamų testų dalis bus ne didesnė nei 5 proc., tada bus galima svarstyti, kad ribojimas tarp savivaldybių judėjimo būtų tik savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Na ir trečias etapas, jei pasieksime 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, o teigiamų testų dalis bus ne didesnė kaip 4 proc., tokiu atveju galima diskutuoti apie ribojimo tarp savivaldybių atsisakymą, išskyrus tas savivaldybes, kuriose susirgimų skaičius bus didesnis nei 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – judėjimo ribojimų atlaisvinimo planą pristatė ministrė.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad sausio mėnesį mobilumas šalyje sumažėjo 79 proc.
„Kalbant apie apibendrintus duomenis, (…) reikėtų pažymėti, kad ribojimai veikia ir mobilumas yra sumažėjęs tikrai ryškiai – 79 proc. Jei kalbėtume apie visą sausio mėnesį, tai buvo nepraleista 20 tūkst. transporto priemonių ir buvo išrašyta apie 6 300 pažeidimų protokolų“, – sakė ji.

Lietuvoje ir toliau bus tęsiama judėjimo tarp savivaldybių kontrolė – ši karantino priemonė stipriai prisidėjo prie sergančiųjų skaičiaus mažėjimo. Per sausio mėnesį apgręžta daugiau nei 20 tūkstančių transporto priemonių.

Anot posėdyje dalyvavusių sveikatos ekspertų, jei sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis būtų mažesnis nei 200 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, galima būtų grįžti prie pradinio kontaktinio ugdymo, neformalaus ugdymo ir praktinių vairavimo mokymų.

Karantino režimo ribojimus planuojama peržiūrėti kiekvieną savaitę, o sprendimus dėl suvaržymų atlaisvinimo priimti atsižvelgus į sergamumo rodiklius ir teigiamų testų skaičių šalyje.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki vasario 28 dienos.

Monika Grigutytė (ELTA), LR Vyriausybės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Prisiminta praeitis ir gyventojai

Kaip žydai atsirado Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Lenkijos karalystėje?  Kas yra vadinama litvaku? Kas sieja Kalmanovičių ir Kalenbachą? Kas 1915 metais nutiko su 160 tūkstančių Kauno gubernijos žydų, ir kodėl likusieji su jais vėliau sunkiai rasdavo kalbą? Kas ir kodėl sugalvojo Šv. kūdikio mitą? Kodėl žydiškuose macuose būna tik vanduo ir mitai? Kada Lietuvoje buvo atidaryta Žydų ministerija? Kaip radosi bendrumai tarp lietuvių ir žydų? Koks iki šių dienų Žemaičių Naumiestyje išlikęs žydiškasis paveldas? Kaip įmažinamas holokaustą patyrusios tautos atminimas

Taip pat skaitykite