Kol gripo epidemijos Pamario krašte dar nėra

Trečiadienį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informavo, kad Lietuvoje gripo epidemiją paskelbė jau 18 iš 60 šalies savivaldybių. Tarp jų ir Klaipėda. Dėl gripo epidemijos nebeveikia 79 mokyklos ir atskiros klasės dar 34 mokyklose. Šiemet peršalimo ligomis ir gripu serga daugiau žmonių nei pernai. Nuo gripo ir jo galimų komplikacijų Lietuvoje jau užregistruotos 8 mirtys, keliasdešimtys asmenų gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.


Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Sandra Laurušonė

Šilutės rajone situacija geresnė – gripo sezonas dar tik įsibėgėja. Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Sandra Laurušonė šią savaitę užfiksavo tik du pirmuosius gripo atvejus.

Laukia pacientų bangos
Pasak S. Laurušonės, sergančiųjų gripu gausėja priklausomai nuo oro temperatūros kaitos. Esant termometro stulpeliui arčiau 0 padidėja rizika susirgti gripu ir įvairiomis kitomis virusinėmis infekcijomis. Tačiau kai temperatūra būna žemiau nulio, gripu suserga gerokai mažiau žmonių. Medikės teigimu, gripo virusui plisti palankesnės drėgnos, vėjuotos, apie 0 laipsnių oro sąlygos.“ Atsitraukus šalčiams ir atšilus orams, pacientų gausėja“, – pasakoja S. Laurušonė, pridurdama, kad ne visi virusai žūsta nuo šalčio.
Pernai Šilutės rajone situacija buvo panaši: gruodis buvo šiltas ir beveik be sniego, o sausis – šaltas. Šeimos gydytoja mena, jog tuomet sausį pacientų buvo nedaug, tačiau vasarį–kovą užplūdo sergančiųjų banga. Praėjusiais metais Šilutės rajonas buvo vienas iš vėliausiai gripo epidemiją paskelbusių savivaldybių. Tikėtina, kad šiemet sergamumas šoktels panašiu metu kaip ir pernai.

Gripas ar peršalimas?
Šeimos gydytoja atkreipia dėmėsį į gripo ir peršalimo skirtumus. Jeigu žmogus skundžiasi užgulusia, varvančia nosimi, stipriu kosuliu, o kūno temperatūra tesiekia iki 38 laipsnių, tai veikiausiai bus virusinė infekcija: „Banalios virusinės infekcijos pradžia nėra staigi. Pacientai akcentuoja, kad kelias dienas skauda gerklę, varva nosis, laikosi sufebrili temperatūra. Susirgus gripu būdinga staigi pradžia: dažniausiai žmogus jaučia stiprų galvos, raumenų, kaulų skausmą, lyg iš niekur sukyla temperatūra iki 39 ar net 40 laipsnių. Gali atsirasti galvos svaigimas, sunkumas krūtinėje, sausas kosulys.“

Pasak gydytojos, gripuojantis pacientas jaučia viso organizmo ryškų pablogėjimą, kuris tęsiasi maždaug 5-7 dienas. Laiku kreipiantis, t. y. iki 2 parų nuo sirgimo pradžios, į gydytoją, skiriami specifiniai priešgripiniai vaistai. Antibiotikais gydomos tik gripo komplikacijos: plaučių, inkstų uždegimas ir kitos bakterinės infekcijos.

Tėvai sąmoningesni
S. Laurušonė pastebi, kad šiais metais mažiau sergančių vaikų lankosi pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Anot jos, tai lemia tėvų sąmoningumas. Ji prisiminė tuos atvejus, kai vos tik vaikui sukarščiavus ar nusikosėjus, tėvai jį atveždavo į polikliniką ar skubios pagalbos skyrių. Taip tėvai dažniausiai elgiasi dėl žinių trūkumo ar baimės, kad vaikas serga sunkia liga. Vaikui kosint, tėvai nerimauja, jog tai gali būti bronchitas ar plaučių uždegimas. S. Laurušonė ramina tėvus, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai gali kosėti ir dėl slogos. Tiesa, tinkamai negydoma sloga vėliau gali virsti bronchitu.
„Visada tėveliams patariu stebėti vaiko savijautą. Jeigu vaiko temperatūra tesiekia 38 laipsnius, jis sloguoja, pakosėja, jaučiasi neblogai, tada galima vaiką gydyti namuose. Atliekant nosies plovimą, vartojate daugiau šiltų skysčių, esant reikalui skiriant inhaliacijas, atsikosėjimą gerinančius medikamentus. Jei per 3 dienas savijauta nesikeičia, o tik blogėja, tada reikia kreiptis į gydytoją“, – pataria šeimos gydytoja.

Šiemet – bakterinės infekcijos
Pernai vyravo virusinės ligos, o šiemet – sunkesnės bakterinės infekcijos. Šeimos gydytojos teigimu, šiemet daugiau serga plaučių uždegimu, tonzilitu. „Dažnai tai susiję su netinkamu vaistų vartojimu. Pacientai linkę antibiotikus vartoti trumpesnį laiką nei skiria gydytojas. Todėl dažnai kartojasi tos pačios ligos, o kitą kartą pacientui prireikia skirti dar stipresnių vaistų“, – pastebi pašnekovė.
Ji akcentavo, kad daugelis ligų priklauso nuo paciento gyvenimo būdo. Anot jos, žmonės retai gamina maistą namuose, o valgo greitai paruošiamą maistą, mažai vartoja skysčių, nedaug suvalgo daržovių, nesportuoja, nesilaiko higienos Tai keletas priežasčių, kodėl pacientai yra imlesni virusinėms ir bakterinėms infekcijoms.

Kaip saugotis?
Siekiant apsisaugoti nuo peršalimo, gripo ar kitų ligų, S. Laurušonė pataria maitintis sveikiau, kontroliuoti poilsio ir darbo rėžimą, vartoti daugiau skysčių, sportuoti, dažniau vėdinti patalpas, būti gryname ore. Gydytoja siūlo išbandyti ir tradicinius metodus: valgyti medų, imbierą, citriną, vitaminą C, česnaką, dažnai plauti rankas, ypač prieš valgį, po kontakto su sergančiu.
„Grįžę iš poliklinikos pasikeiskite rūbus, išsimaudykite, išgerkite šiltų skysčių. Skiepai – vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo gripo komplikacijų“, – pataria S. Laurušonė. Tiesa, gripo vakcina nėra privaloma, bet rekomenduojama, ypač rizikos grupėms – lėtinėmis ligomis sergantiems, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams, nėščiosioms. Skiepai nuo susirgimo gripu neapsaugo, tačiau apsaugo nuo sunkių, kartais mirtinų gripo komplikacijų.
Susirgus po vakcinacijos dažniausiai persergama lengvai, kaip virusine infekcija. Skiepytis reikia kasmet, nes vakcina yra nuo tais metais numanomos gripo viruso atmainos. S. Laurušonė primena, kad skiepytis nuo gripo vertėtų spalio–lapkričio mėnesiais, nes vėliau pasiskiepijus nespės susidaryti tinkamas imunitetas.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Europos automobilių kroso meistrų triumfas

Sekmadienį Vilkyčiuose baigėsi dvi dienas trukęs trečiasis Europos automobilių kroso čempionato etapas. Po finalinių važiavimų paaiškėjo prizininkai, pasidalinti itin svarbūs šio sezono taškai. Finaliniai važiavimai buvo intriguojantys, žiūrovams nestigo neišdildomų įspūdžių. Užfiksuota ir aštrių akimirkų: susidūrimų, liepsnų. Galiausiai viską vainikavo ąžuolų vainikai ir šampano purslai. „Junior Buggy“ įskaitoje po atkaklios kovos nugalėtoju tapo beveik visą savaitgalį tempą diktavęs olandas Bartas van der Puttenas. Finale jam ant kulnų lipo, tačiau lyderio aplenkti nesugebėjo Čekijos lenktynininkas Jakubas Novotny. Trečią poziciją išsikovojo kitas

Į Rusnę – vis dar aplinkkeliu

Pamarys informavo, kad gegužės 18-ąją iškilmingai atidaryta Rusnės estakada. Deja, po savaitės ji ir vėl buvo „uždaryta“, mat prasidėjo antrasis kelio rekonstrukcijos darbų etapas. Rusniškiai ir jų svečiai į salą keliauja dulkėtu aplinkkeliu… „Estakada šiuo metu yra sujungta su senuoju tiltu ir ja gali tiek rusniškiai, tiek svečiai naudotis. Toliau vykdysime darbus, susijusius su žemės sankasos stabilumu ir pagerinimu, vėliau įrengsime kelią nuo estakados iki Šilutės“, – po oficialaus Rusnės estakados atidarymo kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Juknaičių vasaros šventė „Visada jauni“

„Čia šiandien jaučiama ypatinga atmosfera, matau besišypsančius veidus, puikiai nusiteikusius šventės svečius ir dalyvius. Tai labai gražu! Jūs esate darni bendruomenė ir tai jaučiasi. Gražių jums šventinių akimirkų šiandien. Visada jauni juknaitiškiai, tegul geros nuotaikos jums nepritrūksta visą šią vasarą!“, – į šventę susirinkusius juknaitiškius pasveikino Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis. Šios šventės proga atidengtas ypatingas statinys – senąjį Juknaičių vietovardį žymintis ženklas. Tradiciškai pagerbti Juknaičiams nusipelnę žmonės. Šiemet Juknaičių garbės knygoje pasirašė minėto ženklo autorius medžio drožėjas

Naujagimiams siūlo kūdikio kraitelius

Siūloma iš sutaupomų socialinėms reikmėms lėšų įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas naujagimio kraitelis. Tokią galimybę apsvarstyti iki rudens pasiūlė Tarybos narys Audrius Endzinas. Tai nėra didelė naujiena. Anot A. Endzino, dalis savivaldybių turi panašius fondus. „Mes to neturime, tačiau vertėtų, nes demografinė situacija viena iš blogesnių“, – sakė Tarybos narys. VšĮ Šilutės ligoninėje nebėra akušerijos–ginekologijos skyriaus, todėl moterys vyksta gimdyti į Klaipėdą ar Tauragę. „Moterys važiuoja gimdyti kitur, kitaip tariant, ligonių kasų pinigai nepasiekia mūsų gydymo įstaigos, mes