Kol gripo epidemijos Pamario krašte dar nėra

Trečiadienį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informavo, kad Lietuvoje gripo epidemiją paskelbė jau 18 iš 60 šalies savivaldybių. Tarp jų ir Klaipėda. Dėl gripo epidemijos nebeveikia 79 mokyklos ir atskiros klasės dar 34 mokyklose. Šiemet peršalimo ligomis ir gripu serga daugiau žmonių nei pernai. Nuo gripo ir jo galimų komplikacijų Lietuvoje jau užregistruotos 8 mirtys, keliasdešimtys asmenų gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.


Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Sandra Laurušonė

Šilutės rajone situacija geresnė – gripo sezonas dar tik įsibėgėja. Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Sandra Laurušonė šią savaitę užfiksavo tik du pirmuosius gripo atvejus.

Laukia pacientų bangos
Pasak S. Laurušonės, sergančiųjų gripu gausėja priklausomai nuo oro temperatūros kaitos. Esant termometro stulpeliui arčiau 0 padidėja rizika susirgti gripu ir įvairiomis kitomis virusinėmis infekcijomis. Tačiau kai temperatūra būna žemiau nulio, gripu suserga gerokai mažiau žmonių. Medikės teigimu, gripo virusui plisti palankesnės drėgnos, vėjuotos, apie 0 laipsnių oro sąlygos.“ Atsitraukus šalčiams ir atšilus orams, pacientų gausėja“, – pasakoja S. Laurušonė, pridurdama, kad ne visi virusai žūsta nuo šalčio.
Pernai Šilutės rajone situacija buvo panaši: gruodis buvo šiltas ir beveik be sniego, o sausis – šaltas. Šeimos gydytoja mena, jog tuomet sausį pacientų buvo nedaug, tačiau vasarį–kovą užplūdo sergančiųjų banga. Praėjusiais metais Šilutės rajonas buvo vienas iš vėliausiai gripo epidemiją paskelbusių savivaldybių. Tikėtina, kad šiemet sergamumas šoktels panašiu metu kaip ir pernai.

Gripas ar peršalimas?
Šeimos gydytoja atkreipia dėmėsį į gripo ir peršalimo skirtumus. Jeigu žmogus skundžiasi užgulusia, varvančia nosimi, stipriu kosuliu, o kūno temperatūra tesiekia iki 38 laipsnių, tai veikiausiai bus virusinė infekcija: „Banalios virusinės infekcijos pradžia nėra staigi. Pacientai akcentuoja, kad kelias dienas skauda gerklę, varva nosis, laikosi sufebrili temperatūra. Susirgus gripu būdinga staigi pradžia: dažniausiai žmogus jaučia stiprų galvos, raumenų, kaulų skausmą, lyg iš niekur sukyla temperatūra iki 39 ar net 40 laipsnių. Gali atsirasti galvos svaigimas, sunkumas krūtinėje, sausas kosulys.“

Pasak gydytojos, gripuojantis pacientas jaučia viso organizmo ryškų pablogėjimą, kuris tęsiasi maždaug 5-7 dienas. Laiku kreipiantis, t. y. iki 2 parų nuo sirgimo pradžios, į gydytoją, skiriami specifiniai priešgripiniai vaistai. Antibiotikais gydomos tik gripo komplikacijos: plaučių, inkstų uždegimas ir kitos bakterinės infekcijos.

Tėvai sąmoningesni
S. Laurušonė pastebi, kad šiais metais mažiau sergančių vaikų lankosi pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Anot jos, tai lemia tėvų sąmoningumas. Ji prisiminė tuos atvejus, kai vos tik vaikui sukarščiavus ar nusikosėjus, tėvai jį atveždavo į polikliniką ar skubios pagalbos skyrių. Taip tėvai dažniausiai elgiasi dėl žinių trūkumo ar baimės, kad vaikas serga sunkia liga. Vaikui kosint, tėvai nerimauja, jog tai gali būti bronchitas ar plaučių uždegimas. S. Laurušonė ramina tėvus, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai gali kosėti ir dėl slogos. Tiesa, tinkamai negydoma sloga vėliau gali virsti bronchitu.
„Visada tėveliams patariu stebėti vaiko savijautą. Jeigu vaiko temperatūra tesiekia 38 laipsnius, jis sloguoja, pakosėja, jaučiasi neblogai, tada galima vaiką gydyti namuose. Atliekant nosies plovimą, vartojate daugiau šiltų skysčių, esant reikalui skiriant inhaliacijas, atsikosėjimą gerinančius medikamentus. Jei per 3 dienas savijauta nesikeičia, o tik blogėja, tada reikia kreiptis į gydytoją“, – pataria šeimos gydytoja.

Šiemet – bakterinės infekcijos
Pernai vyravo virusinės ligos, o šiemet – sunkesnės bakterinės infekcijos. Šeimos gydytojos teigimu, šiemet daugiau serga plaučių uždegimu, tonzilitu. „Dažnai tai susiję su netinkamu vaistų vartojimu. Pacientai linkę antibiotikus vartoti trumpesnį laiką nei skiria gydytojas. Todėl dažnai kartojasi tos pačios ligos, o kitą kartą pacientui prireikia skirti dar stipresnių vaistų“, – pastebi pašnekovė.
Ji akcentavo, kad daugelis ligų priklauso nuo paciento gyvenimo būdo. Anot jos, žmonės retai gamina maistą namuose, o valgo greitai paruošiamą maistą, mažai vartoja skysčių, nedaug suvalgo daržovių, nesportuoja, nesilaiko higienos Tai keletas priežasčių, kodėl pacientai yra imlesni virusinėms ir bakterinėms infekcijoms.

Kaip saugotis?
Siekiant apsisaugoti nuo peršalimo, gripo ar kitų ligų, S. Laurušonė pataria maitintis sveikiau, kontroliuoti poilsio ir darbo rėžimą, vartoti daugiau skysčių, sportuoti, dažniau vėdinti patalpas, būti gryname ore. Gydytoja siūlo išbandyti ir tradicinius metodus: valgyti medų, imbierą, citriną, vitaminą C, česnaką, dažnai plauti rankas, ypač prieš valgį, po kontakto su sergančiu.
„Grįžę iš poliklinikos pasikeiskite rūbus, išsimaudykite, išgerkite šiltų skysčių. Skiepai – vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo gripo komplikacijų“, – pataria S. Laurušonė. Tiesa, gripo vakcina nėra privaloma, bet rekomenduojama, ypač rizikos grupėms – lėtinėmis ligomis sergantiems, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams, nėščiosioms. Skiepai nuo susirgimo gripu neapsaugo, tačiau apsaugo nuo sunkių, kartais mirtinų gripo komplikacijų.
Susirgus po vakcinacijos dažniausiai persergama lengvai, kaip virusine infekcija. Skiepytis reikia kasmet, nes vakcina yra nuo tais metais numanomos gripo viruso atmainos. S. Laurušonė primena, kad skiepytis nuo gripo vertėtų spalio–lapkričio mėnesiais, nes vėliau pasiskiepijus nespės susidaryti tinkamas imunitetas.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.