Kol gripo epidemijos Pamario krašte dar nėra

Trečiadienį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informavo, kad Lietuvoje gripo epidemiją paskelbė jau 18 iš 60 šalies savivaldybių. Tarp jų ir Klaipėda. Dėl gripo epidemijos nebeveikia 79 mokyklos ir atskiros klasės dar 34 mokyklose. Šiemet peršalimo ligomis ir gripu serga daugiau žmonių nei pernai. Nuo gripo ir jo galimų komplikacijų Lietuvoje jau užregistruotos 8 mirtys, keliasdešimtys asmenų gydomi intensyviosios terapijos skyriuose.


Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Sandra Laurušonė

Šilutės rajone situacija geresnė – gripo sezonas dar tik įsibėgėja. Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja Sandra Laurušonė šią savaitę užfiksavo tik du pirmuosius gripo atvejus.

Laukia pacientų bangos
Pasak S. Laurušonės, sergančiųjų gripu gausėja priklausomai nuo oro temperatūros kaitos. Esant termometro stulpeliui arčiau 0 padidėja rizika susirgti gripu ir įvairiomis kitomis virusinėmis infekcijomis. Tačiau kai temperatūra būna žemiau nulio, gripu suserga gerokai mažiau žmonių. Medikės teigimu, gripo virusui plisti palankesnės drėgnos, vėjuotos, apie 0 laipsnių oro sąlygos.“ Atsitraukus šalčiams ir atšilus orams, pacientų gausėja“, – pasakoja S. Laurušonė, pridurdama, kad ne visi virusai žūsta nuo šalčio.
Pernai Šilutės rajone situacija buvo panaši: gruodis buvo šiltas ir beveik be sniego, o sausis – šaltas. Šeimos gydytoja mena, jog tuomet sausį pacientų buvo nedaug, tačiau vasarį–kovą užplūdo sergančiųjų banga. Praėjusiais metais Šilutės rajonas buvo vienas iš vėliausiai gripo epidemiją paskelbusių savivaldybių. Tikėtina, kad šiemet sergamumas šoktels panašiu metu kaip ir pernai.

Gripas ar peršalimas?
Šeimos gydytoja atkreipia dėmėsį į gripo ir peršalimo skirtumus. Jeigu žmogus skundžiasi užgulusia, varvančia nosimi, stipriu kosuliu, o kūno temperatūra tesiekia iki 38 laipsnių, tai veikiausiai bus virusinė infekcija: „Banalios virusinės infekcijos pradžia nėra staigi. Pacientai akcentuoja, kad kelias dienas skauda gerklę, varva nosis, laikosi sufebrili temperatūra. Susirgus gripu būdinga staigi pradžia: dažniausiai žmogus jaučia stiprų galvos, raumenų, kaulų skausmą, lyg iš niekur sukyla temperatūra iki 39 ar net 40 laipsnių. Gali atsirasti galvos svaigimas, sunkumas krūtinėje, sausas kosulys.“

Pasak gydytojos, gripuojantis pacientas jaučia viso organizmo ryškų pablogėjimą, kuris tęsiasi maždaug 5-7 dienas. Laiku kreipiantis, t. y. iki 2 parų nuo sirgimo pradžios, į gydytoją, skiriami specifiniai priešgripiniai vaistai. Antibiotikais gydomos tik gripo komplikacijos: plaučių, inkstų uždegimas ir kitos bakterinės infekcijos.

Tėvai sąmoningesni
S. Laurušonė pastebi, kad šiais metais mažiau sergančių vaikų lankosi pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Anot jos, tai lemia tėvų sąmoningumas. Ji prisiminė tuos atvejus, kai vos tik vaikui sukarščiavus ar nusikosėjus, tėvai jį atveždavo į polikliniką ar skubios pagalbos skyrių. Taip tėvai dažniausiai elgiasi dėl žinių trūkumo ar baimės, kad vaikas serga sunkia liga. Vaikui kosint, tėvai nerimauja, jog tai gali būti bronchitas ar plaučių uždegimas. S. Laurušonė ramina tėvus, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai gali kosėti ir dėl slogos. Tiesa, tinkamai negydoma sloga vėliau gali virsti bronchitu.
„Visada tėveliams patariu stebėti vaiko savijautą. Jeigu vaiko temperatūra tesiekia 38 laipsnius, jis sloguoja, pakosėja, jaučiasi neblogai, tada galima vaiką gydyti namuose. Atliekant nosies plovimą, vartojate daugiau šiltų skysčių, esant reikalui skiriant inhaliacijas, atsikosėjimą gerinančius medikamentus. Jei per 3 dienas savijauta nesikeičia, o tik blogėja, tada reikia kreiptis į gydytoją“, – pataria šeimos gydytoja.

Šiemet – bakterinės infekcijos
Pernai vyravo virusinės ligos, o šiemet – sunkesnės bakterinės infekcijos. Šeimos gydytojos teigimu, šiemet daugiau serga plaučių uždegimu, tonzilitu. „Dažnai tai susiję su netinkamu vaistų vartojimu. Pacientai linkę antibiotikus vartoti trumpesnį laiką nei skiria gydytojas. Todėl dažnai kartojasi tos pačios ligos, o kitą kartą pacientui prireikia skirti dar stipresnių vaistų“, – pastebi pašnekovė.
Ji akcentavo, kad daugelis ligų priklauso nuo paciento gyvenimo būdo. Anot jos, žmonės retai gamina maistą namuose, o valgo greitai paruošiamą maistą, mažai vartoja skysčių, nedaug suvalgo daržovių, nesportuoja, nesilaiko higienos Tai keletas priežasčių, kodėl pacientai yra imlesni virusinėms ir bakterinėms infekcijoms.

Kaip saugotis?
Siekiant apsisaugoti nuo peršalimo, gripo ar kitų ligų, S. Laurušonė pataria maitintis sveikiau, kontroliuoti poilsio ir darbo rėžimą, vartoti daugiau skysčių, sportuoti, dažniau vėdinti patalpas, būti gryname ore. Gydytoja siūlo išbandyti ir tradicinius metodus: valgyti medų, imbierą, citriną, vitaminą C, česnaką, dažnai plauti rankas, ypač prieš valgį, po kontakto su sergančiu.
„Grįžę iš poliklinikos pasikeiskite rūbus, išsimaudykite, išgerkite šiltų skysčių. Skiepai – vienintelė apsisaugojimo priemonė nuo gripo komplikacijų“, – pataria S. Laurušonė. Tiesa, gripo vakcina nėra privaloma, bet rekomenduojama, ypač rizikos grupėms – lėtinėmis ligomis sergantiems, vyresnio amžiaus asmenims, vaikams, nėščiosioms. Skiepai nuo susirgimo gripu neapsaugo, tačiau apsaugo nuo sunkių, kartais mirtinų gripo komplikacijų.
Susirgus po vakcinacijos dažniausiai persergama lengvai, kaip virusine infekcija. Skiepytis reikia kasmet, nes vakcina yra nuo tais metais numanomos gripo viruso atmainos. S. Laurušonė primena, kad skiepytis nuo gripo vertėtų spalio–lapkričio mėnesiais, nes vėliau pasiskiepijus nespės susidaryti tinkamas imunitetas.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis: skelbiamas tikslus šyliškio maršrutas

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė, kur keliavo koronavirusu užsikrėtęs šyliškis. 1. Asmuo 2020-04-01 kreipėsi  į VšĮ Šilutės PSPC GMP. 2. Asmuo nuo 2020-04-01 GMP pervežtas į VšĮ Šilutės ligoninės priėmimo skyrių. 3. Asmuo 2020-04-01 GMP pervežtas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. 4. 2020-04-03 atliktas tyrimas dėl COVID-19 ir  patvirtintas teigiamas atvejis. 5. Asmuo niekur

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai