Koks kelias veda į depresiją ir kaip jos išvengti?

Pirmadienį Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras suorganizavo seminarą „Depresija ir atotrūkis nuo kasdienybės“. Biuro direktorė Virginija Vaivadaitė Šilutės pedagogų švietimo centro salėje vos sutilpusiems klausytojams priminė, kad seminaro temą padiktavo balandžio 7 d. minima Pasaulinė sveikatos diena, šiemet skirta pokalbiams apie depresiją. Į seminarą susirinko apie 80 iš anksto užsiregistravusių dalyvių.

Šilutės visuomenės sveikatos biuro surengtame seminare paskaitą apie depresiją skaitė psichologė Lilija Vitkauskienė (kairėje).

Niekas nesnūduriavo
Rinkosi socialiai pedagogai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, bendrosios praktikos slaugytojos, įvairių dalykų mokytojai. Vyrų tebuvo trys. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis seminaro temą pavadino įdomia ir naudinga tokiai auditorijai – juk minėtieji specialistai savo sunkiame darbe susiduria ir su depresija sergančiais asmenimis, pravartu sužinoti, kaip atpažinti šią ligą, kaip elgtis su sergančiuoju.
Retai taip būna: salė pilna žmonių, pro langą sklinda pavasario saulės spinduliai, seminaras trunka per dvi valandas, tačiau moterys nesnūduriuoja ir neskuba skirstytis. Lektorė – psichologė Lilija Vitkauskienė, turinti psichologijos centrą Klaipėdoje, tiesiog prikaustė kiekvienam suprantamais gyvenimo pavyzdžiais, klausimais, skatinusiais diskutuoti, net pratimais. Viešnios patirtis – didelė, tačiau ji priminė esanti ne gydytoja psichiatrė, bet psichologė, dirbanti su žmonių grupėmis, kuriose būna ir dešimt, ir po šimtus klausytojų.
L. Vitkausienė konsultuoja ir krizių ištiktas poras. Pasak jos, jeigu pagalbos atėję sutuoktiniai sėdasi ant sofos taip, kad į tarpą tiltų trečias, apie pastarąjį ir būna pirmasis klausimas… Yra ir kitoks vyro ir žmonos santykių patikrinimo būdas. Jiedu atsistoja vienas priešais kitą, užsimerkę ištiesia rankas ir turi pasakyti: „Aš tavęs taip noriu!“ Jeigu toks išbandymas ne pagal jėgas…
Seminare buvo daug panašių pavyzdžių, kurie buvo tarsi įžanga į pokalbį apie depresiją. Lektorė nepaminėjo, kiek Lietuvos gyventojų serga šia liga, net kiek gydosi. Tačiau, anot jos, 2020 m. kas trečias žmogus sirgs depresija. Vos po trejų metų! Žinant, kad Lietuva jau daug metų garsėja didžiausiu savižudybių skaičiumi, nevertėtų abejoti tokia prognoze.

Auditorija atidžiai klausėsi psichologijos specialistės minčių apie depresiją ir kaip ją įveikti.
Autorės nuotr.

Kaip gyventi?

Kaip elgtis, ką daryti, kad netektų kristi į depresiją, kuri išbalansuoja visą žmogaus organizmą, kai nebėra tikslo ir prasmės dirbti, kurti, svajoti, kai viskas aplinkui tampa juodos spalvos, net ir mintys, apleidžia jėgos? Vyrai – konkretūs žmonės, moterys – kūrėjos su lakiausia fantazija, dideliais lūkesčiais, spalvingomis svajonėmis. Depresija tai sudaužo tarsi į šipulius. Štai sutikai pažįstamą, kuris klausia: „Kaip jautiesi?“. Atsakymas – įprastas: „Gerai“. O ką išties tuomet jaučiame? Gal atlyginimas labai menkas, žinai, kad netrukus darbo neteksi, kaip išgyvensi, vaikus išmaitinsi, aprengsi, gal ką skauda, gal šeimoje nesutarimai ir t. t. Toks suaugusiųjų „bendravimas“. O kaip su vaikais? Kada savo vaiko klausei, kaip jis jaučiasi? Labai retai arba niekada.
Psichologės teigimu, vyrai depresija serga dažniau negu moterys, nes toks jų būdas – jie tyli, o moterys išsikalba, išsiverkia, išsirėkia. Savyje užlaikyti jausmai virsta agresija. Depresija sergantieji renkasi savižudybę, o tai ir yra prieš save nukreipta agresija. Yra ir kitų savižudybės priežasčių, tačiau viena iš jų sietina būtent su depresija, kai žmogus savyje kaupia ir sukaupia nepakeliamą naštą įvairių jausmų.
Depresija sergančio žmogaus judesiai būna lėti, žvilgsnis nukreiptas į žemę, niūrus veidas, net rūbai tamsių spalvų – jie savyje sukaupę tiek slegiančių jausmų, kad nenori naujų dirgiklių. Jeigu kolega serga depresija, jį suerzins raudonos spalvos drabužiai, kurie tinka drąsiems, aktyviems, siekiantiems dėmesio ir įvertinimo žmonėms. Mėlyna spalva reiškia, kad žmogui svarbi tiesa, sąžiningumas, stabilumas, patikimumas, saugumas, juodos–baltos spalvų drabužiais vilki tie, kurie aiškiai ir gerąja prasme kategoriškai gali atsakyti į klausimą tik „taip“ arba „ne“. Pasirinkta apranga ir jos spalvomis žmogus tarsi išreiškia savo emocinę būseną, nuotaiką, įsitikinimus, požiūrį.
Anot lektorės, žmogų galima analizuoti pagal 5 dimensijas.
Žmogaus penketukas
KŪNAS. Depresija per vieną dieną nesusergama, šios ligos link einama pamažu. Nuolat judinama koja, it negyvos rankos, bukas akių žvilgsnis, panarinta galva, sugūžti pečiai – tai ženklai, kad žmogui nėra gerai. Anot lektorės, jeigu moteriai pilvo apačioje kaupiasi riebalai, ji neišsiverkė, neišsipasakojo, neišgedėjo, ji kaupė nuoskaudas, liūdesį… Kepenyse kaupiasi pyktis, storėjantis „ratas per taliją“ – sukauptas pyktis sau, kitiems, neviltis, o štai kerštas ėda širdį, po slogaus pokalbio ar įvykio ima skaudėti skrandį.
RANKA – žmogaus jausmai ir emocijos. Neužtenka pasakyti, ką jaučiu, reikia parodyti, kaip jauti. Sveikiniesi apkabindamas, pamodamas ranka, myli paglostydamas. Rankos mostelėjimas lydi ir džiaugsmą, ir pyktį. Vyras klausia žmonos, kas atsitiko. Ji piktu balsu atšauna: „Nieko!“ Vyras: „Tu pyksti?“ Žmona garsiai atrėžia: „Ne!“ Iš jos įsitempimo akivaizdu, kad kažkas negerai, o neigimas ir nesakymas pakenks tik jai pačiai, nes šie jos jausmai kaupsis tarsi nuosėdos.
Kitas žmogus negali sukelti jausmo, kurio pats viduje neturi. Keista? Pyktį sukelia ne kitas, pyktį pats turi savyje, tai yra tavo turimas jausmas. Lektorė paminėjo pavyzdį, kai, tarkim, prekybos centre vyrui į koją atsitrenkia pro šalį prekių vežimėlį stūmusi nevalyva senutė, o netrukus – daili mergina su trumpu sijonėliu avinti aukštakulniais. Abi kaltininkės padarė tą patį, tačiau vyras tik mergaitei atsakė „nieko tokio“, gal net nusišypsojo, o senutė to nesulaukė…
GALVA – tai mintys, ypač jos lakios moterų. Lektorė pateikė tradicinį pavyzdį, kai vyras po darbo negrįžta į namus 2-3 valandas, neatsiliepia telefonu. Žmona kuria: gal vėl pas meilužę, juk taip jau buvo, o gal vėl geria, nors sakė, kad metė, gal policija sulaikė, gal avarija, o gal atsidūrė ligoninėje, juk su širdimi jam blogai… Kai nežinai realybės, apima didžiulė baimė, slegiantis jausmas. Sugrįžus vyrui, baimės jausmą pakeičia pyktis ir agresija, kaltinimai. Vyras gauna klaidinančią emociją. Kaip jis pasijunta? Gal labiau dėl to mylės?..

Depresiją išduoda šie simptomai: sutrinka dėmesio koncentracija, pakinta jutiminis suvokimas, sutrinka miegas, trūksta jėgų ir energijos, pakinta apetitas, prarandamas skonio jausmas, judesiai – lėti, vangūs, perdėtas kaltės jausmas, niekas nedomina, dažnos mintys apie mirtį, nerimas, baimė, liūdesys.
Jeigu žmogus ilgiau negu savaitę jaučia bent pusę paminėtų simptomų, reikia kreiptis į gydytoją.

Arba netikėta bloga žinia sukelia šoką. Ką daryti? Įprasta apgaubti šildančiu apklotu ir duoti šilto gėrimo, apkabinti, prisiglausti – tai padeda išgyventi panašias emocijas.
KITA RANKA – socialiniai santykiai su aplinkiniais: šeima, gimine, draugais, pažįstamais ir t. t. Svarbu suprasti, apie ką mąsto kiti ir kurti šiltus santykius. Pasisveikinti ištarus sutiktojo vardą – šilta ir gera. „Kaip gyveni, Onute?“ – į tokį klausimą galima tikėtis atviro atsakymo, kai pavyks ilgiau ir nuoširdžiau pasikalbėti. Į „kaip sekasi“ išgirsi nieko nereiškiantį „gerai“.
KOJOS – dvasiniai dalykai: vertybės, svajonės, tikslai. Mirė tavo žmogus, likai viena. Dūžta svajonės, apima depresinė būsena. Išsipasakok, paverk. Kai moteris verkia, nereikia jai sakyti, kad nustotų, kad viskas bus gerai. Jai reikia sakyti, kad verktų, išsiverktų, kad būsi šalia, išklausysi, padėsi. Tegul ji išgyvena tą jausmą, nelaiko jo savo viduje.
Štai ir žinome, kad dvi kojos – tai dvasinės vertybės su svajonėmis, tikslais, viltimi, atrama kūnui ir fizine, ir dvasine prasme, galva – minčių centras, rankos – tai socialiniai santykiai su aplinkiniais ir žmogaus jausmai bei emocijos.

Lektorė – psichologė Lilija Vitkauskienė iš Klaipėdos prikaustė dalyvių dėmesį.

Liga
Depresija – tai fizinė ir dvasinė žmogaus būsena, kai nėra kontakto su savo kūnu, rodos, kad skauda viską, kai žmogus neigia visus savo jausmus ir nenori jokių socialinių santykių, jo mąstymas yra negatyvus, jis tarsi savyje užrakinęs baimę, džiaugsmą, meilę, pyktį – visus jausmus.
Tik kūnas – išdavikas. Kai depresija sergantį žmogų supančioja neišgyventi (savyje sukaupti) įvairūs jausmai, jis visur įžvelgia blogį, pyktį, pagiežą, liūdesį. Neišgyventi jausmai tarsi supančioja, kinta mąstymas, žmogus nepajėgia adekvačiai vertinti žmonių, įvykių, situacijų, jaučiasi niekam nereikalingas, mano, kad jeigu jo visai nebūtų, būtų geriau. Tokia savižudybė – pabėgimas. Jeigu žmogus neišgyvena savo visų jausmų, jis negali priimti gerų sprendimų. Depresija sergančio žmogaus paklausus, kas jis yra, gal lėtai paminės, kad vyras, tėvas, sūnus, nors galima būtų išvardinti keliolika pozicijų.
Jeigu žmogus depresiškų nuotaikų išgyvena vieną dieną per savaitę – tai nėra depresija, tačiau jeigu blogai jaučiasi savaitę bei ilgiau, verta pasitarti su gydytoju.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite