Kokių užkandžių draudžiama neštis į mokyklą?

Kisielius, šokoladas, kramtomoji guma, rūkyta, džiūvesėliuose kepta mėsa, mieliniai blynai – tai tik dalis nepageidaujamų produktų, kuriuos nuo šiol bus draudžiama patiekti darželiuose ir mokyklose…

Nuo rugsėjo 1-osios įsigaliojo nauja vaikų maitinimo tvarka. Nuo šiol ugdymo įstaigose jiems turi būti tiekiamas sveikesnis maistas, ribojama ir kokių užkandžių vaikai gali atsinešti iš namų. Deja, dauguma šalies ugdymo įstaigų dar net neturi patvirtintų valgiaraščių, tačiau vis tiek turi pasirūpinti vaikų maitinimu pagal naująją tvarką. Panaši situacija ir Šilutės rajono ugdymo įstaigose.
Nepageidaujami produktai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vaikams rekomenduoja į mokyklas ar darželius neštis sveikus užkandžius ir vengti maisto produktų, kuriais neleidžiama prekiauti mokyklos valgykloje, bufete ar maisto pardavimo automatuose. Tai produktai, turintys daug cukraus, sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos, kancerogenų, kofeino, kai kurių maisto priedų, toksiškų ar kitokių vaikų sveikatai nepalankių medžiagų bei menkaverčių sudedamųjų dalių.

Tyrimai, atlikti Lietuvoje, rodo, kad cukraus vaikai suvartoja net 4 kartus daugiau nei rekomenduoja PSO normos.

Draudžiamų produktų sąraše atsidūrė ne tik bulvių traškučiai, kramtomoji guma, bet ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai. Panašu, kad vaikų šventės ir gimtadieniai bus švenčiami be pyragaičio ar torto. Nepageidaujamų produktų sąraše ir gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai bei kisielius. Anot VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovės, maisto technologės Ramintos Bogušienės, saldinti gėrimai buvo tuščios kalorijos, todėl vaikai negaudavo, pavyzdžiui, vaisių, o su jais ir vitaminų, skaidulinių medžiagų. Nuo šiol vaikai daugiausia gers vandenį, nesaldintą arbatą ir kompotą su vaisiais be pridėtinio cukraus. Saldinti gėrimai ir sultys pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą leistini tik su užkandžiais – priešpiečiams ir pavakariams.
Į mokymo įstaigas vaikai nebegalės atsinešti ne tik saldainių, tortų, bet ir valgomųjų ledų, gėrimų, pagamintų iš kavamedžio pupelių ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimų. Nuo rugsėjo kardinaliai keisis ne tik į mokyklą galimų atsinešti produktų sąrašas, bet ir valgyklų valgiaraščiai. Nebeliks spirgučių padažo, sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos ir žuvies gaminių ir daugelio kitų produktų.
Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami tik retai ir be spirgučių padažo. Panašu, jog bulvių patiekalai bus tiekiami tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu. Valgyklose neliks ir džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, mielinių blynų. Juos pakeis orkaitėje kepti mėsos ir žuvies patiekalai, virtas maistas (virtinukai, virti varškėčiai ir pan.), troškiniai su daržovėmis ir ankštiniais augalais, kurių darželiuose prašoma pateikti net 3 kartus per savaitę.
Taip pat kasdien vaikai gaus bent vieną šiltą ar šaltą augalinį patiekalą, tik jis turės būti be kiaušinių, be mėsos, be žuvies, be pieno produktų – be jokio gyvūninės kilmės maisto. Kasdien vaikai valgys vis kitų pieno produktų.
Dar nespėjo pasiruošti
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorė Virginija Kirjanovienė patikino, jog visos ugdymo įstaigos aktyviai tam ruošiasi.
„Kai kurios mokymo įstaigos jau ir ankščiau buvo pateikusios valgiaraščius įvertinimui, tačiau nuo rugsėjo įsigaliojus naujai tvarkai juos tenka keisti. Žinoma, mokymo įstaigos privalo vadovautis naujomis taisyklėmis, tačiau nesame garantuoti, kad jų laikosi“, – sakė maisto produktų inspektorė pridurdama, kad nuo rugsėjo vidurio jau bus tikrinama, ar laikomasi naujosios maitinimo tvarkos. Ugdymo įstaigos bus tikrinamos bent kartą per metus.
„Susidursime su bendruomenės narių nepasitenkinimu, virėjoms reiks laiko išmokti gaminti paprastesnius, bet sveikesnius patiekalus, o vaikams reikės pamėgti natūralesnį maistą, priprasti prie jo skonio, pamėgti daržoves“,– anksčiau sakė R. Bogušienė.
Tikrins ir ministerija
LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, jog ketinimas tikrinti, kokį maistą vaikai atsinešė į mokyklą iš namų, yra kraštutinumas. Jo nuomone, nereikia perlenkti lazdos tikrinimais, o apsispręsti, ką įdėti į vaiko priešpiečių dėžutę, turėtų tėvai.

Parengė
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.