Kokių užkandžių draudžiama neštis į mokyklą?

Kisielius, šokoladas, kramtomoji guma, rūkyta, džiūvesėliuose kepta mėsa, mieliniai blynai – tai tik dalis nepageidaujamų produktų, kuriuos nuo šiol bus draudžiama patiekti darželiuose ir mokyklose…

Nuo rugsėjo 1-osios įsigaliojo nauja vaikų maitinimo tvarka. Nuo šiol ugdymo įstaigose jiems turi būti tiekiamas sveikesnis maistas, ribojama ir kokių užkandžių vaikai gali atsinešti iš namų. Deja, dauguma šalies ugdymo įstaigų dar net neturi patvirtintų valgiaraščių, tačiau vis tiek turi pasirūpinti vaikų maitinimu pagal naująją tvarką. Panaši situacija ir Šilutės rajono ugdymo įstaigose.
Nepageidaujami produktai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vaikams rekomenduoja į mokyklas ar darželius neštis sveikus užkandžius ir vengti maisto produktų, kuriais neleidžiama prekiauti mokyklos valgykloje, bufete ar maisto pardavimo automatuose. Tai produktai, turintys daug cukraus, sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos, kancerogenų, kofeino, kai kurių maisto priedų, toksiškų ar kitokių vaikų sveikatai nepalankių medžiagų bei menkaverčių sudedamųjų dalių.

Tyrimai, atlikti Lietuvoje, rodo, kad cukraus vaikai suvartoja net 4 kartus daugiau nei rekomenduoja PSO normos.

Draudžiamų produktų sąraše atsidūrė ne tik bulvių traškučiai, kramtomoji guma, bet ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai. Panašu, kad vaikų šventės ir gimtadieniai bus švenčiami be pyragaičio ar torto. Nepageidaujamų produktų sąraše ir gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai bei kisielius. Anot VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovės, maisto technologės Ramintos Bogušienės, saldinti gėrimai buvo tuščios kalorijos, todėl vaikai negaudavo, pavyzdžiui, vaisių, o su jais ir vitaminų, skaidulinių medžiagų. Nuo šiol vaikai daugiausia gers vandenį, nesaldintą arbatą ir kompotą su vaisiais be pridėtinio cukraus. Saldinti gėrimai ir sultys pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą leistini tik su užkandžiais – priešpiečiams ir pavakariams.
Į mokymo įstaigas vaikai nebegalės atsinešti ne tik saldainių, tortų, bet ir valgomųjų ledų, gėrimų, pagamintų iš kavamedžio pupelių ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimų. Nuo rugsėjo kardinaliai keisis ne tik į mokyklą galimų atsinešti produktų sąrašas, bet ir valgyklų valgiaraščiai. Nebeliks spirgučių padažo, sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos ir žuvies gaminių ir daugelio kitų produktų.
Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami tik retai ir be spirgučių padažo. Panašu, jog bulvių patiekalai bus tiekiami tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu. Valgyklose neliks ir džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, mielinių blynų. Juos pakeis orkaitėje kepti mėsos ir žuvies patiekalai, virtas maistas (virtinukai, virti varškėčiai ir pan.), troškiniai su daržovėmis ir ankštiniais augalais, kurių darželiuose prašoma pateikti net 3 kartus per savaitę.
Taip pat kasdien vaikai gaus bent vieną šiltą ar šaltą augalinį patiekalą, tik jis turės būti be kiaušinių, be mėsos, be žuvies, be pieno produktų – be jokio gyvūninės kilmės maisto. Kasdien vaikai valgys vis kitų pieno produktų.
Dar nespėjo pasiruošti
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorė Virginija Kirjanovienė patikino, jog visos ugdymo įstaigos aktyviai tam ruošiasi.
„Kai kurios mokymo įstaigos jau ir ankščiau buvo pateikusios valgiaraščius įvertinimui, tačiau nuo rugsėjo įsigaliojus naujai tvarkai juos tenka keisti. Žinoma, mokymo įstaigos privalo vadovautis naujomis taisyklėmis, tačiau nesame garantuoti, kad jų laikosi“, – sakė maisto produktų inspektorė pridurdama, kad nuo rugsėjo vidurio jau bus tikrinama, ar laikomasi naujosios maitinimo tvarkos. Ugdymo įstaigos bus tikrinamos bent kartą per metus.
„Susidursime su bendruomenės narių nepasitenkinimu, virėjoms reiks laiko išmokti gaminti paprastesnius, bet sveikesnius patiekalus, o vaikams reikės pamėgti natūralesnį maistą, priprasti prie jo skonio, pamėgti daržoves“,– anksčiau sakė R. Bogušienė.
Tikrins ir ministerija
LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, jog ketinimas tikrinti, kokį maistą vaikai atsinešė į mokyklą iš namų, yra kraštutinumas. Jo nuomone, nereikia perlenkti lazdos tikrinimais, o apsispręsti, ką įdėti į vaiko priešpiečių dėžutę, turėtų tėvai.

Parengė
Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 223

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite