Kokių užkandžių draudžiama neštis į mokyklą?

Kisielius, šokoladas, kramtomoji guma, rūkyta, džiūvesėliuose kepta mėsa, mieliniai blynai – tai tik dalis nepageidaujamų produktų, kuriuos nuo šiol bus draudžiama patiekti darželiuose ir mokyklose…

Nuo rugsėjo 1-osios įsigaliojo nauja vaikų maitinimo tvarka. Nuo šiol ugdymo įstaigose jiems turi būti tiekiamas sveikesnis maistas, ribojama ir kokių užkandžių vaikai gali atsinešti iš namų. Deja, dauguma šalies ugdymo įstaigų dar net neturi patvirtintų valgiaraščių, tačiau vis tiek turi pasirūpinti vaikų maitinimu pagal naująją tvarką. Panaši situacija ir Šilutės rajono ugdymo įstaigose.
Nepageidaujami produktai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vaikams rekomenduoja į mokyklas ar darželius neštis sveikus užkandžius ir vengti maisto produktų, kuriais neleidžiama prekiauti mokyklos valgykloje, bufete ar maisto pardavimo automatuose. Tai produktai, turintys daug cukraus, sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos, kancerogenų, kofeino, kai kurių maisto priedų, toksiškų ar kitokių vaikų sveikatai nepalankių medžiagų bei menkaverčių sudedamųjų dalių.

Tyrimai, atlikti Lietuvoje, rodo, kad cukraus vaikai suvartoja net 4 kartus daugiau nei rekomenduoja PSO normos.

Draudžiamų produktų sąraše atsidūrė ne tik bulvių traškučiai, kramtomoji guma, bet ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai. Panašu, kad vaikų šventės ir gimtadieniai bus švenčiami be pyragaičio ar torto. Nepageidaujamų produktų sąraše ir gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai bei kisielius. Anot VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovės, maisto technologės Ramintos Bogušienės, saldinti gėrimai buvo tuščios kalorijos, todėl vaikai negaudavo, pavyzdžiui, vaisių, o su jais ir vitaminų, skaidulinių medžiagų. Nuo šiol vaikai daugiausia gers vandenį, nesaldintą arbatą ir kompotą su vaisiais be pridėtinio cukraus. Saldinti gėrimai ir sultys pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą leistini tik su užkandžiais – priešpiečiams ir pavakariams.
Į mokymo įstaigas vaikai nebegalės atsinešti ne tik saldainių, tortų, bet ir valgomųjų ledų, gėrimų, pagamintų iš kavamedžio pupelių ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimų. Nuo rugsėjo kardinaliai keisis ne tik į mokyklą galimų atsinešti produktų sąrašas, bet ir valgyklų valgiaraščiai. Nebeliks spirgučių padažo, sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos ir žuvies gaminių ir daugelio kitų produktų.
Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami tik retai ir be spirgučių padažo. Panašu, jog bulvių patiekalai bus tiekiami tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu. Valgyklose neliks ir džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, mielinių blynų. Juos pakeis orkaitėje kepti mėsos ir žuvies patiekalai, virtas maistas (virtinukai, virti varškėčiai ir pan.), troškiniai su daržovėmis ir ankštiniais augalais, kurių darželiuose prašoma pateikti net 3 kartus per savaitę.
Taip pat kasdien vaikai gaus bent vieną šiltą ar šaltą augalinį patiekalą, tik jis turės būti be kiaušinių, be mėsos, be žuvies, be pieno produktų – be jokio gyvūninės kilmės maisto. Kasdien vaikai valgys vis kitų pieno produktų.
Dar nespėjo pasiruošti
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorė Virginija Kirjanovienė patikino, jog visos ugdymo įstaigos aktyviai tam ruošiasi.
„Kai kurios mokymo įstaigos jau ir ankščiau buvo pateikusios valgiaraščius įvertinimui, tačiau nuo rugsėjo įsigaliojus naujai tvarkai juos tenka keisti. Žinoma, mokymo įstaigos privalo vadovautis naujomis taisyklėmis, tačiau nesame garantuoti, kad jų laikosi“, – sakė maisto produktų inspektorė pridurdama, kad nuo rugsėjo vidurio jau bus tikrinama, ar laikomasi naujosios maitinimo tvarkos. Ugdymo įstaigos bus tikrinamos bent kartą per metus.
„Susidursime su bendruomenės narių nepasitenkinimu, virėjoms reiks laiko išmokti gaminti paprastesnius, bet sveikesnius patiekalus, o vaikams reikės pamėgti natūralesnį maistą, priprasti prie jo skonio, pamėgti daržoves“,– anksčiau sakė R. Bogušienė.
Tikrins ir ministerija
LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, jog ketinimas tikrinti, kokį maistą vaikai atsinešė į mokyklą iš namų, yra kraštutinumas. Jo nuomone, nereikia perlenkti lazdos tikrinimais, o apsispręsti, ką įdėti į vaiko priešpiečių dėžutę, turėtų tėvai.

Parengė
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame