Kokių užkandžių draudžiama neštis į mokyklą?

Kisielius, šokoladas, kramtomoji guma, rūkyta, džiūvesėliuose kepta mėsa, mieliniai blynai – tai tik dalis nepageidaujamų produktų, kuriuos nuo šiol bus draudžiama patiekti darželiuose ir mokyklose…

Nuo rugsėjo 1-osios įsigaliojo nauja vaikų maitinimo tvarka. Nuo šiol ugdymo įstaigose jiems turi būti tiekiamas sveikesnis maistas, ribojama ir kokių užkandžių vaikai gali atsinešti iš namų. Deja, dauguma šalies ugdymo įstaigų dar net neturi patvirtintų valgiaraščių, tačiau vis tiek turi pasirūpinti vaikų maitinimu pagal naująją tvarką. Panaši situacija ir Šilutės rajono ugdymo įstaigose.
Nepageidaujami produktai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vaikams rekomenduoja į mokyklas ar darželius neštis sveikus užkandžius ir vengti maisto produktų, kuriais neleidžiama prekiauti mokyklos valgykloje, bufete ar maisto pardavimo automatuose. Tai produktai, turintys daug cukraus, sočiųjų riebalų, transriebalų, druskos, kancerogenų, kofeino, kai kurių maisto priedų, toksiškų ar kitokių vaikų sveikatai nepalankių medžiagų bei menkaverčių sudedamųjų dalių.

Tyrimai, atlikti Lietuvoje, rodo, kad cukraus vaikai suvartoja net 4 kartus daugiau nei rekomenduoja PSO normos.

Draudžiamų produktų sąraše atsidūrė ne tik bulvių traškučiai, kramtomoji guma, bet ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai. Panašu, kad vaikų šventės ir gimtadieniai bus švenčiami be pyragaičio ar torto. Nepageidaujamų produktų sąraše ir gazuoti gėrimai, energiniai gėrimai bei kisielius. Anot VšĮ „Sveikatai palankus“ vadovės, maisto technologės Ramintos Bogušienės, saldinti gėrimai buvo tuščios kalorijos, todėl vaikai negaudavo, pavyzdžiui, vaisių, o su jais ir vitaminų, skaidulinių medžiagų. Nuo šiol vaikai daugiausia gers vandenį, nesaldintą arbatą ir kompotą su vaisiais be pridėtinio cukraus. Saldinti gėrimai ir sultys pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą leistini tik su užkandžiais – priešpiečiams ir pavakariams.
Į mokymo įstaigas vaikai nebegalės atsinešti ne tik saldainių, tortų, bet ir valgomųjų ledų, gėrimų, pagamintų iš kavamedžio pupelių ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimų. Nuo rugsėjo kardinaliai keisis ne tik į mokyklą galimų atsinešti produktų sąrašas, bet ir valgyklų valgiaraščiai. Nebeliks spirgučių padažo, sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos ir žuvies gaminių ir daugelio kitų produktų.
Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami tik retai ir be spirgučių padažo. Panašu, jog bulvių patiekalai bus tiekiami tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu. Valgyklose neliks ir džiūvėsėliuose voliotų ar džiūvėsėliais pabarstytų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, mielinių blynų. Juos pakeis orkaitėje kepti mėsos ir žuvies patiekalai, virtas maistas (virtinukai, virti varškėčiai ir pan.), troškiniai su daržovėmis ir ankštiniais augalais, kurių darželiuose prašoma pateikti net 3 kartus per savaitę.
Taip pat kasdien vaikai gaus bent vieną šiltą ar šaltą augalinį patiekalą, tik jis turės būti be kiaušinių, be mėsos, be žuvies, be pieno produktų – be jokio gyvūninės kilmės maisto. Kasdien vaikai valgys vis kitų pieno produktų.
Dar nespėjo pasiruošti
Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorė Virginija Kirjanovienė patikino, jog visos ugdymo įstaigos aktyviai tam ruošiasi.
„Kai kurios mokymo įstaigos jau ir ankščiau buvo pateikusios valgiaraščius įvertinimui, tačiau nuo rugsėjo įsigaliojus naujai tvarkai juos tenka keisti. Žinoma, mokymo įstaigos privalo vadovautis naujomis taisyklėmis, tačiau nesame garantuoti, kad jų laikosi“, – sakė maisto produktų inspektorė pridurdama, kad nuo rugsėjo vidurio jau bus tikrinama, ar laikomasi naujosios maitinimo tvarkos. Ugdymo įstaigos bus tikrinamos bent kartą per metus.
„Susidursime su bendruomenės narių nepasitenkinimu, virėjoms reiks laiko išmokti gaminti paprastesnius, bet sveikesnius patiekalus, o vaikams reikės pamėgti natūralesnį maistą, priprasti prie jo skonio, pamėgti daržoves“,– anksčiau sakė R. Bogušienė.
Tikrins ir ministerija
LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, jog ketinimas tikrinti, kokį maistą vaikai atsinešė į mokyklą iš namų, yra kraštutinumas. Jo nuomone, nereikia perlenkti lazdos tikrinimais, o apsispręsti, ką įdėti į vaiko priešpiečių dėžutę, turėtų tėvai.

Parengė
Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Mokiniai po rudens atostogų savaitę mokysis nuotoliniu būdu

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad po savaitę vyksiančių rudens atostogų, kurios prasidės spalio 26 dieną, mokiniai savaitę mokysis nuotoliniu būdu. „Įsigalioja, kad nuo spalio 26-osios imama dvejų savaičių nekontaktinio mokymo forma: tai yra atostogos ir nuotolinio mokymo būdas“, – Vyriausybės pasitarime teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis trečiadienį teigė, jog, atsižvelgiant į nerimą keliančią koronaviruso situaciją šalyje, tikriausiai bus teikiamas siūlymas moksleivių suplanuotas savaitės trukmės rudens atostogas ilginti iki dviejų savaičių. Visgi vėliau šios idėjos

Nuo pirmadienio 12 savivaldybių skelbiamas karantino rėžimas

Vyriausybei pritarus paskelbti karantino režimą dar 12 savivaldybių nuo pirmadienio, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad koronaviruso situacija reikalauja priimti griežtus sprendimus. „Pasigedusiems ribojimų ir draudimų yra žinia – atitinkami ribojimai ir draudimai vėl įvedami. Situacija reikalauja priimti tam tikrus sprendimus, nors esu įsitikinęs, kad pagrindinis ir svarbiausias faktorius, kuris saugo mus ir leidžia išvengti pandemijos padarinių, yra mūsų sąmoningumas, atsakomybė ir saugos reikalavimų laikymasis. Tačiau vien to, matyt, nepakanka“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė S. Skvernelis. Premjeras taip

Pasirinkimas tarp vasaros ir rudens laiko – politinis

Spalio 25 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuva pereis prie žiemos laiko. Kitąmet ketinant atsisakyti šio laikrodžių sukiojimo, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad laiko persukimo klausimas yra politinis. Jis taip pat teigia, kad optimaliausias variantas Lietuvai būtų palikti sezoninį laiko persukimą. „Jei tikslas yra optimizuoti šviesių valandų skaičių, tai geriausias sprendimas yra persukti laiką. Tokiu būdu yra maksimizuojamas valandų skaičius, nes vasarą, kai dienos ilgos, galima džiaugti ilgesniais, šviesiais vakarais, o pasukus laiką žiemą rytai nebūna

Bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas

Spalio 15-osios popietę Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje surengtas robotikos čempionatas. Dalyviai, pasitelkę vaizduotę ir išradingumą, konstravo savo asmeninį Lego EV3 Mindstorm robotą, jį suprogramavo ir pasiruošė čempionato užduotims. Robotikos užsiėmimų mokytojas, Informacijos skyriaus vyresnysis bibliotekininkas Ovidijus Normantas, vadovavęs čempionatui, nuolat padėjo visiems dalyviams, siūlė geriausius sprendimus kiekvienam, skatino ir motyvavo, nepalikdamas nė vieno be dėmesio. Pirmoji užduotis – robotų lenktynės. Jaunieji technologai išrikiavo savo robotus prie starto linijos. Užduoties tikslas buvo kuo greičiau pasiekti finišą. Išsiaiškinus, kas yra lenktynių