Kokios spalvos vyrautų lietuvių svajonių bute?

Paupio buto interjeras.

Lietuvių svajonių butuose dažniau dominuotų šviesių atspalvių ir pastelinių spalvų interjerai. Gerokai rečiau jie rinktųsi savo būstą dažyti kontrastuojančiais atspalviais bei ryškiomis spalvomis. Tokius šalies gyventojų poreikius atskleidė vienos didžiausių šalyje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Jos metu 62 proc. respondentų atsakė, kad savo svajonių buto interjerui pasirinktų šviesius atspalvius, trečdalis (33 proc.) prielankumą nurodė pastelinėms spalvoms ir tik 16 proc. apklaustųjų sakė, kad mieliau rinktųsi ryškias spalvas. Tamsius atspalvius bei ryškias spalvas dažniausiai rinktųsi jauniausi, 18-25 metų amžiaus respondentai.

„Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas sako, kad tyrimo rezultatus atkartoja ir NT vystytojų patirtis: lietuvių interjeruose dominuoja šviesios, ramesnės spalvos.

„Ar viską darytų patys, ar samdytų specialistus – lietuviai mėgsta namų kūrimo procesą, todėl vystytojai vidaus apdailai dažniausiai renkasi baltą ar kitas neutralias spalvas, leidžiančias lengviau detalizuoti būstą pagal savo skonį. Įrengdami butus mūsų plėtojamame „Paupio“ rajone esame pastebėję, kad labiausiai trokštamas yra skandinaviškas ar artimas jam interjeras, kuriame dominuotų ramesnės, šviesesnės spalvos“, – atskleidžia M. Umbrasas.

Moterys linkusios tobulinti namus

Šviesias spalvas dažniau rinktųsi moterys, o kontrastams didesnį prielankumą dažniau išreiškė vyrai. Dizaino studijos „YCL studio“ architektas Aidas Barzda sako, kad tokį moterų pasirinkimą dažnu atveju gali lemti tai, kad jos savo namus mato kaip puikią galimybę tolimesniam tobulinimui.

„Taip realizuojamas siekis suasmeninti ir savaip paversti gyvenamąją erdvę jaukiu namų židiniu. Šviesios, pastelinės spalvos palieka daug galimybės dekoravimui ir tobulinimui, kai kontrastai ir ryškios spalvos jau savotiškai sukuria užbaigtumo jausmą“, – paaiškina specialistas.

Jo teigimu, tai nereiškia, kad vienas ar kitas pasirinkimas yra teisingas arba klaidingas. Anot eksperto, toks skirstymas nebūtų tikslingas.

„Yra konkrečios situacijos ir konkrečios užduotys, todėl labai svarbu jas žinoti, suprasti, ką bandoma pasiekti, renkantis vieną ar kitą spalvą. Lengviausia tobulinti tuos namus, kurie yra šviesūs – kaip užrašų knygelė, kurios balti puslapiai lengviau pasiduotų pokyčiams nei, tarkim, ryškiai raudoni“, – sako A. Barzda.

Populiariausios lietuvių spalvos: balta, geltona ir žalia

Apklausos rezultatai parodė, kad labiausiai lietuvių mėgstamos interjero spalvos yra balta (63 proc. respondentų paminėjo tarp favoričių), geltona (38 proc.), žalia (31 proc.), ruda, mėlyna (po 23 proc.) bei raudona (18 proc.).

Baltos spalvos ir jos atspalvių interjerai dažniau dominuotų moterų, aukščiausią išsimokslinimą, didžiausias pajamas turinčių, miesto gyventojų svajonių butuose. Vyrai dažniau rinktųsi juodą, mėlyną ir žalią spalvų gamas. 18-25 metų apklausos dalyviai prielankumą reiškė juodai, mėlynai, raudonai spalvoms.

A. Barzda sako, kad pasirenkamos interjero spalvos gali nemažai pasakyti ir apie patį žmogų. Anot jo, kiekviena spalva turi tam tikrą jausmą: vienos ramina, kitos sukuria koncentruotą aplinką darbui ar hobiui.

„Kiekviena spalva turi tam tikrą etiketę. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgta balta yra rami spalva. Baltai dažytos erdvės vizualiai tampa didesnės ir atviresnės, o žmonės – neutralesni. Tai puiki spalva tobulinti erdvę toliau per dekoravimo elementus ar aksesuarus. Geltona spalva suteikia energijos ir užpildo optimizmu. Nemažai žmonių mėgsta naudoti geltonus motyvus virtuvėje, nes tai puiki spalva energijai akims ir skrandžiui.

Žalia spalva simbolizuoja klestėjimą, padeda sumažinti nerimą. Nerimo sumažinimas yra puiki priemonė tam tikroms erdvėms, todėl žalia yra mėgstama ligoninėse, sanatorijose. O mėlyna yra labai raminanti spalva, padedanti susikoncentruoti ir atsipalaiduoti. Ši spalva suteikia pasitikėjimo aplinka. Gal todėl nemažai bankų mėgsta naudoti mėlynos spalvos koloritus“, – atskleidžia architektas.

Jo teigimu, raudoną spalvą namuose reikėtų naudoti atsargiai. Nors daugelis sieja šią spalvą su romantika, meile, bet ji turi ir agresijos bei įniršio, sako specialistas.

„Tarp žmogų jaudinančių spalvų taip pat galėčiau paminėti oranžinę, kuri suteikia energijos ir entuziazmo. Taip pat sodri ir dramatiška yra violetinė, kuri istoriškai – prabangos spalva“, – teigia A. Barzda.

2019 m. „Spinter tyrimų“ atliktame Lietuvos gyventojų nuomonės tyrime, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl įsivaizduojamo tobulo buto pasirinkimo ir jo įrengimo, dalyvavo 1014 respondentų.

Apklausti gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš jų 61 proc. – 26-55 m. amžiaus. 46 proc. apklaustųjų buvo didmiesčių gyventojai, 26 proc. – mažesnių miestų/rajonų centrų ir 28 proc. – kaimo vietovių.

Ramūnas Pletkus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pagėgiams gresia tiesioginis valdymas. Ministrė A. Bilotaitė ragina Pagėgių savivaldybę ieškoti politinio kompromiso

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su Pagėgių savivaldybės meru, valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovais bei Vyriausybės atstovu, paragino kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje. Ministrės A. Bilotaitės teigimu, politikai turi elgtis atsakingai rinkėjams ir susitarti dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus paskyrimo. „Tarybai trūksta gebėjimo…“ „Matome, kad Pagėgių savivaldybės tarybos veiklai trūksta gebėjimo per įstatyme nustatytą terminą priimti būtinus sprendimus ir paskirti administracijos direktorių. Susidariusi situacija pažeidžia ir vietos bendruomenės, ir valstybės

Birželio 29-ąją – Petrinės ir Povilinės

Petrinės ir Povilinės – viena iš plačiai minimų ir gerbiamų apaštalų šventųjų Petro ir Povilo šventė, kasmet švenčiama birželio 29 d. Šv. Petras laikomas Dangaus karalystės raktininku. Simbolinę jo vardo prasmę (gr. petros – uola) atskleidžia jo mokytojo Jėzaus žodžiai, kad Petras būsiantis uola, ant kurios jis pastatysiąs savo bažnyčią. Petro svarbą pabrėžia ir kitas Jėzaus posakis: „Aš tau duosiu raktus nuo dangaus karalystės; kas bus sujungta ant žemės, bus sujungta danguje“. Poroje su šv. Petru šv. Povilas (dar pavadinamas

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta: šienpjoviai į Rupkalvių kaimą rinksis rugpjūčio 6 dieną

Nacionalinis šienpjovių čempionatas kviečia visus, šienaujančius dalgiais, rungtis dėl metų šienpjovio ir metų šienpjovės titulų. Entuziastai, puoselėjantys šį seną amatą, vienintelėms metuose varžytuvėms rinksis rugpjūčio 6 dieną. Antrą kartą vyksiančio čempionato vieta išlieka ta pati: Nemuno deltos pievos, esančios Rupkalvių kaime, Šilutės rajone. Čempionatas vyks meldinės nendrinukės perimvietėse „Šis šiuolaikiniam žmogui egzotiškas renginys neatsitiktinai vyksta Nemuno deltoje. Viena vertus, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, garsinusia Mažąją Lietuvą ruošiant šieną kaip strateginės reikšmės kurą. Pavyzdžiui, paštas ir

Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų

Vilniaus paveikslų galerijoje birželio 30 d., ketvirtadienį, 17 val. atidaroma paroda iš Žemaitijos dvarų kolekcijų. Minima ir Švėkšna.   Iš Žemaičių muziejaus „Alka“ Ši paroda – pirmasis Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomų Žemaitijos dvarų kolekcijų pristatymas Lietuvos sostinėje. Kūriniai parodoje eksponuojami pagal dvarus ir savininkus, kuriems kadaise priklausė. Tai eksponatai iš Oginskių, Pliaterių, Šuazelių-Gufjė, Gorskių bei kitų Žemaitijos didikų ir bajorų dvarų. Ekspoziciją papildo įdomesnių kūrinių komentarai, jų restauravimo ir tyrimų medžiaga, į laikus, kai šios vertybės puošė senųjų dvarų interjerus,

Taip pat skaitykite