Kokios spalvos vyrautų lietuvių svajonių bute?

Paupio buto interjeras.

Lietuvių svajonių butuose dažniau dominuotų šviesių atspalvių ir pastelinių spalvų interjerai. Gerokai rečiau jie rinktųsi savo būstą dažyti kontrastuojančiais atspalviais bei ryškiomis spalvomis. Tokius šalies gyventojų poreikius atskleidė vienos didžiausių šalyje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Jos metu 62 proc. respondentų atsakė, kad savo svajonių buto interjerui pasirinktų šviesius atspalvius, trečdalis (33 proc.) prielankumą nurodė pastelinėms spalvoms ir tik 16 proc. apklaustųjų sakė, kad mieliau rinktųsi ryškias spalvas. Tamsius atspalvius bei ryškias spalvas dažniausiai rinktųsi jauniausi, 18-25 metų amžiaus respondentai.

„Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas sako, kad tyrimo rezultatus atkartoja ir NT vystytojų patirtis: lietuvių interjeruose dominuoja šviesios, ramesnės spalvos.

„Ar viską darytų patys, ar samdytų specialistus – lietuviai mėgsta namų kūrimo procesą, todėl vystytojai vidaus apdailai dažniausiai renkasi baltą ar kitas neutralias spalvas, leidžiančias lengviau detalizuoti būstą pagal savo skonį. Įrengdami butus mūsų plėtojamame „Paupio“ rajone esame pastebėję, kad labiausiai trokštamas yra skandinaviškas ar artimas jam interjeras, kuriame dominuotų ramesnės, šviesesnės spalvos“, – atskleidžia M. Umbrasas.

Moterys linkusios tobulinti namus

Šviesias spalvas dažniau rinktųsi moterys, o kontrastams didesnį prielankumą dažniau išreiškė vyrai. Dizaino studijos „YCL studio“ architektas Aidas Barzda sako, kad tokį moterų pasirinkimą dažnu atveju gali lemti tai, kad jos savo namus mato kaip puikią galimybę tolimesniam tobulinimui.

„Taip realizuojamas siekis suasmeninti ir savaip paversti gyvenamąją erdvę jaukiu namų židiniu. Šviesios, pastelinės spalvos palieka daug galimybės dekoravimui ir tobulinimui, kai kontrastai ir ryškios spalvos jau savotiškai sukuria užbaigtumo jausmą“, – paaiškina specialistas.

Jo teigimu, tai nereiškia, kad vienas ar kitas pasirinkimas yra teisingas arba klaidingas. Anot eksperto, toks skirstymas nebūtų tikslingas.

„Yra konkrečios situacijos ir konkrečios užduotys, todėl labai svarbu jas žinoti, suprasti, ką bandoma pasiekti, renkantis vieną ar kitą spalvą. Lengviausia tobulinti tuos namus, kurie yra šviesūs – kaip užrašų knygelė, kurios balti puslapiai lengviau pasiduotų pokyčiams nei, tarkim, ryškiai raudoni“, – sako A. Barzda.

Populiariausios lietuvių spalvos: balta, geltona ir žalia

Apklausos rezultatai parodė, kad labiausiai lietuvių mėgstamos interjero spalvos yra balta (63 proc. respondentų paminėjo tarp favoričių), geltona (38 proc.), žalia (31 proc.), ruda, mėlyna (po 23 proc.) bei raudona (18 proc.).

Baltos spalvos ir jos atspalvių interjerai dažniau dominuotų moterų, aukščiausią išsimokslinimą, didžiausias pajamas turinčių, miesto gyventojų svajonių butuose. Vyrai dažniau rinktųsi juodą, mėlyną ir žalią spalvų gamas. 18-25 metų apklausos dalyviai prielankumą reiškė juodai, mėlynai, raudonai spalvoms.

A. Barzda sako, kad pasirenkamos interjero spalvos gali nemažai pasakyti ir apie patį žmogų. Anot jo, kiekviena spalva turi tam tikrą jausmą: vienos ramina, kitos sukuria koncentruotą aplinką darbui ar hobiui.

„Kiekviena spalva turi tam tikrą etiketę. Pavyzdžiui, lietuvių pamėgta balta yra rami spalva. Baltai dažytos erdvės vizualiai tampa didesnės ir atviresnės, o žmonės – neutralesni. Tai puiki spalva tobulinti erdvę toliau per dekoravimo elementus ar aksesuarus. Geltona spalva suteikia energijos ir užpildo optimizmu. Nemažai žmonių mėgsta naudoti geltonus motyvus virtuvėje, nes tai puiki spalva energijai akims ir skrandžiui.

Žalia spalva simbolizuoja klestėjimą, padeda sumažinti nerimą. Nerimo sumažinimas yra puiki priemonė tam tikroms erdvėms, todėl žalia yra mėgstama ligoninėse, sanatorijose. O mėlyna yra labai raminanti spalva, padedanti susikoncentruoti ir atsipalaiduoti. Ši spalva suteikia pasitikėjimo aplinka. Gal todėl nemažai bankų mėgsta naudoti mėlynos spalvos koloritus“, – atskleidžia architektas.

Jo teigimu, raudoną spalvą namuose reikėtų naudoti atsargiai. Nors daugelis sieja šią spalvą su romantika, meile, bet ji turi ir agresijos bei įniršio, sako specialistas.

„Tarp žmogų jaudinančių spalvų taip pat galėčiau paminėti oranžinę, kuri suteikia energijos ir entuziazmo. Taip pat sodri ir dramatiška yra violetinė, kuri istoriškai – prabangos spalva“, – teigia A. Barzda.

2019 m. „Spinter tyrimų“ atliktame Lietuvos gyventojų nuomonės tyrime, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl įsivaizduojamo tobulo buto pasirinkimo ir jo įrengimo, dalyvavo 1014 respondentų.

Apklausti gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, iš jų 61 proc. – 26-55 m. amžiaus. 46 proc. apklaustųjų buvo didmiesčių gyventojai, 26 proc. – mažesnių miestų/rajonų centrų ir 28 proc. – kaimo vietovių.

Ramūnas Pletkus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite