Kokio norime PREZIDENTO?

Artėjantį gegužės mėnesį vyks Lietuvos Prezidento rinkimai. Dvi kadencijas (tiek yra leidžiama) – 10 metų šias pareigas einanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė paliks rūmus Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje. Koks turėtų būti kitas Lietuvos vadovas?

 

„Pamarys“ pakalbino žinomus Šilutės rajono žmones, teiravomės:

 

Kokie turėtų būti prezidento asmenybės svarbiausi bruožai?

 

Ar Lietuvos prezidentas turėtų gyventi santuokoje, ar ji turėtų būti pirmoji ir vienintelė?

 

Ar svarbu, kokios politinės jėgos rems kandidatą į prezidentus?

 

Ar būtina, kad būsimasis Lietuvos vadovas laisvai kalbėtų ir rašytų anglų kalba?

Ar svarbu, kad kandidatas būtų iki tol dalyvavęs Lietuvos politikoje?

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis buvo atviras:

– Iš jau minimų žinau, į ką mano simpatijos linksta…

Svarbiausiais prezidento asmenybės bruožais seniūnas paminėjo sąžiningumą, Lietuvos politikos ir ekonomikos supratimą, ryžtingumą priimant sprendimus, gebėjimą nekonfliktuoti su Seimu, Vyriausybe bei kitomis valstybės institucijomis, rasti kompromisą, telkti visus bendram darbui ir mokėti susikalbėti, susitarti.

Anot A. Šepučio, visų akys valstybėje krypsta į prezidentą – tai yra autoritetas, valstybės vadovas, pavyzdys. Tačiau jeigu Dievas ar kokios gyvenimo aplinkybės nulėmė, kad jis nesukūrė šeimos, kad šeimoje įvyko permainų… „Kas kita, jeigu nepaisė dorovės, moralės normų…“ – sakė seniūnas,  pridurdamas, jog gerai būtų, jeigu asmenį į prezidentus remtų Žmonių partija. Kai remia konkreti politinė jėga, galima nuspėti prezidento veiksmų kryptį.

„Dabartinės Lietuvos Prezidentas turi mokėti anglų kalbą. Net kelių kalbų mokėjimas nepamaišytų, nes prezidentas yra atsakingas už valstybės užsienio politiką“, – sakė A. Šeputis, kuriam nesvarbu, ar kandidatas į prezidentus buvo ar yra Seimo narys, ministras, premjeras ir t. t. „Nesinori matyti tų, kurie ir ten, ir ten buvo, nieko gero nepadarė, rimtu darbu neišgarsėjo. Žinoma, svarbu, kokį darbą kandidatas į prezidentus dirbo, dirba, kaip jam sekasi“, – kalbėjo Švėkšnos seniūnas.

—————————————————–

Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė:

– Svarbu, kad prezidentas sugebėtų deramai atstovauti Lietuvai užsienyje, kad valstybės vadovui rūpėtų ir žemiški mūsų reikalai, kad būtų sąžiningas ir lengvai nepalenkiamas, turėtų tvirtą savo nuomonę.

Būsimojo prezidento šeimos reikalai, anot B. Pocevičienės, nėra svariausias argumentas rinkėjui, kur kas svarbesnis būtų kandidato į prezidentus požiūris į valstybę ir žmogų. Nėra svarbu, kokia partija padeda kandidatui į prezidentus, svarbiausia, kad žmonės išrinktų valstybės vadovo pareigų vertą asmenybę. Seniūnė įsitikinusi, kad būsimasis šalies vadovas turėtų laisvai kalbėti angliškai,  nes bus atsakingas už Lietuvos užsienio politiką, atstovaus Lietuvai užsienio valstybėse.

B. Pocevičienei apsispręsti, už ką balsuoti prezidento rinkimuose, neturės įtakos kandidatų turimos ar turėtos pareigos Seime, Vyriausybėje ar kur kitur. Bus svarbi kandidato programa, ką jis žada padaryti. Anot jos, ne praeities nuopelnai yra svarbūs, o padaryti darbai. Prezidentui būtina ir iškalba, gebėjimas sklandžiai dėstyti savo mintis.

——————————————————-

Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris:

– Balsuosiu už prezidentą, kuris vienytų, o ne skaldytų, priešintų. Lietuvai labai reikalingas visus vienijantis prezidentas.                                                                                          Dėl kandidato į valstybės vadovus šeimos A. Bekeris sakė, kad ir pasaulyje, ir Lietuvoje tai jau nėra svarbiausia. „Svarbu – moralė“, – mano mero pavaduotojas, kuriam rinkimuose turės įtakos ir tai, kokia politinė partija ar sąjunga remia kandidatą į prezidentus.

„Lietuvos Prezidentas turėtų mokėti ir anglų kalbą, tačiau tai nėra visų svarbiausia, nes daugelis būsimųjų kandidatų į valstybės vadovus juk kalba ir angliškai“, – sakė A. Bekeris. Jam turės įtakos ir kandidato į prezidentus patirtis dirbant Seime, Vyriausybėje, kitose institucijose.

Laučių bendruomenės pirmininkė Sonata Dauskartė norėtų jauno, veržlaus ir inovatyvaus prezidento, vyro ar moters, kuris dirbtų žmonių labui, o ne sau.

„Tik ne viską Lietuvos Prezidentas gali, nes yra Seimas, sprendimus tenka derinti“, – kalbėjo pašnekovė, patikinusi, kad kandidato į valstybės vadovus asmeninis gyvenimas, šeima jai nebus svarbu, juk santuoka gali ir nepasisekti, Anot pašnekovės, nėra svarbu ir tai, kas remia kandidatą į prezidentus, nes gali remti ir koks ūkininkas, verslininkas, kitų sričių darbuotojai, grupės bendraminčių ir t. t. Tačiau Lietuvos būsimasis vadovas turi mokėti anglų kalbą – privalu. Tai akcentavusi S. Dauskartė sakė, kad kandidatą į valstybės vadovus pasirinks nepaisydama, ar jis buvo, yra Seimo narys, ministras, Vyriausybės vadovas, ar dirba Europos Sąjungos institucijose. „Geriau jau būtų nebuvęs Lietuvos Seime, kai jis tik toks… Būsimasis prezidentas turi būti išsilavinęs, protingas žmogus, kuriam svarbiausia būtų Lietuvos žmonių gerovė.

Kalbino Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo