Kokio norime PREZIDENTO?

Artėjantį gegužės mėnesį vyks Lietuvos Prezidento rinkimai. Dvi kadencijas (tiek yra leidžiama) – 10 metų šias pareigas einanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė paliks rūmus Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje. Koks turėtų būti kitas Lietuvos vadovas?

 

„Pamarys“ pakalbino žinomus Šilutės rajono žmones, teiravomės:

 

Kokie turėtų būti prezidento asmenybės svarbiausi bruožai?

 

Ar Lietuvos prezidentas turėtų gyventi santuokoje, ar ji turėtų būti pirmoji ir vienintelė?

 

Ar svarbu, kokios politinės jėgos rems kandidatą į prezidentus?

 

Ar būtina, kad būsimasis Lietuvos vadovas laisvai kalbėtų ir rašytų anglų kalba?

Ar svarbu, kad kandidatas būtų iki tol dalyvavęs Lietuvos politikoje?

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis buvo atviras:

– Iš jau minimų žinau, į ką mano simpatijos linksta…

Svarbiausiais prezidento asmenybės bruožais seniūnas paminėjo sąžiningumą, Lietuvos politikos ir ekonomikos supratimą, ryžtingumą priimant sprendimus, gebėjimą nekonfliktuoti su Seimu, Vyriausybe bei kitomis valstybės institucijomis, rasti kompromisą, telkti visus bendram darbui ir mokėti susikalbėti, susitarti.

Anot A. Šepučio, visų akys valstybėje krypsta į prezidentą – tai yra autoritetas, valstybės vadovas, pavyzdys. Tačiau jeigu Dievas ar kokios gyvenimo aplinkybės nulėmė, kad jis nesukūrė šeimos, kad šeimoje įvyko permainų… „Kas kita, jeigu nepaisė dorovės, moralės normų…“ – sakė seniūnas,  pridurdamas, jog gerai būtų, jeigu asmenį į prezidentus remtų Žmonių partija. Kai remia konkreti politinė jėga, galima nuspėti prezidento veiksmų kryptį.

„Dabartinės Lietuvos Prezidentas turi mokėti anglų kalbą. Net kelių kalbų mokėjimas nepamaišytų, nes prezidentas yra atsakingas už valstybės užsienio politiką“, – sakė A. Šeputis, kuriam nesvarbu, ar kandidatas į prezidentus buvo ar yra Seimo narys, ministras, premjeras ir t. t. „Nesinori matyti tų, kurie ir ten, ir ten buvo, nieko gero nepadarė, rimtu darbu neišgarsėjo. Žinoma, svarbu, kokį darbą kandidatas į prezidentus dirbo, dirba, kaip jam sekasi“, – kalbėjo Švėkšnos seniūnas.

—————————————————–

Gardamo seniūnė Birutė Pocevičienė:

– Svarbu, kad prezidentas sugebėtų deramai atstovauti Lietuvai užsienyje, kad valstybės vadovui rūpėtų ir žemiški mūsų reikalai, kad būtų sąžiningas ir lengvai nepalenkiamas, turėtų tvirtą savo nuomonę.

Būsimojo prezidento šeimos reikalai, anot B. Pocevičienės, nėra svariausias argumentas rinkėjui, kur kas svarbesnis būtų kandidato į prezidentus požiūris į valstybę ir žmogų. Nėra svarbu, kokia partija padeda kandidatui į prezidentus, svarbiausia, kad žmonės išrinktų valstybės vadovo pareigų vertą asmenybę. Seniūnė įsitikinusi, kad būsimasis šalies vadovas turėtų laisvai kalbėti angliškai,  nes bus atsakingas už Lietuvos užsienio politiką, atstovaus Lietuvai užsienio valstybėse.

B. Pocevičienei apsispręsti, už ką balsuoti prezidento rinkimuose, neturės įtakos kandidatų turimos ar turėtos pareigos Seime, Vyriausybėje ar kur kitur. Bus svarbi kandidato programa, ką jis žada padaryti. Anot jos, ne praeities nuopelnai yra svarbūs, o padaryti darbai. Prezidentui būtina ir iškalba, gebėjimas sklandžiai dėstyti savo mintis.

——————————————————-

Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Algis Bekeris:

– Balsuosiu už prezidentą, kuris vienytų, o ne skaldytų, priešintų. Lietuvai labai reikalingas visus vienijantis prezidentas.                                                                                          Dėl kandidato į valstybės vadovus šeimos A. Bekeris sakė, kad ir pasaulyje, ir Lietuvoje tai jau nėra svarbiausia. „Svarbu – moralė“, – mano mero pavaduotojas, kuriam rinkimuose turės įtakos ir tai, kokia politinė partija ar sąjunga remia kandidatą į prezidentus.

„Lietuvos Prezidentas turėtų mokėti ir anglų kalbą, tačiau tai nėra visų svarbiausia, nes daugelis būsimųjų kandidatų į valstybės vadovus juk kalba ir angliškai“, – sakė A. Bekeris. Jam turės įtakos ir kandidato į prezidentus patirtis dirbant Seime, Vyriausybėje, kitose institucijose.

Laučių bendruomenės pirmininkė Sonata Dauskartė norėtų jauno, veržlaus ir inovatyvaus prezidento, vyro ar moters, kuris dirbtų žmonių labui, o ne sau.

„Tik ne viską Lietuvos Prezidentas gali, nes yra Seimas, sprendimus tenka derinti“, – kalbėjo pašnekovė, patikinusi, kad kandidato į valstybės vadovus asmeninis gyvenimas, šeima jai nebus svarbu, juk santuoka gali ir nepasisekti, Anot pašnekovės, nėra svarbu ir tai, kas remia kandidatą į prezidentus, nes gali remti ir koks ūkininkas, verslininkas, kitų sričių darbuotojai, grupės bendraminčių ir t. t. Tačiau Lietuvos būsimasis vadovas turi mokėti anglų kalbą – privalu. Tai akcentavusi S. Dauskartė sakė, kad kandidatą į valstybės vadovus pasirinks nepaisydama, ar jis buvo, yra Seimo narys, ministras, Vyriausybės vadovas, ar dirba Europos Sąjungos institucijose. „Geriau jau būtų nebuvęs Lietuvos Seime, kai jis tik toks… Būsimasis prezidentas turi būti išsilavinęs, protingas žmogus, kuriam svarbiausia būtų Lietuvos žmonių gerovė.

Kalbino Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite