Kokiais ženklais pasitiksime svečius?

Atvykstantieji į Šilutę iš Pagrynių pusės, iškart už tilto per Šyšą, pamato štai tokį postamentą ir didelį akmenį. Nežinantys gali pamanyti, kad tai miesto riboženklis…

Kovo 10 dieną baigsis Šilutės miesto ribas žyminčių ženklų idėjos pasiūlymo konkursas. Tai pirmasis tokio pobūdžio konkursas mūsų savivaldybėje. Nuo kovo 13 iki 24 dienos su šiais pasiūlymais galės susipažinti visuomenės atstovai ir raštu pareikšti savo pastabas. Jau užregistruoti 3 konkurso dalyviai, tačiau kur ir kada gali atsirasti miesto ribas žymintis ir pirmasis svečius pasitinkantis ženklas, dar nėra aišku.

Į Šilutės miestą veda 8 keliai. Konkurso koordinatorė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Agėla Skutulienė sakė, kad konkurso dalyviai patys galės nuspręsti, kur reikėtų rengti miesto ribas žyminčius vieną ar kelis ženklus.
Anot A. Skutulienės, riboženklių statymo vieta nebūtinai turi sutapti su administracinėmis Šilutės miesto ribomis. Pasak vyriausiojo architekto Edmundo Benečio, svarbiausi keliai veda į Klaipėdą ir Pagėgius. Todėl tikėtina, kad ženklai ten ir atsiras. Neturint konkurso rezultatų, anksti spręsti ne tik apie projekto įgyvendinimo terminus ir kainą, bet ir ženklo vietą.
„Toks ženklas – ne reklaminis stovas, kurį pasibaigus akcijai galima nuimti. Šis konkursas – tai gera proga prisiminti, kas yra Šilutė ir kas ją reprezentuoją“, – sakė Edmundas Benetis. Jis atkreipė dėmesį, kad istorinis Šilutės herbas gerokai skiriasi nuo dabartinio. Jame yra briedžio ragas ir ąžuolo šakelė, o ne pašto žygeivio ragas ir stilizuota laivo burė, kaip dabartiniame miesto herbe. Išlikusios tik spalvos. E. Benečio nuomone, galbūt kuriant ženklą būtų galima remtis ir tuo.

Vyriausiojo architekto Edmundo Benečio nuomone, šis akmuo turėtų iškeliauti į Kuršių marių pakrantę.

Beje, vienas apleistas ženklas iš sovietinių laikų tebestūkso įvažiuojant į Šilutę iš Pagrynių, už tilto per Šyšą pasitinka aptriušęs postamentas ir didelis riedulys. Tai sovietų kareiviams skirto paminklo likučiai. Vyriausiojo architekto teigimu, šis akmuo galėtų atsidurti Kintuose, marių pakrantėje ir tapti paminklo Kuršmarių vėtrungių tėvu vadinam Ernstui Vilhelmui Berbomui pagrindu.
Nors Agėla Skutulienė sakė, kad konkurso sąlygas numatoma šiek tiek palengvinti, jose numatyta, jog fizinis asmuo, norintis dalyvauti konkurse, turi turėti meninį ar architektūros aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą. Juridinis asmuo, asmenų grupė ar ūkio subjektų grupė, norintys dalyvauti konkurse, Šilutės miesto ribas žyminčių ženklų idėjos pasiūlymo rengimui turi paskirti bent vieną architektą, turintį šios srities aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šie reikalavimai mažina galimų dalyvių ratą. Tokiu atveju, kai konkurse dalyvauti norima, o neturima reikiamo išsilavinimo nėra, E. Benetis rekomendavo į pagalbą pasitelkti profesionalų architektą ar menininką. Anot jo, tokia praktika gana paplitusi.
Vietovės ribas žyminčio ženklo konkursas – gana sudėtingas dalykas, kuris nebūtinai gali baigtis sėkmingai. Tai liudija Kretingos, kur panašus konkursas vyko pernai vasarą, patirtis. Ten toks konkursas sužlugo, nes nebuvo pateikta tinkamų idėjų. Šilutėje vykstančio konkurso sąlygose toks atvejis taip pat numatytas.
Vertinami darbai turi surinkti ne mažiau kaip 12 balų, didžiausias bendras komisijos skiriamų balų vidurkis – 20 balų. Kai visi konkursui pateikti siūlymai įvertinti mažesniu kaip 12 balų vidurkiu, laikoma, kad pateikti darbai yra prastos kokybės. Konkurso laimėtojams ir prizininkams numatytas 5250 eurų prizinis fondas.
Jeigu darbai atitiks reikalavimus ir surinks didesnį nei minimalų balų vidurkį, 1 vietos laimėtojui numatyta skirti 3000 eurų, 2 vietos – 1500 eurų ir 3 vietos laimėtojui 750 eurų.
Pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais bus vertinami pasiūlymai – estetinis išraiškingumas, originalumas, ženklo santykis ir sąryšis su aplinka, medžiagų prieinamumas ir atsparumas. Premijuotų pasiūlymų medžiaga liks perkančiosios organizacijos nuosavybe. Ji įgauns teisę, pasibaigus konkursui, premijuotus pasiūlymus eksponuoti ir skelbti, naudoti rengiant techninį projektą ir t. t. be papildomo apmokėjimo, tačiau visais atvejais perkančioji organizacija privalo paskelbti pasiūlymų autorių vardus. Tolimesni projektavimo ir statybos darbų pirkimai vyks atskirai, vadovaujantis LR viešųjų pirkimų įstatymu bei kitais teisės aktais.

Naujas Palangos miesto riboženklis.

Kaimyninės Tauragės ženklo moderniu nepavadinsi.

Vaidotas VILKAS

Hits: 440

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite