Kokią žoliapjovę pirkti?

Orams atšilus, vienas dažniausiai naudojamų sodo technikos įrankių – vejapjovė. Jų yra visokiausių – nuo paprastų mechaninių iki išmaniosiomis programėlėmis valdomų robotų. Išsirinkti nėra lengva. Ekspertai pataria renkantis vejapjovę pirmiausia atsakyti į klausimus, kur ir kaip ją naudosite bei kokio rezultato tikitės.

„Bet kokios technikos, ar tai būtų pjūklas, ar orkaitė, neperkame pirmos pasitaikiusios, pirmiausia išsinagrinėjame jų aprašymus, išsigryniname savo poreikius. Taip derėtų elgtis ir su vejapjovėmis. Tinkamai parinkta ji žolės pjovimą padarys paprastesnį, o netinkama – tik apsunkins. Todėl renkantis vejapjovę svarbu išsiaiškinti savo poreikius ir būti pasiruošus užduoti tinkamus klausimus pardavėjams“, – sako „Husqvarna“ vejapjovių ekspertas Simas Bairašauskas.

Ką galima daryti su nupjauta žole?

Klausimas apie nupjautos žolės surinkimą yra bene svarbiausias renkantis vejapjovę, nes atsakius į jį stipriai susiaurėja pasirinkimo laukas. Jei žolę norima rinkti, reikalinga ją surenkanti vejapjovė, kitu atveju tinkamiausia mulčiuojanti, metanti per šoną arba robotas-vejapjovė. Neapsisprendusiems reikėtų rintis vejapjovę, kuri turi galimybę ir mulčiuoti, ir surinkti žolę.

Mulčiavimas, pasak S. Bairašausko, yra apipintas mitais, kad mulčiuojant vejoje ims veistis samanos, atsiras pelėsis, veja bus nemalonu vaikščioti, nes nupjauta žolė lips prie kojų. Tokios nuomonės kyla dėl neteisingo mulčiavimo suvokimo.

„Mulčiuojant veja turi būti pjaunama du kartus per savaitę. Mulčiuojančios vejapjovės pjovimo agregatas yra specialios formos, kur nupjauta žolė persmulkinama ir tampa labai smulki, tad krenta giliau, arčiau šaknų ir taip tampa šaknų mulčiu. Toks mulčiavimas neskatina nei pelėsio, nei samanų. Kai veja pjaunama kartą per savaitę su žolę išmetančia vejapjove, tai turime ne mulčiavimą, o tiesiog pjovimą nesurenkant žolės“, – aiškina vejos technikos ekspertas.

Kokia vejapjovė tinka būtent mano sklypui?

S. Bairašauskas sako, kad prieš ateinant pirkti vejapjovės būtina atlikti namų darbus ir išsinagrinėti savo sklypą. Reikia žinoti, koks yra pjaunamos vejos plotas, forma, sklypo reljefas, kiek auga augalų, kokie yra papildomi statiniai ir objektai, kuriuos pjaunant teks apvažinėti. Šie dalykai gali lemti vejapjovės pasirinkimą.

„Vienas iš svarbiausių yra sklypo dydis. Kuo mažesnis sklypas, tuo didesnė tikimybė, kad jame bus sunkiau laviruoti su vejapjove, ypač jei jame dar yra ir įvairių augalų, kitų objektų. Pirma taisyklė – itin mažam sklypui neverta pirkti labai plačios vejapjovės. Kitas aspektas – galbūt nebūtina, kad ji būtų savaeigė, nes pjaunant daugiau sukinėjamasi ir pavara dažnai būna atleista. Jei kalbame apie didesnes sodybas, kur žolės plotai yra dideli, keliasdešimt arų ir daugiau, protingas sprendimas būtų svarstyti vejos traktoriuko įsigijimą. Na, o bene universaliausias sprendimas – robotai vejapjovės, kurie gali prižiūrėti tiek labai didelius, tiek mažus sklypus ar tuos, kuriuose yra daug kliūčių“, – pasakoja „Husqvarna Lietuva“ pardavimų atstovas.

Jei sklypas yra su šlaitu, svarbiausia – jo statumas. Stačiausiems šlaitams skirtos vejapjovės ant oro pagalvės. Dažniausiai jos naudojamos vandens telkinių krantų pjovimui, kur šlaitas nėra ilgas, bet pakankamai status. Jei šlaito statumas siekia 10-20 laipsnių, geriausia rinktis visais ratais varomą vejapjovę, stabiliau dirbsiančią ant statesnio šlaito. Šlaitus iki 10 laipsnių galima pjauti su bet kokia vejapjove. „Benzininėmis vejapjovėmis veją ant šlaitų reikia pjauti vertikalia, o ne horizontalia kryptimi, nevažinėti skersai šlaito, nes variklis negauna tinkamo tepimo ir trumpėja jo tarnavimo laikas. Tai negalioja akumuliatorinėms vejapjovėms“, – aiškina pašnekovas.

Dažnai ta pati vejapjovė naudojama keliose vietose, kur veja skirtinga – vienur pjaunama rečiau, kitur dažniau, skirtingas ir vejos pjovimo aukštis. Sudėtingesniems sklypams prižiūrėti skirtos vejapjovės su centriniu pjovimo aukščio reguliavimu, kai vienu rankenėlės paspaudimu vejapjovė pritaikoma dirbti kitomis sąlygomis.

Ar svarbu, kas pjaus veją?

Ekspertas sako, kad vejapjovę reikėtų rinktis atsižvelgiant į tai, kas ja naudosis dažniausiai – vyras, o gal žmona ar vyresnio amžiaus šeimos nariai.

Jo teigimu, nors varikliai šiais laikais yra labai geri, tačiau užvesti paprastą benzininę vejapjovę labai paprasta ne visiems. Daugiausia iššūkių kelia vejapjovės, užvedamos traukiant virvelę – čia reikia ir jėgos, ir staigių judesių. Paprastesni variantai yra užvedimas paspaudžiant rankenėlę, šiuolaikiškiausias variantas yra vienu mygtuko paspaudimu užvedamos akumuliatorinės vejapjovės.

Paprastai manoma, kad universalu rinktis savaeigę vejapjovę, tačiau pašnekovas sako, kad jos yra ir šiek tiek sunkesnės. Be to, vienos savaeigės vejapjovės turi skirtingus greičius, kitų greičio reguliuoti negalima, tad jei žmogus sunkiau vaikšto, tokia vejapjovė jam gali būti per greita.

„Esame turėję atvejų, kai vyresnio amžiaus žmonės įsigyja savaeiges vejapjoves ir vėliau jų atsisako, nes per sunku jas valdyti. Sprendimas būtų nebūtinai savaeigė, bet būtinai kuo lengvesnė vejapjovė, nes su tokia žmogus gali dirbti savo, o ne vejapjovės tempu“, – pataria pašnekovas.

Kaip pjaunant veją taupyti laiką?

Jei žmogui svarbiausia, kad vejos priežiūra „nesuėstų“ laisvo laiko, optimali išeitis yra robotas vejapjovė. Jis ne tik išvaduoja nuo vejos pjovimo, bet ir dirba bet kokiomis oro sąlygomis, veikia tyliai, baido kurmius, naikina šliužus, samanas, o veja tampa it kilimas, nes dažnai pjaunama.

Laiko sąnaudoms įtakos gali turėti ir vejapjovės variklio galia. Labai silpnas benzininės vejapjovės variklis gali trukdyti pjauti veją normaliu žmogaus ėjimo tempu. Besirenkantiems akumuliatorines vejapjoves patariama atkreipti dėmesį į akumuliatorių talpą, ją derėtų rinktis pagal sklypo dydį: jei vejos plotas yra 3-4 arai, užtenka vidutinės talpos, bet didėjant sklypui, turi didėti ir akumuliatoriaus talpa. Yra vejapjovių su dviem akumuliatoriais, kurias galima komplektuoti su greito įkrovimo krovikliais, tada laikas taupomas dar labiau – vienas akumuliatorius dirba, kitas tuo metu įkraunamas.

„Laiko taupymo prasme ne mažiau svarbus ir pjovimo plotis, kuris yra skirtingas. Kuo didesnis sklypas, tuo platesnės vejapjovės reikėtų. Palyginkite patys – jei nupjauti 110 cm pločio juostai su 56 cm pločio vejapjove pakaks nuvažiuoti du kartus, tai su siauresne, 40 cm pločio, reikės trijų“, – atkreipia dėmesį S. Bairašauskas.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite