Kokią variklio alyvą rinktis: skystesnę ar tirštesnę?

Orui šylant ir žiemai traukiantis dauguma vairuotojų lengviau atsipūs – nebereikės laukti žiemiškų orų sukeltų nemalonių netikėtumų, kurie patikrina automobilių akumuliatoriaus ir variklio užvedimo galimybes. Vis dėlto tinkamai besirūpintieji automobiliu, dėmesio jam tūrėtų skirti ne tik žiemos sezonu, bet ištisus metus. Viena iš tokių užduočių – tinkama variklio alyvos priežiūra, kurios savybės šaltuoju ir šiltuoju metų laiku skiriasi. Būtina atkreipti dėmesį į alyvos klampumą.

Alyvos klampumas 

Visos variklių alyvos pagal klampumą skirstomos į tris grupes: vasarines, žiemines ir demisezonines.

„Variklio alyva savo savybes turi išlaikyti esant įvairiai temperatūrai ir slėgiui, tiek šaltu žiemos oru, tiek ir karštą vasarą. Svarbu žinoti, jog šaltuoju metų laiku krentant temperatūrai alyva tirštėja ir teka sunkiau, o šiltuoju, temperatūrai kylant – skystėja ir teka lengviau. Skystos, mažo klampumo alyvos lengviau pasiekia įvairias variklio dalis žemos temperatūros aplinkoje. Tirštos, didelio klampumo alyvos įprastai suformuoja geresnį apsauginį sluoksnį aukštesnės temperatūros aplinkoje“, – pasakoja Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovas Tomas Mareckas.

Alyvos klampą, t. y., tekėjimo lengvumą, esant tam tikrai temperatūrai, nusako skaitmeniniai kodai – klampos indeksas pagal SAE (Society of Automotive Engineers) klasifikaciją. Variklių alyvos klampa gali būti žymima, pavyzdžiui, 5W-20, 10W-30 ir 20W-50. Produkto tinkamumą žiemos sąlygoms aprašo pirma klasifikacijos dalis – pirmasis skaičius, einantis prieš raidę W, rodo alyvos tirštumą žemoje temperatūroje, o W raidė reiškia žiemą. Antrasis skaičius nurodo vasarines savybes prie 100 laipsnių temperatūros – kuo šis skaičius didesnis, tuo alyva tirštesnė.

Taigi, 5W-30 alyvos takumas bus geresnis nei 10W-30, kol variklis neįkaitęs, 10W-30 takumas bus geresnis nei 10W-40, varikliui pasiekus darbinę temperatūrą. Sunkiomis eksploatacijos sąlygomis, važinėjant karštu oru tirštesnė alyva geriau apsaugo variklio dalis negu skystesnė ir atvirkščiai.

Pasak T. Marecko, renkantis alyvą svarbu įvertinti ne tik šį parametrą, bet ir atkreipti dėmesį į raides „C“ ir „S“ – jos parodo, kokio tipo varikliui skirta alyva: „S“ žymima alyva skirta benzininiams varikliams, raide „C“ – skirta dyzeliams, o jei alyva universali, ji žymima dviem raidėmis. Alyva, skirta dyzeliniams ir benzininiams varikliams, skiriasi ne tik klampumu, bet ir sudėtimi, todėl visais atvejais renkantis alyvą geriau pasikonsultuoti su specialistais“, – akcentuoja ekspertas.

 

Skystesnė ar tirštesnė?

Pasak alyvos ir tepalų gamintojo „Total“ atstovybės Lenkijoje techninio skyriaus vadovo Andrzejaus Husiatynskio, variklio alyvos klampa yra labai santykinis parametras: „Temperatūra nuolat keičiasi, kai variklis dirba, o alyvos klampa didėja ir mažėja. Kai automobilio gamintojas projektuoja variklį, jis pasirenka produktą, kuris tenkins visus šio konkretaus tipo variklio poreikius. Todėl nėra paprasta atsakyti į klausimą, kuri alyva – skystesnė ar tirštesnė – yra geresnė“.

Pasak „Total“ atstovo, skystesnės alyvos privalumas – tokia alyva šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis, tačiau skysta alyva skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių, todėl senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Klampesnės alyvos privalumas – ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę, tačiau naujuose varikliuose, kuriuose tarpai tarp tepamų paviršių maži, didelio klampumo tepalas sunkiau skverbiasi į tarpus tarp paviršių. Tuo tarpu demisezoninės alyvos pasižymi platesniu temperatūrų diapazonu, lyginant su vasarinėmis arba tik žieminėmis, jos mažiau priklauso nuo klampumo charakteristikų kaitos.

Pasak A. Husiatynskio, jeigu abejojama, kokio klampumo alyvą naudoti, informacijos reikia ieškoti automobilio gamintojo vadove: „Jei gyvenate ypač karštame ar šaltame klimate, jums gali tekti rinktis kiek tirštesnę ar skystesnę alyvą nei nurodyta, tačiau daugumai automobilių savininkų pakanka laikytis rekomendacijų“.

Gabija Vaičeliūnaitė

 

Hits: 90

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite