Kokią variklio alyvą rinktis: skystesnę ar tirštesnę?

Orui šylant ir žiemai traukiantis dauguma vairuotojų lengviau atsipūs – nebereikės laukti žiemiškų orų sukeltų nemalonių netikėtumų, kurie patikrina automobilių akumuliatoriaus ir variklio užvedimo galimybes. Vis dėlto tinkamai besirūpintieji automobiliu, dėmesio jam tūrėtų skirti ne tik žiemos sezonu, bet ištisus metus. Viena iš tokių užduočių – tinkama variklio alyvos priežiūra, kurios savybės šaltuoju ir šiltuoju metų laiku skiriasi. Būtina atkreipti dėmesį į alyvos klampumą.

Alyvos klampumas 

Visos variklių alyvos pagal klampumą skirstomos į tris grupes: vasarines, žiemines ir demisezonines.

„Variklio alyva savo savybes turi išlaikyti esant įvairiai temperatūrai ir slėgiui, tiek šaltu žiemos oru, tiek ir karštą vasarą. Svarbu žinoti, jog šaltuoju metų laiku krentant temperatūrai alyva tirštėja ir teka sunkiau, o šiltuoju, temperatūrai kylant – skystėja ir teka lengviau. Skystos, mažo klampumo alyvos lengviau pasiekia įvairias variklio dalis žemos temperatūros aplinkoje. Tirštos, didelio klampumo alyvos įprastai suformuoja geresnį apsauginį sluoksnį aukštesnės temperatūros aplinkoje“, – pasakoja Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovas Tomas Mareckas.

Alyvos klampą, t. y., tekėjimo lengvumą, esant tam tikrai temperatūrai, nusako skaitmeniniai kodai – klampos indeksas pagal SAE (Society of Automotive Engineers) klasifikaciją. Variklių alyvos klampa gali būti žymima, pavyzdžiui, 5W-20, 10W-30 ir 20W-50. Produkto tinkamumą žiemos sąlygoms aprašo pirma klasifikacijos dalis – pirmasis skaičius, einantis prieš raidę W, rodo alyvos tirštumą žemoje temperatūroje, o W raidė reiškia žiemą. Antrasis skaičius nurodo vasarines savybes prie 100 laipsnių temperatūros – kuo šis skaičius didesnis, tuo alyva tirštesnė.

Taigi, 5W-30 alyvos takumas bus geresnis nei 10W-30, kol variklis neįkaitęs, 10W-30 takumas bus geresnis nei 10W-40, varikliui pasiekus darbinę temperatūrą. Sunkiomis eksploatacijos sąlygomis, važinėjant karštu oru tirštesnė alyva geriau apsaugo variklio dalis negu skystesnė ir atvirkščiai.

Pasak T. Marecko, renkantis alyvą svarbu įvertinti ne tik šį parametrą, bet ir atkreipti dėmesį į raides „C“ ir „S“ – jos parodo, kokio tipo varikliui skirta alyva: „S“ žymima alyva skirta benzininiams varikliams, raide „C“ – skirta dyzeliams, o jei alyva universali, ji žymima dviem raidėmis. Alyva, skirta dyzeliniams ir benzininiams varikliams, skiriasi ne tik klampumu, bet ir sudėtimi, todėl visais atvejais renkantis alyvą geriau pasikonsultuoti su specialistais“, – akcentuoja ekspertas.

 

Skystesnė ar tirštesnė?

Pasak alyvos ir tepalų gamintojo „Total“ atstovybės Lenkijoje techninio skyriaus vadovo Andrzejaus Husiatynskio, variklio alyvos klampa yra labai santykinis parametras: „Temperatūra nuolat keičiasi, kai variklis dirba, o alyvos klampa didėja ir mažėja. Kai automobilio gamintojas projektuoja variklį, jis pasirenka produktą, kuris tenkins visus šio konkretaus tipo variklio poreikius. Todėl nėra paprasta atsakyti į klausimą, kuri alyva – skystesnė ar tirštesnė – yra geresnė“.

Pasak „Total“ atstovo, skystesnės alyvos privalumas – tokia alyva šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis, tačiau skysta alyva skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių, todėl senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Klampesnės alyvos privalumas – ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę, tačiau naujuose varikliuose, kuriuose tarpai tarp tepamų paviršių maži, didelio klampumo tepalas sunkiau skverbiasi į tarpus tarp paviršių. Tuo tarpu demisezoninės alyvos pasižymi platesniu temperatūrų diapazonu, lyginant su vasarinėmis arba tik žieminėmis, jos mažiau priklauso nuo klampumo charakteristikų kaitos.

Pasak A. Husiatynskio, jeigu abejojama, kokio klampumo alyvą naudoti, informacijos reikia ieškoti automobilio gamintojo vadove: „Jei gyvenate ypač karštame ar šaltame klimate, jums gali tekti rinktis kiek tirštesnę ar skystesnę alyvą nei nurodyta, tačiau daugumai automobilių savininkų pakanka laikytis rekomendacijų“.

Gabija Vaičeliūnaitė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite