Kokia vakcina skiepytis nuo COVID-19, asmenys galės rinktis patys

Skiepai nuo COVID19. EPA-ELTA nuotr.

Tokią žinią vakar, kovo 18-osios vakare, paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, paviešindamas Europos vaistų agentūros išvadą, kad vakcina „AstraZeneca“ yra saugi, patikima, tad Lietuvoje atnaujinamas skiepijimas šia vakcina.

Kovo 16-osios, antradienio, vakare ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad ir Lietuvoje stabdomas skiepijimas nuo COVID-19 „AstraZenecos“ vakcina, esą trims paskiepytiems asmenims susidarę kraujo krešulių. Taip apsispręsti rekomendavusi Vaistų kontrolės taryba. Pranešta, kad laukiama Europos vaistų agentūros išvadų dėl šios vakcinos patikimumo. Mat keliolika Europos Sąjungos valstybių buvo sustabdžiusios skiepijimą šia vakcina, Latvija – diena anksčiau už Lietuvą.

Kaip tą vakarą ministras ir žadėjo, Europos vaistų agentūros išvadų išties sulaukta ketvirtadienį, kovo 18 d., vakare. „AstraZeneca“ vakcina laikoma saugia ir patikima, jos naudingumas esąs didesnis už galimą neigiamą poveikį.

Ši trumpa šios savaitės istorija sukėlė sumaišties: prieš vakcinaciją nusiteikusiems asmenims į rankas buvo įduotas tarsi ginklas aktyviau keiksnoti skiepijimą, krito žmonių pasitikėjimas vakcinacija, susikaupė „AstraZeneca“ vakcinų, ja paskiepytieji buvo nežinioje, kas jų laukia…

Ministras A. Dulkys ėmėsi taisyti situaciją: nuo šiandien, kovo 19 d., penktadienio, asmenys, atvykę į vakcinavimo vietą skiepytis, galės pasirinkti vakciną iš ten turimų, jeigu norimos nebus, skiepijimą bus galima nukelti vėlesniam laikui, o paskirstytos vakcinos iš vienų savivaldybių galės būti perduotos į kitas.

Siekdami stiprinti gyventojų pasitikėjimą vakcina „AstraZeneca“ pirmadienį ja bus skiepijami Lietuvos vadovai: Prezidentas, Seimo pirmininkė, premjerė, ministras A. Dulkys, gal prisijungs kitų ministrų, gal Seimo narių…

Lietuva gauna trijų gamintojų vakcinų nuo COVID-19, laukiama ir ketvirtojo. Rusijoje gaminamos vakcinos Lietuva neperka.

Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė paaiškino situaciją rajone: nuo COVID-19 skiepijama šešiuose centruose bei jų punktuose, jau paskiepytas 3321 gyventojas, vakcinos pristatomos į Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą, iš čia skirstomos ir kitoms įstaigoms.

„AstraZeneca“ vakcina paskiepyta nedaug rajono gyventojų, skundų dėl vakcinos poveikio nesulaukta, yra gauta 600 šios vakcinos, nutraukus skiepijimą ja, ji tebėra laikoma. Kai Savivaldybė gaus oficialų nurodymą tęsti skiepijimą šia vakcina, to tikimasi jau šiandien, kovo 19 dieną, skiepijimas vyks toliau pagal nustatytą tvarką“, – sakė  G. Tamašauskienė ir patikino, kad trečiadienį ir ketvirtadienį „AstraZeneca“ vakcina nebuvo skiepytas nė vienas Šilutės rajono gyventojas, nes šiomis dienomis vakcinos naudojimas buvo sustabdytas.

pamarys.eu inf.

 

Anksčiau rašėme:

Šilutės rajono pedagogai skiepijami nuo koronaviruso

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite