Kokia sistema, tokie ir rezultatai

Žurnalas „Reitingai“ tradiciškai apžvelgė Lietuvos švietimų įstaigų rezultatus. Šilutės rajono gimnazijos – Šilutės pirmoji, Vydūno, Žemaičių Naumiesčio, Vainuto ir Švėkšnos „Saulės“ – mokymo rezultatais nesublizgėjo. Nors stebėtis neverta – tą pranašavo ir abiturientų egzaminų rezultatai.

Streikuoti mokytojams sekasi lengviau. Net keista, kai tam pritaria ir mokiniai, ir jų tėvai. Užuot paanalizavus, kiek žalos mokinio žinioms padarys nevykusios pamokos, kiek spragų rasis, kiek dalyko programos teks vėliau įveikti „šuoliais“, dar netrūksta streikus palaikančiųjų. Tačiau jau netrūksta ir nepalaikančiųjų – dalis tėvų už savo pinigus samdo korepetitorius, kad mokytų vaikus, nes visi supranta, kad bent jau abiturientų egzaminų rezultatai yra pagrindas patekti ar nepatekti į aukštąją mokyklą. Jeigų būtinų žinių negauta žemesnėse klasėse, tai pasijus ir dvyliktoje, ir per egzaminus.
Tad kokių įspėjimų Šilutės rajonui ir jo gimnazijoms pažėrė „Reitingai“?
Šilutės savivaldybė pagal mokinių žinias užėmė 45 vietą iš 60. Prasčiausiai abiturientai laikė lietuvių kalbos egzaminą. O juk lietuvių kalba Lietuvoje – valstybinė! Nė viena iš penkių Šilutės rajono gimnazijų nepateko į sąrašą tų, kurios Lietuvoje geriausiai išmoko lietuvių, anglų kalbų, istorijos, matematikos. Lyg ir įprasta šiuos dalykus vadinti pagrindiniais… Rajone išsiskyrė Šilutės Vydūno gimnazija, kuri pateko į geriau rusų kalbos, fizikos ir informacinių technologijų išmokančių šalies mokyklų sąrašą. Tokie jau šeštą kartą „Reitingų“ žurnalo paskelbti rezultatai.
Grėsmingai skamba ir Nacionalinio egzaminų centro pastebėjimas, kad neretai ir mokyklų pirmūnai neišlaiko egzaminų, o prasčiau besimokantieji per egzaminus gauna gerus įvertinimus. Per pavasario egzaminus Lietuvoje valstybinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė net 11 abiturientų, kurių šio dalyko žinios mokyklose buvo įvertintos devyniais balais. Ne kitoks vaizdas ir per valstybinį matematikos egzaminą – jo neišlaikė keturi dešimtukininkai, 32 – devintukininkai. Tad mokykla vaiko žinias įvertina devyniais, dešimčia balų iš dešimties galimų, o jis nesugeba net išlaikyti valstybinio egzamino! Panašių paradoksų buvo ir per istorijos, informacinių technologijų, biologijos egzaminus.
Atlikus tyrimą skelbiama, kad Šilutės rajone atsiliekama mokant lietuvių kalbos. Šį egzaminą laikė 287 abiturientai, beveik 38 proc. gavo nuo 36 iki 85 balų iš šimto, o tik 4,5 proc. abiturientų rezultatai siekė nuo 86 iki 100 balų. Apibendrinta, kad Šilutės rajonui šioje mokymo srityje būtina pagalba – galbūt reikėtų naujų mokytojų, nes atsilikimas, palyginus su kitomis savivaldybėmis, yra didelis. Beje, valstybinis lietuvių kalbos egzaminas jau privalomas visiems abiturientams.
Nors ir kuklių, tačiau šiek tiek geresnių vietų „Reitingai“ paskyrė tik Šilutės Vydūno gimnazijai. Ji tarp 50 gimnazijų, geriausiai išmokančių rusų kalbos, patenka į 21-23 vietas su Panevėžio ir Šiaulių gimnazijomis, o 28-30 vietas šiame sąraše gauna Žemaičių Naumiesčio gimnazija ir Kauno dailės bei Vilniaus S. Daukanto gimnazijos. Gimnazijų penkiasdešimtuke 17 vietą užima Šilutės Vydūno gimnazija už informacinių technologijų egzamino rezultatus, 44 vietą – už fizikos.
49 gimnazijų, kurių abiturientai laikė vokiečių kalbos egzaminą, sąraše 28 vietą užima Šilutės pirmoji gimnazija.
Galbūt rajono lietuvių kalbos, istorijos ir kitų dalykų mokytojams derėtų ne streikus rengti ir streikuoti, kuo taip aktyviai užsiima Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų kai kurie mokytojai, ne politika užsiiminėti, o geriau atlikti savo tiesiogines pareigas? Kai taip garsiai reikalaujama didesnių atlyginimų, verta retoriškai paklausti: už ką?
Statistika, atsakanti į klausimus
Vis tebepeikiamas nuo rugsėjo įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas – dalies profsąjungų buvo prašytas, nes vadinamojo mokinio krepšelio sistema tapo tikra rakštimi. Pirma, kasmet vien Šilutės rajone mokinių kasmet mažėjant po 400–200, tiek tų pinigų krepšelių rajonui sumažėdavo. Antra, dalis mokinio krepšelio lėšų iš daugiau jų gaunančių mokyklų būdavo atimamos ir paskiriamos neišgyvenančioms rajono mokykloms. Beje, tuo ir oficialiai piktinosi Šilutės pirmoji, Vydūno gimnazijos, kitos daug mokinių turinčios rajono mokyklos. Ir jos buvo teisios.
Pareigų netekusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra viešai sakiusi, kad Lietuvoje reikėtų atleisti 6 tūkst. mokytojų, kad tik 24 proc. šalies pedagogų turi vieno etato bei didesnį krūvį, kiti – mažiau ar visai mažai. Pastariesiems, žinoma, etatinio darbo užmokesčio įvedimas ir buvo labai nenaudingas, jokio atlyginimų padidėjimo nepasijuto. Juk ir negalėjo labai pasijusti, nes kai pamokų mažai, nes ir šiemet rajone mokinių sumažėjo beveik dviem šimtais, nereikalingų mokytojų radosi dar daugiau. Tačiau jie tebeturi po truputį pamokų ir laikosi įsikibę į tą menką darbelį.
Šilutės rajone, Savivaldybės Švietimo skyriaus spalio 1 d. duomenimis, yra 861 pedagogas, iš jų 775 dirba pirmaeilėse pareigose, 86 – antraeilėse (turi darbo ir kitur), 69 yra pensininkai, tad gauna ir pensijas. Aptarnaujančio personalo – 483! Iš viso rajone yra 1344 švietimo įstaigų darbuotojai, iš jų 35,9 proc. sudaro administracijos ir kitas aptarnaujantis personalas. Tik bendrojo lavinimo mokyklose dirba 666 mokytojai ir 275 aptarnaujančio personalo darbuotojai – iš viso 941, iš šio skaičiaus 29 proc. sudaro tik aptarnaujantis personalas.
Rajono mokyklose dirba 666 pedagogai, iš jų 580 – pirmaeilėse pareigose, 86 – antraeilėse, 49 yra pensininkai.
Rajone patvirtinta 423,81 mokytojo pareigybės, iš šio skaičiaus tik 97 arba 22,8 proc. dirba vienu etatu ir daugiau. Tik mokyklose yra 383,68 mokytojo pareigybės, iš šio skaičiaus tik 92 mokytojai arba 23,9 proc. dirba vienu etatu ir daugiau. Lietuvoje 24 proc. mokytojų turi vieną etatą bei didesnį krūvį.
Rugsėjo – gruodžio mėnesių pedagogų atlyginimams papildomai rajone gauta 206,8 tūkst. Eur, iš šios sumos 158,8 tūkst. Eur tenka atlyginimams padidinti, 48 tūkst. Eur – Sodros mokesčiams.
Išvada būtų paprasta: neteisingas buvo švietimo finansavimas turint vadinamąjį mokinio krepšelį, o įvedus etatinį apmokėjimą kilo sumaišties ne tik dėl skubos, bet ir dėl nepaneigiamo fakto: mokytojas, neturintis pilno etato ar didesnio krūvio, negalėjo tikėtis gerokai didesnės algos. Ir jos negavo. Ir sukilo. Jeigu politikoje rastųsi drąsos, susitvarkyti galima. Ir reikia. Tačiau kokių sukilimų bus, jeigu tūkstančiams dabar jau mokyklai nereikalaingų mokytojų bus įteikti atleidimo iš darbo lapeliai?


„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Trys išbandymai valdžiai: kokie pokyčiai neįgaliųjų laukia 2019-aisiais

Praėjusius metus Lietuvos neįgalieji prisimins kaip tuos, kuriuos ženklino svarbios pergalės, tačiau netrūko ir naujų planų bei skambių valdžios pažadų. Tačiau kas šiemet laukia negalią turinčių žmonių ir ar integracijos skatinimo egzaminas bus išlaikytas pasitikrinti galėsime jau visai greitai, per savivaldos rinkimus kovo mėnesį. Pirmasis išbandymas – rinkimai Pirmasis išbandymas, aiškiai parodysiantis, kaip keičiasi neįgalių žmonių situacija šalyje bei jų galimybės dalyvauti valstybės gyvenime bus net treji šalyje vyksiantys rinkimai. Kaip dar balandžio mėnesį konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, iki

NAUJIENOS

VYRIAUSIOJI rinkimų komisija apsvarstė Vilniaus mero R. Šimašiaus elgesį dėl feisbuke viešintų veiklos ataskaitų. Pasirodo, politikams, kurie jau įsitraukė į artėjančių rinkimų agitaciją, net feisbuko asmeninėje paskyroje negalima skleisti politinės agitacijos. Savivaldybių vadovai negali naudotis pavaldinių pagalba jų informacijai asmeninėje feisbuko paskyroje tvarkyti. ŠVĖKŠNOJE nuo sausio 2 d. atidaryta UAB „Švėkšnos ambulatorija“, įsikūrusi Liepų a. 22. Čia dirba ne tik šeimos gydytojai, bet ir teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. KRAŠTO apsaugos ministerija primena, kad sausio 10 d. sudaryti šių

Lietuvoje afrikinis kiaulių maras tarp šernų tebeplinta

Lietuvoje šiais metais afrikinis kiaulių maras (AKM) nediagnozuotas kiaulių laikymo vietose, tačiau laukinėje faunoje liga tebeplinta, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Sausio 12-18 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, AKM nustatytas 18 nugaišusių ir 13 sumedžiotų šernų. Sumedžiotiems šernams ar jų gaišenoms diagnozuoto afrikinio kiaulių maro geografija mūsų šalyje plati: Alytaus, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Prienų, Šakių, Šiaulių, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonų savivaldybės.  Tačiau, pasak VMVT pranešimo, su

Sveikata žiemą: penki mitai, kuriais neverta tikėti

Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, savo sveikata susirūpiname gerokai labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata. Vaistininkai pateikia penkis populiarius su sveikata ir gera savijauta žiemą susijusius mitus, kuriais nederėtų vadovautis, jei norite būti sveiki ir kupini energijos.    Pirmas mitas: peršalus išgelbės antibiotikai Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus dalis žmonių griebiasi antibiotikų. Tačiau įsitikinimas, kad tai vaistas, skirtas