Kokia sistema, tokie ir rezultatai

Žurnalas „Reitingai“ tradiciškai apžvelgė Lietuvos švietimų įstaigų rezultatus. Šilutės rajono gimnazijos – Šilutės pirmoji, Vydūno, Žemaičių Naumiesčio, Vainuto ir Švėkšnos „Saulės“ – mokymo rezultatais nesublizgėjo. Nors stebėtis neverta – tą pranašavo ir abiturientų egzaminų rezultatai.

Streikuoti mokytojams sekasi lengviau. Net keista, kai tam pritaria ir mokiniai, ir jų tėvai. Užuot paanalizavus, kiek žalos mokinio žinioms padarys nevykusios pamokos, kiek spragų rasis, kiek dalyko programos teks vėliau įveikti „šuoliais“, dar netrūksta streikus palaikančiųjų. Tačiau jau netrūksta ir nepalaikančiųjų – dalis tėvų už savo pinigus samdo korepetitorius, kad mokytų vaikus, nes visi supranta, kad bent jau abiturientų egzaminų rezultatai yra pagrindas patekti ar nepatekti į aukštąją mokyklą. Jeigų būtinų žinių negauta žemesnėse klasėse, tai pasijus ir dvyliktoje, ir per egzaminus.
Tad kokių įspėjimų Šilutės rajonui ir jo gimnazijoms pažėrė „Reitingai“?
Šilutės savivaldybė pagal mokinių žinias užėmė 45 vietą iš 60. Prasčiausiai abiturientai laikė lietuvių kalbos egzaminą. O juk lietuvių kalba Lietuvoje – valstybinė! Nė viena iš penkių Šilutės rajono gimnazijų nepateko į sąrašą tų, kurios Lietuvoje geriausiai išmoko lietuvių, anglų kalbų, istorijos, matematikos. Lyg ir įprasta šiuos dalykus vadinti pagrindiniais… Rajone išsiskyrė Šilutės Vydūno gimnazija, kuri pateko į geriau rusų kalbos, fizikos ir informacinių technologijų išmokančių šalies mokyklų sąrašą. Tokie jau šeštą kartą „Reitingų“ žurnalo paskelbti rezultatai.
Grėsmingai skamba ir Nacionalinio egzaminų centro pastebėjimas, kad neretai ir mokyklų pirmūnai neišlaiko egzaminų, o prasčiau besimokantieji per egzaminus gauna gerus įvertinimus. Per pavasario egzaminus Lietuvoje valstybinio lietuvių kalbos egzamino neišlaikė net 11 abiturientų, kurių šio dalyko žinios mokyklose buvo įvertintos devyniais balais. Ne kitoks vaizdas ir per valstybinį matematikos egzaminą – jo neišlaikė keturi dešimtukininkai, 32 – devintukininkai. Tad mokykla vaiko žinias įvertina devyniais, dešimčia balų iš dešimties galimų, o jis nesugeba net išlaikyti valstybinio egzamino! Panašių paradoksų buvo ir per istorijos, informacinių technologijų, biologijos egzaminus.
Atlikus tyrimą skelbiama, kad Šilutės rajone atsiliekama mokant lietuvių kalbos. Šį egzaminą laikė 287 abiturientai, beveik 38 proc. gavo nuo 36 iki 85 balų iš šimto, o tik 4,5 proc. abiturientų rezultatai siekė nuo 86 iki 100 balų. Apibendrinta, kad Šilutės rajonui šioje mokymo srityje būtina pagalba – galbūt reikėtų naujų mokytojų, nes atsilikimas, palyginus su kitomis savivaldybėmis, yra didelis. Beje, valstybinis lietuvių kalbos egzaminas jau privalomas visiems abiturientams.
Nors ir kuklių, tačiau šiek tiek geresnių vietų „Reitingai“ paskyrė tik Šilutės Vydūno gimnazijai. Ji tarp 50 gimnazijų, geriausiai išmokančių rusų kalbos, patenka į 21-23 vietas su Panevėžio ir Šiaulių gimnazijomis, o 28-30 vietas šiame sąraše gauna Žemaičių Naumiesčio gimnazija ir Kauno dailės bei Vilniaus S. Daukanto gimnazijos. Gimnazijų penkiasdešimtuke 17 vietą užima Šilutės Vydūno gimnazija už informacinių technologijų egzamino rezultatus, 44 vietą – už fizikos.
49 gimnazijų, kurių abiturientai laikė vokiečių kalbos egzaminą, sąraše 28 vietą užima Šilutės pirmoji gimnazija.
Galbūt rajono lietuvių kalbos, istorijos ir kitų dalykų mokytojams derėtų ne streikus rengti ir streikuoti, kuo taip aktyviai užsiima Šilutės pirmosios ir Vydūno gimnazijų kai kurie mokytojai, ne politika užsiiminėti, o geriau atlikti savo tiesiogines pareigas? Kai taip garsiai reikalaujama didesnių atlyginimų, verta retoriškai paklausti: už ką?
Statistika, atsakanti į klausimus
Vis tebepeikiamas nuo rugsėjo įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas – dalies profsąjungų buvo prašytas, nes vadinamojo mokinio krepšelio sistema tapo tikra rakštimi. Pirma, kasmet vien Šilutės rajone mokinių kasmet mažėjant po 400–200, tiek tų pinigų krepšelių rajonui sumažėdavo. Antra, dalis mokinio krepšelio lėšų iš daugiau jų gaunančių mokyklų būdavo atimamos ir paskiriamos neišgyvenančioms rajono mokykloms. Beje, tuo ir oficialiai piktinosi Šilutės pirmoji, Vydūno gimnazijos, kitos daug mokinių turinčios rajono mokyklos. Ir jos buvo teisios.
Pareigų netekusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra viešai sakiusi, kad Lietuvoje reikėtų atleisti 6 tūkst. mokytojų, kad tik 24 proc. šalies pedagogų turi vieno etato bei didesnį krūvį, kiti – mažiau ar visai mažai. Pastariesiems, žinoma, etatinio darbo užmokesčio įvedimas ir buvo labai nenaudingas, jokio atlyginimų padidėjimo nepasijuto. Juk ir negalėjo labai pasijusti, nes kai pamokų mažai, nes ir šiemet rajone mokinių sumažėjo beveik dviem šimtais, nereikalingų mokytojų radosi dar daugiau. Tačiau jie tebeturi po truputį pamokų ir laikosi įsikibę į tą menką darbelį.
Šilutės rajone, Savivaldybės Švietimo skyriaus spalio 1 d. duomenimis, yra 861 pedagogas, iš jų 775 dirba pirmaeilėse pareigose, 86 – antraeilėse (turi darbo ir kitur), 69 yra pensininkai, tad gauna ir pensijas. Aptarnaujančio personalo – 483! Iš viso rajone yra 1344 švietimo įstaigų darbuotojai, iš jų 35,9 proc. sudaro administracijos ir kitas aptarnaujantis personalas. Tik bendrojo lavinimo mokyklose dirba 666 mokytojai ir 275 aptarnaujančio personalo darbuotojai – iš viso 941, iš šio skaičiaus 29 proc. sudaro tik aptarnaujantis personalas.
Rajono mokyklose dirba 666 pedagogai, iš jų 580 – pirmaeilėse pareigose, 86 – antraeilėse, 49 yra pensininkai.
Rajone patvirtinta 423,81 mokytojo pareigybės, iš šio skaičiaus tik 97 arba 22,8 proc. dirba vienu etatu ir daugiau. Tik mokyklose yra 383,68 mokytojo pareigybės, iš šio skaičiaus tik 92 mokytojai arba 23,9 proc. dirba vienu etatu ir daugiau. Lietuvoje 24 proc. mokytojų turi vieną etatą bei didesnį krūvį.
Rugsėjo – gruodžio mėnesių pedagogų atlyginimams papildomai rajone gauta 206,8 tūkst. Eur, iš šios sumos 158,8 tūkst. Eur tenka atlyginimams padidinti, 48 tūkst. Eur – Sodros mokesčiams.
Išvada būtų paprasta: neteisingas buvo švietimo finansavimas turint vadinamąjį mokinio krepšelį, o įvedus etatinį apmokėjimą kilo sumaišties ne tik dėl skubos, bet ir dėl nepaneigiamo fakto: mokytojas, neturintis pilno etato ar didesnio krūvio, negalėjo tikėtis gerokai didesnės algos. Ir jos negavo. Ir sukilo. Jeigu politikoje rastųsi drąsos, susitvarkyti galima. Ir reikia. Tačiau kokių sukilimų bus, jeigu tūkstančiams dabar jau mokyklai nereikalaingų mokytojų bus įteikti atleidimo iš darbo lapeliai?


„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šeimų diena Švėkšnoje

Šeimų šventė – tai vienas iš šilčiausių ir mieliausių renginių, į kurį drąsiai jungiasi Švėkšnos seniūnijos šeimos. Gegužės 15 dieną  Tradicinių amatų centro kiemelyje suaugusių šokių kolektyvas „Šalna“ su partneriais – Tradicinių amatų centru ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija surengė šventę, kurioje buvo gausu užsiėmimų vaikams, tėveliams ir seneliams. Šventė tęsėsi​ įvairiose veiklose pagal pasirinkimą: piešimas ant veido, linksmosios estafetės, smiginis, spalvinimas kreidelėmis, 3 metrų paveikslo piešimas, muilo burbulai. Kaip ir kasmet, šventės metu, buvo apdovanoti praėjusiais metais gimę mažieji Švėkšnos

Pagėgių krašto bibliotekininkai – Krokuvoje

Gegužės 18-19 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjungos dovanotoje pažintinėje–kultūrinėje kelionėje po „Lenkijos deimantu“ bei „Karalių ir bažnyčių miestu“ vadinamą Krokuvą. Profesionalių gidų vedamų ekskursijų metu aplankyti įžymiausi šio šlovingos praeities autentika alsuojančio miesto architektūros, kultūros, istorijos, gamtos objektai. Pabuvota į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktame Krokuvos istoriniame centre, kurį sudaro Senamiestis, Vavelio kalva ir Kazimiero kvartalas. Virš Krokuvos senamiesčio iškilusi Vavelio kalva pagėgiškius sužavėjo didingais renesanso stiliaus XVI a. karališkaisiais rūmais bei

90 Genės Ruzvaltienės metų prabėgo Žemaičių Naumiestyje

Gegužės 21-ąją 90-ąjį gimtadienį šventusi Genė Ruzvaltienė gimė, užaugo ir tebegyvena toje pačioje gatvėje, Žemaičių Naumiestyje. Dešimtąją dešimtį metų pradėjusi žilagalvė vis dar mėgsta žiūrėti televizorių, pati išsiverda valgyti. Gyvena kartu su sūnumi Alfonsu. Kieme daug daugiamečių gėlių, kurios reikalauja mažiau priežiūros – sveikata nebe ta, kad galėtų daug lankstytis. Sako, ir perkūnijos tebebijanti, kaip vaikystėje… „Augome penki vaikai: du broliai ir trys seserys. Nors ir daug šeimoje buvo vaikų, mano vaikystė buvo graži. Tėvelis buvo auksinių rankų meistras, buvo

Palaiminimų šeštadienis Šilutėje

Pirmą kartą Šilutėje buvo surengtas Palaiminimų šeštadienis, kurio pirmoji dalis vyko H. Šojaus dvaro konferencijų centre, antroji – Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Gegužės 18–oji įeis į tikinčiųjų bendruomenės istoriją, mat Palaiminimų šeštadienio renginys sutraukė gausybę žmonių: dalyvavo vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų bei senjorų. Mokymus vedė katalikų bendruomenės atstovai iš Slovakijos, grupė „Martindom“. Jų giesmės žadino viltį ir kvietė kartu džiaugtis bei šlovinti Viešpatį. Palaiminimų šeštadienio „Taigi jūs siekite aukštesnių malonės dovanų“ pagrindinis organizatorius buvo Šilutės dekanatas, dalyvavo rajono katalikų