Kokią Šilutę norėtume matyti 2024 metais?

28 milijonai litų – maždaug tiek lėšų numatoma skirti Šilutės miesto raidai iki 2020 metų. Šio projekto tikslas – didinti Šilutės miesto teritorijų patrauklumą investicijoms, plėtojant kultūrines, edukacines ir rekreacines paslaugas bei viešąją infrastruktūrą.
Savivaldybėje įvyko pirmasis Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projekto aptarimas.

Iš Šilutės kilęs Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys (dešinėje) siūlė būti ambicingesniems ieškant finansavimo šaltinių ir racionaliai investuoti gautas lėšas.

Tik pirmieji žingsniai
Šilutės r. savivaldybės administracijos užsakytas ir UAB „Ademo grupė“ parengtas Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projektas aptartas per daug apie tai neviešinant.
Aptarime dalyvavo pasiūlymus rengę darbo grupių nariai, architektai, politikai, administracijos atstovai ir svečias iš Vilniaus, beje, pats kilęs iš Šilutės ir jai neabejingas Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys.
Pasak Savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Jagelavičienės, viešumo vengta ne todėl, kad norėta ką nors nuslėpti. Viešai būsią galima projektą svarstyti kitų metų pradžioje. Organizatorių manymu, projektas kol kas nėra pakankamai parengtas viešam aptarinėjimui.

Ką siūlo nuveikti?
Dabartiniame projekte numatyta keletas priemonių: toliau restauruoti H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą ir pritaikyti jį viešiems kultūros ir turizmo poreikiams; sutvarkyti miesto parką, senąsias evangelikų liuteronų kapines, Pamario pagrindinę mokyklą, Šilokarčemos kvartalą, Savivaldybės pastatą, Šilutės muziejaus pastatą, H. Zudermano paminklo aplinką, kelis daugiabučių namų mikrorajonus; išvalyti dalį Šyšos upės; įrengti mieste stebėjimo kameras, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, rekonstruoti miesto stadioną.
Numatoma, kad Šilutės raidai bus skirta apie 28 milijonai litų.
Apie 24 milijonus skirs iš ES fondų, o 15 proc. šios sumos turės įnešti Savivaldybė ir šalies biudžetas.
Tačiau ir ši suma nėra galutinė – tai tik lėšos, kurias žada skirti Vidaus reikalų ministerija (VRM), o jų bus galima gauti ir įgyvendinant kitų ministerijų finansuojamus projektus.
VRM žadamas lėšas planuojama įsisavinti iki 2024 metų.

Didelės galimybės ir rizika
Šilutiškis Arūnas Plikšnys, atstovaujantis VRM, sakė, kad rengiant projektą nereikėtų pamiršti kelių aplinkybių. Anot jo, ši pinigų injekcija yra paskutinė ES parama Lietuvai. Po to iš jos gavėjų tapsime teikėjais, todėl reikėtų labai gerai pagalvoti, kaip teisingai panaudoti gautus pinigus. Ši parama – tai galimybė padaryti Šilutę patrauklesnę investicijoms ir abejotina, ar nauji dviračių takai parke, išvalyta Šyša ar renovuotas stadionas skatins verslininkus investuoti.
Be to, projekto rengėjai turėtų būti ambicingesni ir stengtis praplėtę priemonių spektrą gauti lėšų ir iš kitų ministerijų administruojamų fondų.

Antanas Čepys pavadino projektą istoriniu šansu, kuriuo būtina pasinaudoti.

Svečio mintis papildė ekonomistas, įmonės UAB „Ac Project Managment“ vadovas Antanas Čepys, pavadinęs rengiamą projektą istoriniu šansu, kuriuo daug metų didesnės infrastruktūrinės rekonstrukcijos nemačiusi Šilutė negali nepasinaudoti. Jo manymu, skirti 6 milijonus stadionui rekonstruoti mūsų miestui gali būti pernelyg didelė prabanga. Nors po rekonstrukcijos jis taptų patrauklesnis miestiečių laisvalaikiui leisti, tačiau investicijų skatinimui tai tikrai neturėtų tiesioginės įtakos.
Jis siūlė atkreipti dėmesį į Šilutės autobusų stotį ir jos aplinką, nes ši vieta šiuo metu miesto tikrai nepuošia. Panašių abejonių dėl numatytų priemonių įtakos investicijoms pareiškė ir Tarybos narys Edvardas Vitkauskas ir dar keli aptarimo dalyviai.
Susirinkusieji teiravosi A. Plikšnio, kiek dar turima laiko projektui tobulinti. Anot svečio, griežtų terminų nenurodyta, tačiau būtų gerai, jeigu galutinį projekto variantą parengtų iki 2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Jis aiškino, kad kuo greičiau bus parengtas ir pateiktas projektas, tuo greičiau prasidės finansavimas. Jeigu rengėjai tvirtai įsitikinę dėl vienų ar kitų priemonių, projektą įgyvendinti galima pradėti jau dabar, o pinigai ateisią vėliau.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Carlsberg“ pristatė pirmuosius pasaulyje alaus butelius iš medžio pluošto

„Carlsber Group“, kuriai priklauso ir „Švyturys – Utenos alus“, baigė kurti dviejų žaliojo plaušo butelio prototipus. Tai pirmi pasaulyje tokie alui skirti gamtoje suyrantys buteliai. Siekis sukurti tvarią gėrimų pakuotę – vienas iš „Carlsberg“ grupės tvarumo programos „Together Towards ZERO“ tikslų. Šioje programoje taip pat įsipareigojama visų grupės daryklų anglies dvideginio emisijas sumažinti iki nulio bei 30 proc. mažinti anglies dvideginio pėdsaką visoje vertės grandinėje. Du nauji prototipai Abu popierinio butelio prototipai pagaminti iš medžio pluošto ir yra visiškai perdirbami.

Vydūno bibliotekoje – Europos kalbų diena

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės Europe Direct informacijos centru, pakvietė vyresniųjų klasių mokinius į Europos kalbų popietę. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos II bg klasės moksleiviai su anglų kalbos mokytoja metodininke Aušra Zongailiene. Renginio tikslas – paskatinti jaunuolius domėtis Europos kalbomis. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė trumpai apžvelgė Europos kalbų dienos minėjimo tradicijas, akcentavo, kada pirmą kartą ši diena buvo paminėta Europos Taryboje, pabrėžė, kad per kalbas galima pažinti svetimas kultūras, o svarbiausia, jog kalbos vienija visas

Ekskursijos į biblioteką

Nuo rugsėjo 10 iki spalio 6 dienos Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Vilnius) parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945-1948“ sulaukė itin didelio kraštiečių susidomėjimo. Vieni iš pirmųjų parodos lankytojų buvo Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei dienos centro lankytojai, į biblioteką atlydėti socialinių darbuotojų Astos Rolandos Bietienės, Ievos Baškienės ir Genovaitės Viliušienės. Parodos apžiūra bei ekskursijos

Jaukumas vaiko kambaryje: kaip tokį sukurti?

Nuo to, kokioje aplinkoje augs vaikas, priklausys ir jo savijauta, todėl svarbu pasirūpinti jaukumu kambaryje. Kas galėtų padėti kuriant tokį kambarį, kuriame vaikas patirtų geriausias emocijas? Kokius baldus pasirinkti? Tiems, kurie ieško baldų ilgam laikotarpiui, derėtų pagalvoti apie tokius, kurie tiks augančiam vaikui. Be abejonės, rožinė spinta su ryškiais motyvais labai patiks mažai mergaitei, tačiau paauglei toks variantas greičiausiai pamažu taps nepriimtinas. Patartina rinktis ramesnių atspalvių baldus. Norint išskirtinumo pagal vaiko amžių, visuomet galima keisti kambario dekoro elementus.  Baldai vaikams