Kokią Šilutę norėtume matyti 2024 metais?

28 milijonai litų – maždaug tiek lėšų numatoma skirti Šilutės miesto raidai iki 2020 metų. Šio projekto tikslas – didinti Šilutės miesto teritorijų patrauklumą investicijoms, plėtojant kultūrines, edukacines ir rekreacines paslaugas bei viešąją infrastruktūrą.
Savivaldybėje įvyko pirmasis Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projekto aptarimas.

Iš Šilutės kilęs Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys (dešinėje) siūlė būti ambicingesniems ieškant finansavimo šaltinių ir racionaliai investuoti gautas lėšas.

Tik pirmieji žingsniai
Šilutės r. savivaldybės administracijos užsakytas ir UAB „Ademo grupė“ parengtas Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projektas aptartas per daug apie tai neviešinant.
Aptarime dalyvavo pasiūlymus rengę darbo grupių nariai, architektai, politikai, administracijos atstovai ir svečias iš Vilniaus, beje, pats kilęs iš Šilutės ir jai neabejingas Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys.
Pasak Savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Jagelavičienės, viešumo vengta ne todėl, kad norėta ką nors nuslėpti. Viešai būsią galima projektą svarstyti kitų metų pradžioje. Organizatorių manymu, projektas kol kas nėra pakankamai parengtas viešam aptarinėjimui.

Ką siūlo nuveikti?
Dabartiniame projekte numatyta keletas priemonių: toliau restauruoti H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą ir pritaikyti jį viešiems kultūros ir turizmo poreikiams; sutvarkyti miesto parką, senąsias evangelikų liuteronų kapines, Pamario pagrindinę mokyklą, Šilokarčemos kvartalą, Savivaldybės pastatą, Šilutės muziejaus pastatą, H. Zudermano paminklo aplinką, kelis daugiabučių namų mikrorajonus; išvalyti dalį Šyšos upės; įrengti mieste stebėjimo kameras, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, rekonstruoti miesto stadioną.
Numatoma, kad Šilutės raidai bus skirta apie 28 milijonai litų.
Apie 24 milijonus skirs iš ES fondų, o 15 proc. šios sumos turės įnešti Savivaldybė ir šalies biudžetas.
Tačiau ir ši suma nėra galutinė – tai tik lėšos, kurias žada skirti Vidaus reikalų ministerija (VRM), o jų bus galima gauti ir įgyvendinant kitų ministerijų finansuojamus projektus.
VRM žadamas lėšas planuojama įsisavinti iki 2024 metų.

Didelės galimybės ir rizika
Šilutiškis Arūnas Plikšnys, atstovaujantis VRM, sakė, kad rengiant projektą nereikėtų pamiršti kelių aplinkybių. Anot jo, ši pinigų injekcija yra paskutinė ES parama Lietuvai. Po to iš jos gavėjų tapsime teikėjais, todėl reikėtų labai gerai pagalvoti, kaip teisingai panaudoti gautus pinigus. Ši parama – tai galimybė padaryti Šilutę patrauklesnę investicijoms ir abejotina, ar nauji dviračių takai parke, išvalyta Šyša ar renovuotas stadionas skatins verslininkus investuoti.
Be to, projekto rengėjai turėtų būti ambicingesni ir stengtis praplėtę priemonių spektrą gauti lėšų ir iš kitų ministerijų administruojamų fondų.

Antanas Čepys pavadino projektą istoriniu šansu, kuriuo būtina pasinaudoti.

Svečio mintis papildė ekonomistas, įmonės UAB „Ac Project Managment“ vadovas Antanas Čepys, pavadinęs rengiamą projektą istoriniu šansu, kuriuo daug metų didesnės infrastruktūrinės rekonstrukcijos nemačiusi Šilutė negali nepasinaudoti. Jo manymu, skirti 6 milijonus stadionui rekonstruoti mūsų miestui gali būti pernelyg didelė prabanga. Nors po rekonstrukcijos jis taptų patrauklesnis miestiečių laisvalaikiui leisti, tačiau investicijų skatinimui tai tikrai neturėtų tiesioginės įtakos.
Jis siūlė atkreipti dėmesį į Šilutės autobusų stotį ir jos aplinką, nes ši vieta šiuo metu miesto tikrai nepuošia. Panašių abejonių dėl numatytų priemonių įtakos investicijoms pareiškė ir Tarybos narys Edvardas Vitkauskas ir dar keli aptarimo dalyviai.
Susirinkusieji teiravosi A. Plikšnio, kiek dar turima laiko projektui tobulinti. Anot svečio, griežtų terminų nenurodyta, tačiau būtų gerai, jeigu galutinį projekto variantą parengtų iki 2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Jis aiškino, kad kuo greičiau bus parengtas ir pateiktas projektas, tuo greičiau prasidės finansavimas. Jeigu rengėjai tvirtai įsitikinę dėl vienų ar kitų priemonių, projektą įgyvendinti galima pradėti jau dabar, o pinigai ateisią vėliau.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,