Kokią Šilutę norėtume matyti 2024 metais?

28 milijonai litų – maždaug tiek lėšų numatoma skirti Šilutės miesto raidai iki 2020 metų. Šio projekto tikslas – didinti Šilutės miesto teritorijų patrauklumą investicijoms, plėtojant kultūrines, edukacines ir rekreacines paslaugas bei viešąją infrastruktūrą.
Savivaldybėje įvyko pirmasis Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projekto aptarimas.

Iš Šilutės kilęs Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys (dešinėje) siūlė būti ambicingesniems ieškant finansavimo šaltinių ir racionaliai investuoti gautas lėšas.

Tik pirmieji žingsniai
Šilutės r. savivaldybės administracijos užsakytas ir UAB „Ademo grupė“ parengtas Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projektas aptartas per daug apie tai neviešinant.
Aptarime dalyvavo pasiūlymus rengę darbo grupių nariai, architektai, politikai, administracijos atstovai ir svečias iš Vilniaus, beje, pats kilęs iš Šilutės ir jai neabejingas Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys.
Pasak Savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Jagelavičienės, viešumo vengta ne todėl, kad norėta ką nors nuslėpti. Viešai būsią galima projektą svarstyti kitų metų pradžioje. Organizatorių manymu, projektas kol kas nėra pakankamai parengtas viešam aptarinėjimui.

Ką siūlo nuveikti?
Dabartiniame projekte numatyta keletas priemonių: toliau restauruoti H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą ir pritaikyti jį viešiems kultūros ir turizmo poreikiams; sutvarkyti miesto parką, senąsias evangelikų liuteronų kapines, Pamario pagrindinę mokyklą, Šilokarčemos kvartalą, Savivaldybės pastatą, Šilutės muziejaus pastatą, H. Zudermano paminklo aplinką, kelis daugiabučių namų mikrorajonus; išvalyti dalį Šyšos upės; įrengti mieste stebėjimo kameras, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, rekonstruoti miesto stadioną.
Numatoma, kad Šilutės raidai bus skirta apie 28 milijonai litų.
Apie 24 milijonus skirs iš ES fondų, o 15 proc. šios sumos turės įnešti Savivaldybė ir šalies biudžetas.
Tačiau ir ši suma nėra galutinė – tai tik lėšos, kurias žada skirti Vidaus reikalų ministerija (VRM), o jų bus galima gauti ir įgyvendinant kitų ministerijų finansuojamus projektus.
VRM žadamas lėšas planuojama įsisavinti iki 2024 metų.

Didelės galimybės ir rizika
Šilutiškis Arūnas Plikšnys, atstovaujantis VRM, sakė, kad rengiant projektą nereikėtų pamiršti kelių aplinkybių. Anot jo, ši pinigų injekcija yra paskutinė ES parama Lietuvai. Po to iš jos gavėjų tapsime teikėjais, todėl reikėtų labai gerai pagalvoti, kaip teisingai panaudoti gautus pinigus. Ši parama – tai galimybė padaryti Šilutę patrauklesnę investicijoms ir abejotina, ar nauji dviračių takai parke, išvalyta Šyša ar renovuotas stadionas skatins verslininkus investuoti.
Be to, projekto rengėjai turėtų būti ambicingesni ir stengtis praplėtę priemonių spektrą gauti lėšų ir iš kitų ministerijų administruojamų fondų.

Antanas Čepys pavadino projektą istoriniu šansu, kuriuo būtina pasinaudoti.

Svečio mintis papildė ekonomistas, įmonės UAB „Ac Project Managment“ vadovas Antanas Čepys, pavadinęs rengiamą projektą istoriniu šansu, kuriuo daug metų didesnės infrastruktūrinės rekonstrukcijos nemačiusi Šilutė negali nepasinaudoti. Jo manymu, skirti 6 milijonus stadionui rekonstruoti mūsų miestui gali būti pernelyg didelė prabanga. Nors po rekonstrukcijos jis taptų patrauklesnis miestiečių laisvalaikiui leisti, tačiau investicijų skatinimui tai tikrai neturėtų tiesioginės įtakos.
Jis siūlė atkreipti dėmesį į Šilutės autobusų stotį ir jos aplinką, nes ši vieta šiuo metu miesto tikrai nepuošia. Panašių abejonių dėl numatytų priemonių įtakos investicijoms pareiškė ir Tarybos narys Edvardas Vitkauskas ir dar keli aptarimo dalyviai.
Susirinkusieji teiravosi A. Plikšnio, kiek dar turima laiko projektui tobulinti. Anot svečio, griežtų terminų nenurodyta, tačiau būtų gerai, jeigu galutinį projekto variantą parengtų iki 2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Jis aiškino, kad kuo greičiau bus parengtas ir pateiktas projektas, tuo greičiau prasidės finansavimas. Jeigu rengėjai tvirtai įsitikinę dėl vienų ar kitų priemonių, projektą įgyvendinti galima pradėti jau dabar, o pinigai ateisią vėliau.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus