Kokią Šilutę norėtume matyti 2024 metais?

28 milijonai litų – maždaug tiek lėšų numatoma skirti Šilutės miesto raidai iki 2020 metų. Šio projekto tikslas – didinti Šilutės miesto teritorijų patrauklumą investicijoms, plėtojant kultūrines, edukacines ir rekreacines paslaugas bei viešąją infrastruktūrą.
Savivaldybėje įvyko pirmasis Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projekto aptarimas.

Iš Šilutės kilęs Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys (dešinėje) siūlė būti ambicingesniems ieškant finansavimo šaltinių ir racionaliai investuoti gautas lėšas.

Tik pirmieji žingsniai
Šilutės r. savivaldybės administracijos užsakytas ir UAB „Ademo grupė“ parengtas Šilutės miesto integruotos teritorijos plėtros 2014-2020 m. programos projektas aptartas per daug apie tai neviešinant.
Aptarime dalyvavo pasiūlymus rengę darbo grupių nariai, architektai, politikai, administracijos atstovai ir svečias iš Vilniaus, beje, pats kilęs iš Šilutės ir jai neabejingas Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys.
Pasak Savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės Astos Jagelavičienės, viešumo vengta ne todėl, kad norėta ką nors nuslėpti. Viešai būsią galima projektą svarstyti kitų metų pradžioje. Organizatorių manymu, projektas kol kas nėra pakankamai parengtas viešam aptarinėjimui.

Ką siūlo nuveikti?
Dabartiniame projekte numatyta keletas priemonių: toliau restauruoti H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą ir pritaikyti jį viešiems kultūros ir turizmo poreikiams; sutvarkyti miesto parką, senąsias evangelikų liuteronų kapines, Pamario pagrindinę mokyklą, Šilokarčemos kvartalą, Savivaldybės pastatą, Šilutės muziejaus pastatą, H. Zudermano paminklo aplinką, kelis daugiabučių namų mikrorajonus; išvalyti dalį Šyšos upės; įrengti mieste stebėjimo kameras, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, rekonstruoti miesto stadioną.
Numatoma, kad Šilutės raidai bus skirta apie 28 milijonai litų.
Apie 24 milijonus skirs iš ES fondų, o 15 proc. šios sumos turės įnešti Savivaldybė ir šalies biudžetas.
Tačiau ir ši suma nėra galutinė – tai tik lėšos, kurias žada skirti Vidaus reikalų ministerija (VRM), o jų bus galima gauti ir įgyvendinant kitų ministerijų finansuojamus projektus.
VRM žadamas lėšas planuojama įsisavinti iki 2024 metų.

Didelės galimybės ir rizika
Šilutiškis Arūnas Plikšnys, atstovaujantis VRM, sakė, kad rengiant projektą nereikėtų pamiršti kelių aplinkybių. Anot jo, ši pinigų injekcija yra paskutinė ES parama Lietuvai. Po to iš jos gavėjų tapsime teikėjais, todėl reikėtų labai gerai pagalvoti, kaip teisingai panaudoti gautus pinigus. Ši parama – tai galimybė padaryti Šilutę patrauklesnę investicijoms ir abejotina, ar nauji dviračių takai parke, išvalyta Šyša ar renovuotas stadionas skatins verslininkus investuoti.
Be to, projekto rengėjai turėtų būti ambicingesni ir stengtis praplėtę priemonių spektrą gauti lėšų ir iš kitų ministerijų administruojamų fondų.

Antanas Čepys pavadino projektą istoriniu šansu, kuriuo būtina pasinaudoti.

Svečio mintis papildė ekonomistas, įmonės UAB „Ac Project Managment“ vadovas Antanas Čepys, pavadinęs rengiamą projektą istoriniu šansu, kuriuo daug metų didesnės infrastruktūrinės rekonstrukcijos nemačiusi Šilutė negali nepasinaudoti. Jo manymu, skirti 6 milijonus stadionui rekonstruoti mūsų miestui gali būti pernelyg didelė prabanga. Nors po rekonstrukcijos jis taptų patrauklesnis miestiečių laisvalaikiui leisti, tačiau investicijų skatinimui tai tikrai neturėtų tiesioginės įtakos.
Jis siūlė atkreipti dėmesį į Šilutės autobusų stotį ir jos aplinką, nes ši vieta šiuo metu miesto tikrai nepuošia. Panašių abejonių dėl numatytų priemonių įtakos investicijoms pareiškė ir Tarybos narys Edvardas Vitkauskas ir dar keli aptarimo dalyviai.
Susirinkusieji teiravosi A. Plikšnio, kiek dar turima laiko projektui tobulinti. Anot svečio, griežtų terminų nenurodyta, tačiau būtų gerai, jeigu galutinį projekto variantą parengtų iki 2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigos. Jis aiškino, kad kuo greičiau bus parengtas ir pateiktas projektas, tuo greičiau prasidės finansavimas. Jeigu rengėjai tvirtai įsitikinę dėl vienų ar kitų priemonių, projektą įgyvendinti galima pradėti jau dabar, o pinigai ateisią vėliau.

Vaidotas VILKAS

Hits: 93

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Orai. Šilumą išstums lietus ir šlapdriba

Šiandien Šlutės krašte šilta, šviečia saulė. Deja, nuo antradienio temperatūra kris žemyn – į Lietuvą brausis vėsa ir mišrūs krituliai, numatomas nemalonus vėjas. Remiantis dabartiniais duomenimis, savaitės pabaigoje galime sulaukti šilumos revanšo. Šiandien šalyje dar tęsis pavasariškai šilti orai. Vakarinius šalies rajonus niaukstys tankesni debesys, čia numatomas nedidelis lietus. Pūs apysmarkis pietų, pietryčių krypties vėjas. Vilniuje ir Panevėžyje oras šils iki 16, Kaune iki 15 laipsnių. Šiauliuose bus apie 13, Klaipėdoje apie 11 laipsnių šilumos. Antradienį jau numatomi gaivesni orai,

Priminimas žvejams: šiuo metu draudžiama gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas

Aplinkosaugininkai primena, šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai sugavus tokias žuvis asmenims gali tekti susimokėti per 500 eurų. Taip pat, nustačius tokius pažeidimus, konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai bei priemonės. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti lydekas, sterkus, salačius ir kiršlius. Reikia nepamiršti, kad, neleistinu metu sugavus šias žuvis, teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką žuvų bazinis įkainis yra 240 eurų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Kauno

Saulės elektrinėms įsirengti ir seniems šildymo katilams pasikeisti skirta daugiau nei 21 mln. eurų

Prasideda naujas paramos teikimo etapas gyventojams, norintiems įsirengti nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrines arba jas įsigyti iš elektrinių parko, o taip pat seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima iki balandžio 30 d. „Gaminantys vartotojai – vienas iš energetinės nepriklausomybės elementų, įgalindami žmones gamintis elektros energiją savo reikmėms kuriame stipresnę valstybę. Be to, žmonėms tai apsimoka finansiškai, nes tapdami gaminančiais vartotojais jie taupo savo pinigus“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Finansinio skatinimo priemonės yra skirtos gyventojams,

Taip pat skaitykite