Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pristatė žemės ūkio ir kaimo ateities viziją, siekius iki 2030 metų.

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų.

Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras.
Kalbą ministras G. Surplys pradėjo žodžiais: „Noriu padėkoti Seimo nariui Alfredui Stasiui Nausėdai, jau senokai ir su užsispyrimu raginusiam aplankyti Šilutę. Sako, yra daug problemų, reikia pasikalbėti…“ Pasidžiaugęs susirinkusiųjų gausa, ministras padėkojo visiems, dirbantiems žemelę: „Esate kiečiausia Lietuvos investicija ir gamybos, ir paslaugų srityse. Ačiū jums už tai. Jūs tikrai neišvažiuosite iš Lietuvos!“

Kokia žemės ūkio, kaimo kryptis?
Ministras pristatė žemės ūkio ir kaimo ateities viziją, siekius iki 2030 metų. Tokia „Baltoji knyga“ ruošta pusę metų kartu su mokslininkais, ekonomistais, ūkininkais ir t. t. Netrukus ji guls ant stalo, pasieks ir rajonus. Ieškota atsakymo, kur mes einame, taip pat ir sutarimo, kad vidury brastos netektų keisti arklių.
Šis susitarimas dėl ateities turi 4 ramsčius: smulkius ir vidutinius ūkius; stambius ūkius; kaimo verslą; bendruomenes. Anot ministro, žemės ūkis – irgi verslas, todėl labai svarbu turėti klientūrą, kas pirktų. Tai nedidelius ūkius nukreiptų į konkurenciją, gamybą susietų su vartojimu. Gyvenimo tempai tokie dideli, naujovių tiek daug, kad ypač svarbios bus konsultacijos, mokymai.
Žinoma, išlieka svarbi ir kooperacija. Stambūs ūkiai kūrėsi dar iki europinės paramos gavimo, jie įdarbina daug žmonių, tvirti eksporto srityje, garsina Lietuvos vardą užsienyje.
Trečiasis ramstis, anot svečio, – verslas, jeigu norima, kad kaime kurtųsi žmonės, statytų namus, augintų vaikus. Kaime turi kurtis ir ne su žemės ūkiu susiję verslai.
Ketvirtasis ramstis – bendruomenės, kurias ministras pavadino vienybės lopšiu, jos gali sėkmingai plėtoti viešąsias paslaugas, telkti gyventojus, globoti tuos, kam to reikia, rūpintis jaunimu, plėtoti kultūrą. Todėl bendruomenių kaime stiprinimas – labai svarbus.
Patikinta, kad atveriamos galimybės gaminti maisto produktus butuose, namuose, nebus tokio griežto Maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliavimo. Bus naujų kvietimų teikti paraiškas europinei paramai gauti, paraiškos būsiančios paprastesnės, sparčiau vertinamos, žodžiu, biurokratizmo mažės. Ypač kuriantiems verslą kaime: 6 kartus trumpėja verslo planas, 3 kartus – paraiška, tik išlieka sąlyga darbo vietą išlaikyti trejus metus.

Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su jokiu ministru anksčiau nėra buvę susirinkę.

Melioracija
Ministras G. Surplys žino, kad į Šilutės kraštą suplaukia visos Lietuvos vanduo, tuo tarpu melioracijos sistemos senos, jas būtina tvarkyti. Yra dvi naujienos. 2017 m. pabaigos liūčių nuostoliams iš dalies padengti Lietuva gavo 17 mln. eur europinės paramos, kuri teko savivaldybėms. Ši suma yra dvigubai didesnė už per metus skiriamus Lietuvos pinigus. Tad proveržio tikėtis sunku. Ministras sakė su Premjeru aptaręs, kad būtinas planas per 10 metų renovuoti senąją ir jau atgyvenusią melioracijos sistemą.
Dėl melioracijos griovių ir upelių tvarkymo sutarta, kad iki 2,5 km ilgio bus galima tvarkyti be leidimo, iki 1,5 km – net nieko neinformavus, o iki 4 km ilgio teks tartis, nes laukiama naujo aplinkos ministro, rūpi jo nuomonė.
Prakalbus apie apsemiamus laukus, paaiškėjo, kad šiemet Šilutės rajonui tenka 2,3 mln. Eur, iš šios sumos 2 mln. – polderiams, o melioracijai lieka 300 tūkst. eurų.

Pieno ūkis ir kiti rūpesčiai
Ministras nedaugžodžiavo: ar ūkininkas pats pristato pieną, ar per supirkėjus, visiems turi būti mokama vienodai. Visos pirkimo kainos turi būti skelbiamos viešai. Praeitų metų gale teko dėmesio pieno sektoriaus plėtrai: paraiškose daugiau balų skirta statantiems, atnaujinantiems fermas, o ne perkantiems traktorius. Taip pat papildomų balų gauna kooperatyvai, nes jie reikalingi kaip auganti derybinė galia siekiant už pieną gauti brangesnę kainą.
Lietuvoje yra 40 tūkst. pieno gamintojų, tačiau be kooperacijos nieko gero nebus, nes daug nesutarimų, galimybių manipuliuoti, nors pienas visų vienodas. „Niekaip nesuprantu, kodėl mūsų pieno perdirbėjai perka pieną Latvijoje, Estijoje, ten moka bangiau, o neperka Lietuvoje“, – tarsi klausė svečias.
Bus lengvatų ir ekologiniams ūkiams. Svečias priminė, kad labai svarbu asfaltuoti kaimo kelius, todėl šiemet ministerija iš Kaimo plėtros fondo skiria 10 mln. Eur būtent tik keliams asfaltuoti, savo ruožtu tai darys ir Automobilių kelių direkcija. Vienas kilometras asfalto teks Šilutės rajonui papildomai? Salėje pasigirdo juokas…
Šilutės rajono pieno gamintojams vadovaujanti ūkininkė Juzefa Tamavičienė klausė, ar turi ministerija darbuotoją ryšiams su savivalda, ar Kaimo reikalų skyriui uždrausta bendrauti, tartis su pieno gamintojais? Ar skyrius gauna įstatymų projektus, kodėl nesitaria su ūkininkais, nerengia diskusijų, nesidomi žemdirbių nuomone? Štai rengiamas Melioracijos įstatymas, o kur pamatyti jo projektą, kas dėl jo tarėsi, ar žino ūkininkų nuomonę?
Ministras atsakė, kad su kiekvienu Lietuvos gyventoju nepasitarsi, o pasiūlymų laukia.
Edvardas Jurjonas klausė, ar leis Šilutės krašte išgauti skalūnų dujas, kai technologijos esančios senos, nepatikimos, galima tarša? Ministras sakė negalįs nieko pažadėti, mat Lietuvoje pinigai ant medžių neauga…
Usėniškė ūkininkė priminė, kad turi kvėpuoti kelių dulkėmis. Ministras atsakė, kad pagal išgales kaimo keliai asfaltuojami, į tai meras pridūrė, kad seniūnijoje bendruomenės sprendžia, ką pirmiau asfaltuoti.
Jaunas vyras klausė, ką valdžia padarė dėl augančių kainų, nes Norvegijoje pieno, mėsos, grūdų kainas reguliuoja. Atsakyta, kad Norvegija nėra Eurupos Sąjungos narė kaip Lietuva, mes kainų reguliuoti negalime, tačiau savo produktus galime pardavinėti visoje ES, o dabar produktų kainos viešinamos, galima sužinoti, kur pigiau.
Padiskutuota įvairiomis temomis, buvo klausimų ir kitiems svečiams.

Tarp pelniusių ministro padėkas – Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė. Gerdos Belokopytovos nuotr.

Apdovanojo
Ministras G. Surplys atsivežė padėkų. Už inovacijų diegimą sėkmingai vystant gyvulininkystės ūkį padėkos įteiktos ūkininkams Gražinai ir Juozui Kiudžiams (Gardamo sen.) bei Solveigai ir Linui Kairiams (Usėnų sen.), už sėkmingą augalininkystės ir daržininkystės ūkio plėtrą – Linai ir Arūnui Šedžiams (Žemaičių Naumiesčio sen.). Šie ūkiai pernai rajone tapo konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojais. Už sėkmingą pieno ūkio plėtrą ir padėkota Astai ir Remigijui Marozams (Šilutės sen.), už svarų indėlį konsultuojant žemdirbius ir padedant teikti paraiškas – Šilutės seniūnijos inžinierei-žemėtvarkininkei Ramutei Girskienei, už aktyvią profesinę veiklą – veterinarijos gydytojui Vidmantui Gečui, už gerą ir profesionalų darbų – Kaimo reikalų skyriaus kolektyvui, už svarų indėlį konsultuojant žemdirbius ir padedant teikti paraiškas – Juknaičių seniūnijos žemės ūkio specialistui Vytautui Barkauskui.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų