Kokia gyvenimo kokybė kurortinėse savivaldybėse?

2013-2020 m. gyvenimo kokybė gerėjo visose kurortinėse savivaldybėse, o didžiausią pažangą tarp jų padarė Birštonas.

Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos interneto svetainėje Lietuvosfinansai.lt.

Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, šiemet buvo patobulintas naujais rodikliais bei papildytas 2019-2020 m. duomenimis. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti  tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse. Kurortinėms savivaldybėms priklauso Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos m. savivaldybės.

Kurortinių savivaldybių pozicija pagal GKI indeksą ir sub-indeksus 2020 m.

Pagal bendrą 2020 m. GKI Neringos savivaldybė patenka tarp lyderiaujančių savivaldybių ir užima 4-ą poziciją reitinge. Kitos kurortinės savivaldybės bendrame GKI užima taip pat palyginti labai aukštas pozicijas: Birštonas – 6-ą, Palanga – 7-ą, Druskininkai – 14-ą. Tiek Neringos, tiek Palangos m. savivaldybės nuo 2013 m. ne vienerius metus buvo įsitvirtinusios tarp TOP 5 lyderiaujančių savivaldybių pagal bendrą GKI.

Pagal atskirus GKI sub-indeksus kurortinės savivaldybės tarp kitų savivaldybių rikiuojasi taip: pagal materialines gyvenimo sąlygas Birštonas – 8-oje vietoje; pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumą Neringa – 2-oje, Palanga – 5-oje vietoje; pagal sveikatos paslaugas Palanga – 5-oje, Neringa – 6-oje vietoje; pagal švietimo paslaugas Birštonas – 4-oje, Palanga – 6-oje vietoje; pagal demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą Birštonas – 3-oje vietoje; pagal viešąją infrastruktūrą, gyvenamosios aplinkos kokybę ir saugumą Neringa – 1-oje, Birštonas – 2-oje, Druskininkų savivaldybė – 3-oje vietoje.

Kurortinių savivaldybių GKI ir sub-indeksų pokytis 2013-2020 m. 

Didžiausias GKI augimas nuo 2013 iki 2020 m. fiksuotas Birštono savivaldybėje (78 proc.), toliau rikiuojasi Druskininkų (58 proc.), Neringos (47 proc.) ir Palangos m. (41 proc.) savivaldybės.

Kurortinių savivaldybių grupėje pagal augimą atskiruose sub-indeksuose savivaldybės rikiuojasi taip: pagal materialinių gyvenimo sąlygų sub-indekso augimą pirmauja Druskininkų savivaldybė; pagal gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo, demografijos, pilietinio ir visuomeninio aktyvumo bei pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksus pirmauja Birštono savivaldybė, o pagal sveikatos ir švietimo paslaugas – Neringos savivaldybė.

Kurortinės savivaldybės pagal atskirus GKI sub-indekso rodiklius 2020 m.

Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias 2020 m. tarp kurortinių savivaldybių buvo Neringoje (82), o mažiausias –  Birštone (32). Tuo tarpu aukščiausias vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2020 m. buvo Birštone (770 Eur), mažiausias – Druskininkuose (701 Eur).

Didžiausios materialinės investicijos, tenkančios 1 tūkst. gyventojų, 2020 m. buvo Neringoje (5639 tūkst. Eur), Pastarojoje savivaldybėje didžiausia buvo ir pridėtinė vertė gamybos sąnaudomis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų (82 tūkst. Eur) bei didžiausias muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų (0,274649821).

Birštonas 2020 m. tarp kurortinių savivaldybių lyderiavo pagal šiuos rodiklius: lietuvių kalbos brandos egzaminą laikiusių absolventų, kurių egzamino rezultatai buvo įvertinti aukščiausiais balais intervale nuo 86 iki 100 procentų, dalį (0,018); savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių, palyginti su visu rinkėjų skaičiumi (0,6791); dviračių takų ilgį metų pabaigoje, tenkantį 1 tūkst. gyventojų (5,6 km). Daugiausiai renovuotų daugiabučių namų 2020 m. taip pat buvo Birštone (o, pavyzdžiui, Neringoje – nei vieno).

Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, didžiausias buvo Palangos m. savivaldybėje (651). Daugiausiai nusikaltimų, tenkančių tūkstančiui gyventojų užregistruota Palangoje (2368), o Druskininkuose  – dvigubai mažiau (1089).

Papildoma informacija

GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas;

Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities  ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo;

Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus.

Finansų min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pirmosios ponios Dianos Nausėdienės vizitas Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankėsi Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje, kur dalyvavo bendroje edukacijoje ir diskusijoje su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos Carito, Meno ir sporto mokyklos neformaliojo suaugusiųjų švietimo bei Pagėgių sav. neįgaliųjų draugijos atstovais, bibliotekos lankytojais. „Be galo malonu būti tarp aktyvių, skaitančių, mąstančių, socialiai atsakingų žmonių. Ačiū jums už tai, kad esate tie Vydūno įkvėpti spinduliai, nešantys ir dalijantys šviesą kitiems, ypatingai jaunimui. Tai be galo svarbu, tai kuria atvirą, drąsią ir tvirtą bendruomenę“, – sakė D. Nausėdienė.

Joninėms ant Rambyno kalno 140 metų

Šventas mūsų kalnas ir šita vieta – buvo taip per amžius, bus taip visada. Daug čia buvo švenčių, keitėsi laikai, o Rambynas žilas matė visa tai… Regimantas Šilinskas „Ant Rambyno“   Prieš 140 metų ant legendomis apipinto didingo Rambyno kalno pirmą kartą suskambo lietuviška daina, eilėmis ir scenarijų žodžiais prabilo mėgėjiškų teatrų dalyviai, o susirinkę žiūrovai iš visos Lietuvos iki ryto klausėsi muzikos, juokėsi, verkė ir dainavo kartu. Buvo kartu. Ši šventė – gyvoji tradicija, o jos meninė ir kultūrinė

Vogė alkoholinius gėrimus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Nuo kovo 2 iki gegužės 2 dienos 38-erių metų vyras per 8 kartus iš parduotuvės Šilutėje pavogė alkoholinių gėrimų už 154 eurus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1977 m., dėl socialiniame tinkle paskelbtos šmeižiančios informacijos apie jį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Birželio 11 d. vakare Saugose akivaizdžiai neblaivus (tikrintis neblaivumą atsisakė) vyras, gim. 1971 m., sužalojo 6 metais už save vyresnį vyrą. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į

Ant naujo pašto ženklo – pirmą sykį Klaipėdoje startuosiančios didžiųjų burlaivių lenktynės

Šiandien, birželio 14 d. Lietuvos paštas išleidžia Natalijos Vaišnorienės kurtą pašto ženklą „Lietuvos didžiųjų burlaivių regata“. Pašto ženklo nominalas – 1,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7. Didžiųjų burlaivių lenktynių „The Tall Ships Races“ starto uostu šįmet pirmą kartą istorijoje taps Klaipėda. Į Lietuvos uostamiestį birželio 27-30 d. suplauks didieji burlaiviai, o birželio 30-ąją iš Klaipėdos startavę burlaiviai lenktyniaus iki Helsinkio. Liepos 7 dieną jie

Taip pat skaitykite