Kodėl žmonės permoka mokesčius ir kaip juos susigrąžinti?

Visai nesvarbu, kurioje šalyje gyvenate ir dirbate, visuomet gaudami pajamas turite mokėti mokesčius. Jeigu dirbate savarankiškai – už tai atsakote patys, kitu atveju mokesčius sumoka darbdavys ir jie išskaičiuojami iš jūsų atlyginimo. Tačiau neretai pasitaiko, jog sumokama suma yra didesnė, negu turėtų būti. Dažniausiai taip nutinka dirbant sezoninius arba trumpalaikius darbus. Paradoksalu, bet paprastai mokesčius permoka gaunantieji mažiausias pajamas. Tačiau neskubėkite ieškoti kaltų ir sakyti, kad valstybė skriaudžia tokius žmones. Taip tikrai nėra, tik reikia žinoti kelis labai svarbius niuansus, susijusius su mokesčių mokėjimu bei jų susigrąžinimu.

 

canva.com asociatyvi nuotr.

NPD – viskas, ką reikėtų apie tai žinoti

NPD – neapmokestinamasis pajamų dydis, tačiau šį trumpinį praktikoje sutinkame gerokai dažniau negu pilną pavadinimą. Nuo gautų pajamų turi būti mokamas gyventojų pajamų mokestis, o daugelio pagrindinės pajamos yra būtent atlyginimas, nuo kurio taip pat turi būti sumokėta atitinkama pajamų mokesčio dalis. Svarbu žinoti, kad mokesčiai apskaičiuojami ne nuo pilnos sumos, o tik nuo tos, kuri viršija NPD. Labiausiai tai aktualu ir didžiausią naudą pajusti gali pačias mažiausias pajamas gaunantys žmonės, nes jie mokesčių turės sumokėti pakankamai nedaug.

Dar vienas su NPD susijęs niuansas – jis apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį priklausomai nuo gautų pajamų. Aišku, jeigu kurį laiką nedirbote, tuomet ir gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikėjo. Tačiau verta paminėti, kad  skaičiuojant metines pajamas ir sumokėtus mokesčius, neapmokestinama pajamų suma yra nustatoma visiems metams nepriklausomai nuo išdirbto laiko, todėl jeigu dirbote tik dalį laiko, tikėtina, kad ji bus didesnė, negu sudėjus tik dirbtų mėnesių sumą. Trumpai tariant – sumokėsite daugiau mokesčių, negu priklauso. Tiesa, juos galima pakankamai nesunkiai atgauti – reikia tik užpildyti metinę pajamų deklaraciją VMI, nes mokesčių grąžinimas Lietuvoje vyksta po jos pateikimo termino pabaigos.

Tačiau tai nėra išskirtinai vien mūsų valstybėje taikoma sistema. Mokesčių susigrąžinimas plačiai naudojamas ir kitose, lietuvių itin pamėgtose emigracijos kryptyse, tokiose kaip Norvegija, Vokietija ar Jungtinė Karalystė. Tiesa, NPD dydis kiekvienoje šalyje gali skirtis, nes jį nustato kiekviena valstybė individualiai, bet visa kita yra lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje. Tik nepamirškite, kad deklaraciją pildyti turite tai šaliai, kurioje mokėjote mokesčius.

canva.com asociatyvi nuotr.

Jeigu procesas atrodo per daug sudėtingas

Neretai pasitaiko ir taip, kad žmonės net žinodami, kad yra galimybė susigrąžinti mokesčių permoką vengia tai padaryti. Iš tiesų, teisiniai niuansai gali atrodyti pakankamai sudėtingi, o ypač kai vengiama išmanyti ne tik juos, bet ir užsienio valstybės, kurioje dirbote, kalbą. Tačiau tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios vertėtų atsisakyti jums oficialiai priklausančių pinigų. Tam, kad užsienyje sumokėtų mokesčių grąžinimas Lietuvoje būtų sklandus gali pasirūpinti ne viena įmonė. Dauguma jų šioje srityje dirba pakankamai ilgą laiką, turi nemažai patirties ir gali pasiūlyti profesionalią mokesčių grąžinimo pagalbą. Specialistai, kurie kasdien susiduria su tokių dokumentų pildymų nesunkiai visą darbą atliks už jus, o jūs galėsite išvengti pajamų deklaracijų pildymo klaidų, kurios pakankamai dažnai pasitaiko tarp nusprendusių savarankiškai atlikti šį darbą. Be to, neretai įmanoma susigrąžinti pinigus ir neturint visų reikalingų dokumentų nes tokios įmonės gali pasirūpinti ir jų gavimu iš atitinkamų institucijų užsienyje. Aišku, už tokią paslaugą reikės susimokėti, tačiau suma bus pakankamai nedidelė palyginus, kiek galite atgauti mokesčių permokos.

Kokią sumą nuo sumokėtų mokesčių galima susigrąžinti?

Kiekvieno atveju tai bus skirtinga suma, kadangi ji priklauso nuo keleto skirtingų faktorių. Svarbu suprasti, kad mokesčių grąžinimas Lietuvoje jums suteikia teisę atgauti ne bet kokią sumos dalį, o tai, kokia buvo permoka šalyje kurioje dirbote. Aišku, yra nemaža tikimybė atgauti ir didžiąją dalį sumokėtų mokesčių, tačiau tik jeigu pradirbote vos mėnesį ar net trumpiau. Čia ir reikėtų pasigilinti į NPD. Kartais tai gali būti ir pakankamai nedidelė suma, tačiau neretai ji gali siekti tūkstantį eurų ir daugiau.

canva.com asociatyvi nuotr.

Mitai, kurie atbaido nuo mokesčių susigrąžinimo

Tikrai ne visi dirbantieji užsienyje susigrąžina mokesčių permoką. Vieni nežino apie tokią galimybę, o kiti sąmoningai to vengia manydami, kad tai yra nelegalu, per sudėtinga arba yra girdėję kitų su mokesčiais susijusių kalbų. Būtent iš tokių kalbų ir atsiranda mitai, kuriais tiki nemaža dalis žmonių. Vienas iš jų – baimė, kad susigrąžinus mokesčius reikės papildomai juos sumokėti Lietuvoje. Tiesa ta, kad mūsų šalis su dauguma kitų Europos valstybių yra pasirašiusi dvigubo neapmokestinimo sutartį ir tai reiškia, kad pajamos yra apmokestinamos tik vienoje iš šalių. Dažniausiai tai būna ta, kurioje žmogus dirba. Tad nuogąstauti dėl to tikrai nereikėtų, o norint jaustis visapusiškai ramiai galima patikrinti šalių, su kuriomis Lietuva turi minėtą sutartį sąrašą.

Kitas daugumą gąsdinantis mitas – kad susigrąžinant mokesčius iškyla rizika prarasti užsienio šalyje turimas socialines garantijas, netekti galimybės ateityje gauti pensijos, ar net  dar kartą ten įsidarbinti. Visa tai skamba išties absurdiškai, tačiau taip mąstančių žmonių tikrai nėra mažai. Pirmiausia, reikėtų suprasti, jog taip tikrai nėra ir jokios sankcijos negresia. Netgi priešingai – kai kuriais atvejais pajamų deklaracijos nepateikimas gali sukelti daugiau problemų negu jos pateikimas. Be to, svarbu suprasti, kad jums grąžinama tik mokesčių permoka, o visi kiti mokesčiai, kuriuos sumokėjote taip ir lieka valstybės sąskaitoje. Tad viskas vyksta sąžiningai, teisingai, o svarbiausia teisėtai.

Susigrąžinti mokesčių permokas verta

Taigi, nemažai emigrantų dirbdami svetur sumoka daugiau mokesčių negu jiems reikėtų. Prie šios tendencijos labiausiai prisideda sezoniniai bei nepastovūs darbai, kai tik dalis laiko praleidžiama dirbant užsienyje. Tačiau visuomet galima susigrąžinti jums priklausančią pinigų dalį ir tai yra visiškai legalu. O jeigu trūksta patirties,  žinių, arba paprasčiausiai kyla abejonių, tuomet galima drąsiai kreiptis į įmones, kurios specializuojasi šioje srityje. Jos tikrai atsakys į visus klausimus ir pasiūlys profesionalią pagalbą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite