Kodėl žmonės permoka mokesčius ir kaip juos susigrąžinti?

Visai nesvarbu, kurioje šalyje gyvenate ir dirbate, visuomet gaudami pajamas turite mokėti mokesčius. Jeigu dirbate savarankiškai – už tai atsakote patys, kitu atveju mokesčius sumoka darbdavys ir jie išskaičiuojami iš jūsų atlyginimo. Tačiau neretai pasitaiko, jog sumokama suma yra didesnė, negu turėtų būti. Dažniausiai taip nutinka dirbant sezoninius arba trumpalaikius darbus. Paradoksalu, bet paprastai mokesčius permoka gaunantieji mažiausias pajamas. Tačiau neskubėkite ieškoti kaltų ir sakyti, kad valstybė skriaudžia tokius žmones. Taip tikrai nėra, tik reikia žinoti kelis labai svarbius niuansus, susijusius su mokesčių mokėjimu bei jų susigrąžinimu.

 

canva.com asociatyvi nuotr.

NPD – viskas, ką reikėtų apie tai žinoti

NPD – neapmokestinamasis pajamų dydis, tačiau šį trumpinį praktikoje sutinkame gerokai dažniau negu pilną pavadinimą. Nuo gautų pajamų turi būti mokamas gyventojų pajamų mokestis, o daugelio pagrindinės pajamos yra būtent atlyginimas, nuo kurio taip pat turi būti sumokėta atitinkama pajamų mokesčio dalis. Svarbu žinoti, kad mokesčiai apskaičiuojami ne nuo pilnos sumos, o tik nuo tos, kuri viršija NPD. Labiausiai tai aktualu ir didžiausią naudą pajusti gali pačias mažiausias pajamas gaunantys žmonės, nes jie mokesčių turės sumokėti pakankamai nedaug.

Dar vienas su NPD susijęs niuansas – jis apskaičiuojamas kiekvieną mėnesį priklausomai nuo gautų pajamų. Aišku, jeigu kurį laiką nedirbote, tuomet ir gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikėjo. Tačiau verta paminėti, kad  skaičiuojant metines pajamas ir sumokėtus mokesčius, neapmokestinama pajamų suma yra nustatoma visiems metams nepriklausomai nuo išdirbto laiko, todėl jeigu dirbote tik dalį laiko, tikėtina, kad ji bus didesnė, negu sudėjus tik dirbtų mėnesių sumą. Trumpai tariant – sumokėsite daugiau mokesčių, negu priklauso. Tiesa, juos galima pakankamai nesunkiai atgauti – reikia tik užpildyti metinę pajamų deklaraciją VMI, nes mokesčių grąžinimas Lietuvoje vyksta po jos pateikimo termino pabaigos.

Tačiau tai nėra išskirtinai vien mūsų valstybėje taikoma sistema. Mokesčių susigrąžinimas plačiai naudojamas ir kitose, lietuvių itin pamėgtose emigracijos kryptyse, tokiose kaip Norvegija, Vokietija ar Jungtinė Karalystė. Tiesa, NPD dydis kiekvienoje šalyje gali skirtis, nes jį nustato kiekviena valstybė individualiai, bet visa kita yra lygiai taip pat kaip ir Lietuvoje. Tik nepamirškite, kad deklaraciją pildyti turite tai šaliai, kurioje mokėjote mokesčius.

canva.com asociatyvi nuotr.

Jeigu procesas atrodo per daug sudėtingas

Neretai pasitaiko ir taip, kad žmonės net žinodami, kad yra galimybė susigrąžinti mokesčių permoką vengia tai padaryti. Iš tiesų, teisiniai niuansai gali atrodyti pakankamai sudėtingi, o ypač kai vengiama išmanyti ne tik juos, bet ir užsienio valstybės, kurioje dirbote, kalbą. Tačiau tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios vertėtų atsisakyti jums oficialiai priklausančių pinigų. Tam, kad užsienyje sumokėtų mokesčių grąžinimas Lietuvoje būtų sklandus gali pasirūpinti ne viena įmonė. Dauguma jų šioje srityje dirba pakankamai ilgą laiką, turi nemažai patirties ir gali pasiūlyti profesionalią mokesčių grąžinimo pagalbą. Specialistai, kurie kasdien susiduria su tokių dokumentų pildymų nesunkiai visą darbą atliks už jus, o jūs galėsite išvengti pajamų deklaracijų pildymo klaidų, kurios pakankamai dažnai pasitaiko tarp nusprendusių savarankiškai atlikti šį darbą. Be to, neretai įmanoma susigrąžinti pinigus ir neturint visų reikalingų dokumentų nes tokios įmonės gali pasirūpinti ir jų gavimu iš atitinkamų institucijų užsienyje. Aišku, už tokią paslaugą reikės susimokėti, tačiau suma bus pakankamai nedidelė palyginus, kiek galite atgauti mokesčių permokos.

Kokią sumą nuo sumokėtų mokesčių galima susigrąžinti?

Kiekvieno atveju tai bus skirtinga suma, kadangi ji priklauso nuo keleto skirtingų faktorių. Svarbu suprasti, kad mokesčių grąžinimas Lietuvoje jums suteikia teisę atgauti ne bet kokią sumos dalį, o tai, kokia buvo permoka šalyje kurioje dirbote. Aišku, yra nemaža tikimybė atgauti ir didžiąją dalį sumokėtų mokesčių, tačiau tik jeigu pradirbote vos mėnesį ar net trumpiau. Čia ir reikėtų pasigilinti į NPD. Kartais tai gali būti ir pakankamai nedidelė suma, tačiau neretai ji gali siekti tūkstantį eurų ir daugiau.

canva.com asociatyvi nuotr.

Mitai, kurie atbaido nuo mokesčių susigrąžinimo

Tikrai ne visi dirbantieji užsienyje susigrąžina mokesčių permoką. Vieni nežino apie tokią galimybę, o kiti sąmoningai to vengia manydami, kad tai yra nelegalu, per sudėtinga arba yra girdėję kitų su mokesčiais susijusių kalbų. Būtent iš tokių kalbų ir atsiranda mitai, kuriais tiki nemaža dalis žmonių. Vienas iš jų – baimė, kad susigrąžinus mokesčius reikės papildomai juos sumokėti Lietuvoje. Tiesa ta, kad mūsų šalis su dauguma kitų Europos valstybių yra pasirašiusi dvigubo neapmokestinimo sutartį ir tai reiškia, kad pajamos yra apmokestinamos tik vienoje iš šalių. Dažniausiai tai būna ta, kurioje žmogus dirba. Tad nuogąstauti dėl to tikrai nereikėtų, o norint jaustis visapusiškai ramiai galima patikrinti šalių, su kuriomis Lietuva turi minėtą sutartį sąrašą.

Kitas daugumą gąsdinantis mitas – kad susigrąžinant mokesčius iškyla rizika prarasti užsienio šalyje turimas socialines garantijas, netekti galimybės ateityje gauti pensijos, ar net  dar kartą ten įsidarbinti. Visa tai skamba išties absurdiškai, tačiau taip mąstančių žmonių tikrai nėra mažai. Pirmiausia, reikėtų suprasti, jog taip tikrai nėra ir jokios sankcijos negresia. Netgi priešingai – kai kuriais atvejais pajamų deklaracijos nepateikimas gali sukelti daugiau problemų negu jos pateikimas. Be to, svarbu suprasti, kad jums grąžinama tik mokesčių permoka, o visi kiti mokesčiai, kuriuos sumokėjote taip ir lieka valstybės sąskaitoje. Tad viskas vyksta sąžiningai, teisingai, o svarbiausia teisėtai.

Susigrąžinti mokesčių permokas verta

Taigi, nemažai emigrantų dirbdami svetur sumoka daugiau mokesčių negu jiems reikėtų. Prie šios tendencijos labiausiai prisideda sezoniniai bei nepastovūs darbai, kai tik dalis laiko praleidžiama dirbant užsienyje. Tačiau visuomet galima susigrąžinti jums priklausančią pinigų dalį ir tai yra visiškai legalu. O jeigu trūksta patirties,  žinių, arba paprasčiausiai kyla abejonių, tuomet galima drąsiai kreiptis į įmones, kurios specializuojasi šioje srityje. Jos tikrai atsakys į visus klausimus ir pasiūlys profesionalią pagalbą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite