Kodėl toks populiarus anglų kalbos egzaminas?

Šilutės rajono abiturientai laiko brandos egzaminus. Valstybinis arba mokyklinis lietuvių kalbos egzaminas raštu – privalomas, iš kitų dešimties dalykų galima rinktis dar vieną, tad vos dviejų išlaikytų egzaminų užtenka brandos atestatui gauti. Nemažai abiturientų laiko po kelis egzaminus. Iš pasirenkamųjų dalykų pirmauja anglų kalba.

Jeigu lietuvių kalbos egzaminas nebūtų privalomas, kas žino, ar neatsitiktų taip, kad daugiausia abiturientų laikytų anglų kalbos egzaminą? Tai tarsi ženklas, kam ruošiasi Lietuvos jaunimas.
Šilutės rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 353 abiturientai. Dar 137 abiturientai egzaminus laiko Šilutės žemės ūkio ir Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklose. Tad privalomą valstybinį ar mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą raštu turėtų laikyti visi 490 abiturientų. Iš šio skaičiaus 279 pasirinko laikyti šio dalyko valstybinį egzaminą, likusieji – mokyklinį.
Tokią informaciją „Pamariui“ pateikusi Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus Ugdymo kokybės poskyrio vedėja Rasa Žemailienė akcentavo, kad prasidėję egzaminai ir abiturientų pasirinkti laikomieji egzaminai nė kiek nenustebino, nes panaši situacija buvo ir pernai. Išties po privalomojo lietuvių kalbos egzamino iš dešimties dalykų, kai egzaminą galima pasirinkti, populiariausias yra anglų kalbos egzaminas, jį laikyti panoro 274 abiturientai.
Balandžio 10-11 d. įvyko pirmoji anglų kalbos egzamino dalis: tikrintas gebėjimas kalbėti anglų kalba. Šeštadienį, gegužės 20 d., vyks antroji anglų kalbos egzamino dalis, skirta klausymo, skaitymo ir rašymo žinioms patikrinti.
Gegužės 13 d. tik 4 abiturientai vyko į Klaipėdą laikyti vokiečių kalbos egzamino. Gegužės 27 d. taip pat Klaipėdoje 9 abiturientai laikys rusų kalbos egzaminą. Kai abiturientų nedaug, įprasta egzamino nerengti Šilutės rajone, vykstama į Klaipėdą.
Kad rusų kalba jau nėra populiari, nekyla nuostabos, tačiau vokiečių kalba, gerokai anksčiau buvusi viena iš populiariausių, kažkodėl tapo nebeįdomi. Matyt, pasaulyje keliai atsiveria tik mokantiems angliškai.
Po jos pagal populiarumą abiturientai renkasi matematiką, šio dalyko egzaminą planuoja laikyti 244 abiturientai, 218 – istorijos, 153 – biologijos, 125 – geografijos, po 37 – chemijos ir fizikos, 26 – informacinių technologijų, kaip minėta, 9 – rusų kalbos, 4 – vokiečių kalbos.
Egzaminai laikomi šeštadieniais, kai mokyklose nebūna kitų klasių mokinių, mažiau triukšmo, lengviau susikaupti.
Tikėkimės, kad egzaminų sesija Šilutės rajone bus sėkminga ir „Pamarys“ galės pristatyti gabiausiųjų rajono abiturientų sąrašą: juk kasmet esama darbštuolių, kurie per egzaminus gauna ir ne po vieną šimto balų įvertinimą.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti