Kodėl skilinėja kulnai? Trys priežastys ir būdai, kaip to išvengti

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Jančiukienė.

Pėdos paprastai daugiau dėmesio sulaukia vasarą, kai uždarą avalynę pakeičiame atvira. Tuomet ir pastebime suskilinėjusius kulnus – daugelį kamuojančią problemą. Sveikatos specialistų teigimu, klaidingai manoma, kad pakaks porą kartų kulnus pašveisti ir jie taps švelnūs it kūdikio. Iš tiesų svarbu pirmiausia nustatyti suskilinėjimo priežastį, o tik po to imtis ją šalinti, kitaip situaciją galima dar labiau pabloginti. 

„Vasarą gana dažnai sulaukiame klausimų, ką daryti norint atsikratyti kulnų skilinėjimo. Nors dažniausiai tuo skundžiasi moterys, vyrus ši bėda irgi kamuoja. Pastebime, kad visi siekia kuo greitesnio rezultato, tačiau dėmesio ir laiko tam skirti tenori mažai. Daugelis galvoja, kad porą kartų pasiteps kremu ir to pakaks, bet, deja, taip nėra. Su pacientu pirmiausia aptariame problemą ir kartu ieškome priežasties, kuri būna viena iš trijų: išsausėjusi oda, išoriniai veiksniai arba rimtesnė – įvairios ligos“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Jančiukienė.

Dažniausia priežastis – išsausėjusi oda

Pagrindinė suskeldėjusių kulnų priežastis – išsausėjusi oda. Odos sausėjimui įtaką daro drėgmės trūkumas, žiemą namuose įjungtas šildymas, nepakankama priežiūra.

„Geriausias gydymas yra sausos odos profilaktika, todėl drėkinamasis pėdų kremas turi tapti kasdienio kūno priežiūros ritualo dalimi. Pėdas kremu reikėtų tepti bent 2 kartus per dieną. Tinka ir specialūs pėdų priežiūros kremai su keratolitinėmis medžiagomis, kurios tirpdo sustorėjusį odos raginį sluoksnį, pvz., salicilo rūgštimi, šlapalu, vaisių rūgštimis ir pan. Ypač efektyvūs yra sudėtyje turintys šlapalo, kuris veikia kaip natūralus drėkiklis, sulaiko vandenį raginiame sluoksnyje ir pašalina negyvybingas odos ląsteles“, – aiškina vaistininkė.

Jos teigimu, apsisaugoti nuo kulnų suragėjimo bei suskeldėjimo ir to atsikratyti gali padėti ir liaudies medicinos priemonės. Kaip kulnų odos šveitiklį arba naktinę kaukę galima naudoti medų, kuris  turi antibakterinių bei dezinfekuojančių savybių. Sausėti ir trūkinėti linkusius kulnus nakčiai galima sutepti kokosų aliejumi – jis drėkina, veikia antimikrobiškai, mažina uždegimą.

Suskeldėjusiems kulnams labai efektyvi avižinių dribsnių ir alyvuogių aliejaus kaukė. K. Jančiukienė pataria sumaišyti 1 valgomąjį šaukštą avižinių dribsnių ir kelis šlakelius alyvuogių aliejaus. Gautą masę tolygiai paskirstyti ant probleminių vietų, palikti bent 30 min., o po to nuplauti drungnu vandeniu. Procedūrą galima kartoti kas antrą dieną, kol sugis įtrūkimai.

Pradėjusiai ragėti ar skilinėti kulnų odai reikia daugiau dėmesio. Pirmiausia ją būtina suminkštinti, kad lengviau nusišveistų. Tam padeda vonelės. Viena jų – valgomosios sodos, kuriai paruošti reikia šiltame vandenyje ištirpinti 3 valgomuosius šaukštus sodos, o gautame mišinyje kojas mirkyti 10-15 min. Tokią vonelę galima kartoti 2 kartus per savaitę. „Vonelėms galima naudoti ir obuolių sidro actą. Į indą įpilkite apie 200 ml obuolių sidro acto ir tiek šilto vandens, kad apsemtų pėdas. Jas mirkykite 15 min., po to patrinkite pemza, nuskalaukite. Voneles su actu galima kartoti kas antrą dieną“, – rekomenduoja K. Jančiukienė.

Jei kulnai labai suskeldėję, yra atpleišėjusių odelių, jas po kojų mirkymo reikėtų nukarpyti paprastomis žirklutėmis ar žnyplutėmis. Kitas žingsnis – nušveisti padų odą. Pasak vaistininkės, dažnai ši procedūra atliekama klaidingai.

„Daugelis mano, kad padų ir kulnų odą galima šveisti bet kaip. Iš tiesų šveisti reikia laikantis vienos krypties, o ne brūžinant pirmyn atgal. Pėdą reikia pastatyti ant pirštų, sutrūkinėjusius užkulnius šveisti iš viršaus į apačią, o ne į šonus, nes paprastai įtrūkimai yra vertikalūs, o ne horizontalūs. Reikia atkreipti dėmesį į odelę – ji šiaušiasi ar gražiai gula. Jei šiaušiasi, vadinasi, jūsų pasirinktas šveitimo kampas negeras“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Po šveitimo pėdas būtina patepti maitinamuoju arba sutrūkinėjusiai odai skirtu kremu. Kad jis gerai susigertų, patariama apsimauti kojines. Visą procedūrą su mirkymu ir šveitimu atlikti reikėtų bent kartą per savaitę, vakare prieš einant miegoti.

Kai skilinėjimą lemia ligos

Vaistininkė pabrėžia, kad jei kulnai giliai įskilę, kraujuoja, yra paraudę ir šlapiuoja, tai gali būti jau ne kosmetinė problema, tad būtina apsilankyti pas specialistą. Jos teigimu, suskilinėję kulnai gali reikšti ir įvairias ligas, tačiau žmonės apie tai nepagalvoja ir tikisi visas bėdas išspręsti su kremu.

„Kai kulnai iš tiesų stipriai suskeldėję, net pabalę, tai signalizuoja apie vitaminų, mineralų stoką. Odai ypač svarbus vitaminas A. Dėl vitaminų trūkumo kenčia visa oda, tačiau kulnai tai parodo ypač akivaizdžiai.

Padų įtrūkimai gali atsirasti dėl grybelinių ligų. Grybelis iš pradžių suardo viršutinį odos sluoksnį, su laiku skverbdamasis giliau. Oda prie įtrūkimų gali pabalti ar pažaliuoti. Tokiu atveju būtina teisinga diagnozė ir gydymas“, – pasakoja K. Jančiukienė.

Diabetu sergančių ir tinkamai nesigydančių žmonių pėdų oda taip pat gali labai išsausėti – ji tampa panaši į nuo sausros sutrūkinėjusią žemę, įtrūkimai dažniausiai būna gilūs. Beveik nepastebimi įtrūkimai ant kulnų gali rodyti gastritą. Juos žmonės dažnai palaiko paprastu odos sausumu, tad vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į kitus, lydinčius simptomus: įtrūkimus lūpų kampučiuose,  sausumą burnoje bei rėmenį.

Kulnai skilinėja ir esant inkstų nepakankamumui, taip pat užslėptam varikoziniam venų išsiplėtimui. K. Jančiukienė sako, kad jeigu įtrūkimai atsirado dėl ligos, reikia pradėti gydymą, nes kosmetinės procedūros nepadės. Jei net ir sąžiningai atliekant šveitimo bei drėkinimo procedūras kulnų skilinėjimas nepraeina, geriausia pasikonsultuoti su mediku.

Riziką didina netinkama avalynė ir amžius

Net ir rūpinantis savo oda bei nesergant jokiomis ligomis, kulnų oda gali pradėti kelti problemų. Vaistininkė sako, kad tai gali lemti ir nuo žmogaus priklausantys arba nepriklausantys išorės veiksniai.

„Pavyzdžiui, netinkami batai. Su jais esame linkę sieti nuospaudas, bet netinkama avalynė lygiai taip pat gali išsausinti pėdų odą. Negalima nuolat avėti labai aptemptos, nepatogios, žemos kokybės avalynės.

Kitas veiksnys yra veikla, kuria užsiimama. Jei žmonėms tenka ilgai stovėti, o dar ir avalynė pasirenkama nelabai patogi, tuomet gali atsirasti pėdų odos problemų. Kulnų skilinėjimą gali lemti ir dideles apkrovas kojoms sukeliantis antsvoris“, – tikina K. Jančiukienė.

Jos teigimu, svarbus ir amžiaus faktorius. Nors jo pakeisti negalime, bet turime žinoti, kad vyresniame amžiuje pėdoms reikia daugiau priežiūros. Kulnų sausėjimo problema aštrėja su amžiumi, nes bėgant laikui oda yra linkusi natūraliai sausėti. Sulaukus 40-ties ima lėtėti medžiagų apykaita, epidermis gauna mažiau naudingų medžiagų, tad pasidaro sausesnis ir pradeda lengviau trūkinėti.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite