Kodėl rajone paskelbta ekstremalioji situacija?

Lietaus vanduo apsėmė laukus ir pievas, Šilutės rajono upės, kanalai pilnutėliai vandens. Rajono ūkininkai negali nuimti derliaus, iš lankų suvežti supresuotų šieno ar šiaudų ritinių, arti dirvų, sėti. Taip situaciją rajone apibūdino Šilutės r. savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus.

Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuriai vadovauja administracijos direktorius Sigitas Šeputis, apsvarstė šiuos reikalus ir nusprendė skelbti rajone ekstremaliąją situaciją. Tai paskelbė rugsėjo 20 d. įsakymu Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Remigijus Rimkus „Pamariui“ paaiškino, kad ekstremalusis įvykis gali būti skelbiamas tam tikroje rajono teritorijoje, o kai dėl sausros, lietaus vandens pertekliaus nukenčia viso rajono teritorija, skelbiama ekstremali situacija.
„Prilijo tiek, kad telkšo apsemti laukai, pievos, ganyklos, keliai, sodybų kiemai. Vien rugsėjo 18 dieną, pirmadienį, kai be perstojo lijo, prilyto vandens norma viršijo dvidešimties dienų kritulių normą. Vandens nebesutraukia Tenenys, Minija, kitos tvinstančios upės, pilnutėliai vandens kanalai, upeliai. Ūkininkai neįvažiuoja į dirvas arti, imti derliaus, negali iš pievų suvežti supresuotų šieno, šiaudų ritinių. Į laukus, ganyklas, pievas nebegali įvažiuoti jokia technika“, – pasakojo R. Rimkus.
Posėdyje komisijos pirmininkas S. Šeputis komisijos narius supažindino su rajono gyventojų ir ūkininkų prašymu skelbti ekstremaliąją situaciją, nes iškritusių lietaus kritulių kiekis per 5 paras viršijo vidutinį daugiametį mėnesio kritulių kiekį, vanduo semia Paleičių bei Pagrynių kaimų kelius.
R. Rimkus komisiją informavo, kad gauta duomenų iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties. Pranešta, kad per rugsėjo mėnesio dvidešimt dienų iškrito 163,4 mm kritulių. Rugsėjo 18 dieną prilijo 54,0 mm, kai dvidešimties dienų norma yra 57,0 mm. Apsemti laukai palei Nemuną, šios upės vandens lygis kasdien pakyla po 20-35 cm. Pylimas ties Petrelių kaimu tvirtinamas maišais, nes gali prasiveržti vanduo.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, rajono ūkininkai nesulauks Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijų, kad iki nustatyto termino iš laukų nesuvežė šieno supresuotų ritinių, nepadarė kitų darbų. Be to, jeigu rajono gyventojas patyrė nuostolių ir yra apsidraudęs, draudimo kompanijos taip pat pageidaus patvirtinimo, kad buvo susiklosčiusi neeilinė situacija. Šiuo atveju tektų pateikti dokumentą, kad buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
„Kai vanduo nuslūgs, pradžius pievos ir dirvos, jeigu daugiau tiek nelis, ekstremalioji situacija bus atšaukta“, – paaiškino R. Rimkus.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų