Kodėl rajone paskelbta ekstremalioji situacija?

Lietaus vanduo apsėmė laukus ir pievas, Šilutės rajono upės, kanalai pilnutėliai vandens. Rajono ūkininkai negali nuimti derliaus, iš lankų suvežti supresuotų šieno ar šiaudų ritinių, arti dirvų, sėti. Taip situaciją rajone apibūdino Šilutės r. savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus.

Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuriai vadovauja administracijos direktorius Sigitas Šeputis, apsvarstė šiuos reikalus ir nusprendė skelbti rajone ekstremaliąją situaciją. Tai paskelbė rugsėjo 20 d. įsakymu Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Remigijus Rimkus „Pamariui“ paaiškino, kad ekstremalusis įvykis gali būti skelbiamas tam tikroje rajono teritorijoje, o kai dėl sausros, lietaus vandens pertekliaus nukenčia viso rajono teritorija, skelbiama ekstremali situacija.
„Prilijo tiek, kad telkšo apsemti laukai, pievos, ganyklos, keliai, sodybų kiemai. Vien rugsėjo 18 dieną, pirmadienį, kai be perstojo lijo, prilyto vandens norma viršijo dvidešimties dienų kritulių normą. Vandens nebesutraukia Tenenys, Minija, kitos tvinstančios upės, pilnutėliai vandens kanalai, upeliai. Ūkininkai neįvažiuoja į dirvas arti, imti derliaus, negali iš pievų suvežti supresuotų šieno, šiaudų ritinių. Į laukus, ganyklas, pievas nebegali įvažiuoti jokia technika“, – pasakojo R. Rimkus.
Posėdyje komisijos pirmininkas S. Šeputis komisijos narius supažindino su rajono gyventojų ir ūkininkų prašymu skelbti ekstremaliąją situaciją, nes iškritusių lietaus kritulių kiekis per 5 paras viršijo vidutinį daugiametį mėnesio kritulių kiekį, vanduo semia Paleičių bei Pagrynių kaimų kelius.
R. Rimkus komisiją informavo, kad gauta duomenų iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties. Pranešta, kad per rugsėjo mėnesio dvidešimt dienų iškrito 163,4 mm kritulių. Rugsėjo 18 dieną prilijo 54,0 mm, kai dvidešimties dienų norma yra 57,0 mm. Apsemti laukai palei Nemuną, šios upės vandens lygis kasdien pakyla po 20-35 cm. Pylimas ties Petrelių kaimu tvirtinamas maišais, nes gali prasiveržti vanduo.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, rajono ūkininkai nesulauks Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijų, kad iki nustatyto termino iš laukų nesuvežė šieno supresuotų ritinių, nepadarė kitų darbų. Be to, jeigu rajono gyventojas patyrė nuostolių ir yra apsidraudęs, draudimo kompanijos taip pat pageidaus patvirtinimo, kad buvo susiklosčiusi neeilinė situacija. Šiuo atveju tektų pateikti dokumentą, kad buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
„Kai vanduo nuslūgs, pradžius pievos ir dirvos, jeigu daugiau tiek nelis, ekstremalioji situacija bus atšaukta“, – paaiškino R. Rimkus.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti