Kodėl rajone paskelbta ekstremalioji situacija?

Lietaus vanduo apsėmė laukus ir pievas, Šilutės rajono upės, kanalai pilnutėliai vandens. Rajono ūkininkai negali nuimti derliaus, iš lankų suvežti supresuotų šieno ar šiaudų ritinių, arti dirvų, sėti. Taip situaciją rajone apibūdino Šilutės r. savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus.

Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuriai vadovauja administracijos direktorius Sigitas Šeputis, apsvarstė šiuos reikalus ir nusprendė skelbti rajone ekstremaliąją situaciją. Tai paskelbė rugsėjo 20 d. įsakymu Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Remigijus Rimkus „Pamariui“ paaiškino, kad ekstremalusis įvykis gali būti skelbiamas tam tikroje rajono teritorijoje, o kai dėl sausros, lietaus vandens pertekliaus nukenčia viso rajono teritorija, skelbiama ekstremali situacija.
„Prilijo tiek, kad telkšo apsemti laukai, pievos, ganyklos, keliai, sodybų kiemai. Vien rugsėjo 18 dieną, pirmadienį, kai be perstojo lijo, prilyto vandens norma viršijo dvidešimties dienų kritulių normą. Vandens nebesutraukia Tenenys, Minija, kitos tvinstančios upės, pilnutėliai vandens kanalai, upeliai. Ūkininkai neįvažiuoja į dirvas arti, imti derliaus, negali iš pievų suvežti supresuotų šieno, šiaudų ritinių. Į laukus, ganyklas, pievas nebegali įvažiuoti jokia technika“, – pasakojo R. Rimkus.
Posėdyje komisijos pirmininkas S. Šeputis komisijos narius supažindino su rajono gyventojų ir ūkininkų prašymu skelbti ekstremaliąją situaciją, nes iškritusių lietaus kritulių kiekis per 5 paras viršijo vidutinį daugiametį mėnesio kritulių kiekį, vanduo semia Paleičių bei Pagrynių kaimų kelius.
R. Rimkus komisiją informavo, kad gauta duomenų iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties. Pranešta, kad per rugsėjo mėnesio dvidešimt dienų iškrito 163,4 mm kritulių. Rugsėjo 18 dieną prilijo 54,0 mm, kai dvidešimties dienų norma yra 57,0 mm. Apsemti laukai palei Nemuną, šios upės vandens lygis kasdien pakyla po 20-35 cm. Pylimas ties Petrelių kaimu tvirtinamas maišais, nes gali prasiveržti vanduo.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, rajono ūkininkai nesulauks Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijų, kad iki nustatyto termino iš laukų nesuvežė šieno supresuotų ritinių, nepadarė kitų darbų. Be to, jeigu rajono gyventojas patyrė nuostolių ir yra apsidraudęs, draudimo kompanijos taip pat pageidaus patvirtinimo, kad buvo susiklosčiusi neeilinė situacija. Šiuo atveju tektų pateikti dokumentą, kad buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
„Kai vanduo nuslūgs, pradžius pievos ir dirvos, jeigu daugiau tiek nelis, ekstremalioji situacija bus atšaukta“, – paaiškino R. Rimkus.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo