Kodėl rajone paskelbta ekstremalioji situacija?

Lietaus vanduo apsėmė laukus ir pievas, Šilutės rajono upės, kanalai pilnutėliai vandens. Rajono ūkininkai negali nuimti derliaus, iš lankų suvežti supresuotų šieno ar šiaudų ritinių, arti dirvų, sėti. Taip situaciją rajone apibūdino Šilutės r. savivaldybės administracijos Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus.

Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuriai vadovauja administracijos direktorius Sigitas Šeputis, apsvarstė šiuos reikalus ir nusprendė skelbti rajone ekstremaliąją situaciją. Tai paskelbė rugsėjo 20 d. įsakymu Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
Remigijus Rimkus „Pamariui“ paaiškino, kad ekstremalusis įvykis gali būti skelbiamas tam tikroje rajono teritorijoje, o kai dėl sausros, lietaus vandens pertekliaus nukenčia viso rajono teritorija, skelbiama ekstremali situacija.
„Prilijo tiek, kad telkšo apsemti laukai, pievos, ganyklos, keliai, sodybų kiemai. Vien rugsėjo 18 dieną, pirmadienį, kai be perstojo lijo, prilyto vandens norma viršijo dvidešimties dienų kritulių normą. Vandens nebesutraukia Tenenys, Minija, kitos tvinstančios upės, pilnutėliai vandens kanalai, upeliai. Ūkininkai neįvažiuoja į dirvas arti, imti derliaus, negali iš pievų suvežti supresuotų šieno, šiaudų ritinių. Į laukus, ganyklas, pievas nebegali įvažiuoti jokia technika“, – pasakojo R. Rimkus.
Posėdyje komisijos pirmininkas S. Šeputis komisijos narius supažindino su rajono gyventojų ir ūkininkų prašymu skelbti ekstremaliąją situaciją, nes iškritusių lietaus kritulių kiekis per 5 paras viršijo vidutinį daugiametį mėnesio kritulių kiekį, vanduo semia Paleičių bei Pagrynių kaimų kelius.
R. Rimkus komisiją informavo, kad gauta duomenų iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties. Pranešta, kad per rugsėjo mėnesio dvidešimt dienų iškrito 163,4 mm kritulių. Rugsėjo 18 dieną prilijo 54,0 mm, kai dvidešimties dienų norma yra 57,0 mm. Apsemti laukai palei Nemuną, šios upės vandens lygis kasdien pakyla po 20-35 cm. Pylimas ties Petrelių kaimu tvirtinamas maišais, nes gali prasiveržti vanduo.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, rajono ūkininkai nesulauks Nacionalinės mokėjimo agentūros sankcijų, kad iki nustatyto termino iš laukų nesuvežė šieno supresuotų ritinių, nepadarė kitų darbų. Be to, jeigu rajono gyventojas patyrė nuostolių ir yra apsidraudęs, draudimo kompanijos taip pat pageidaus patvirtinimo, kad buvo susiklosčiusi neeilinė situacija. Šiuo atveju tektų pateikti dokumentą, kad buvo paskelbta ekstremalioji situacija.
„Kai vanduo nuslūgs, pradžius pievos ir dirvos, jeigu daugiau tiek nelis, ekstremalioji situacija bus atšaukta“, – paaiškino R. Rimkus.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite