Kodėl paukščiai nešioja žiedus?

Paukščių ekologija ir elgesys tiriami įvairiais metodais. Vienas jų, ypač dažnai ir plačiai naudojamas visame pasaulyje – žiedavimas. Žiedavimu išaiškinami paukščių migracijų maršrutai, žiemojimo vietos, amžiaus trukmė, žuvimo priežastys, gausumo tendencijos ir daugybė kitų paukščių ekologijos ir elgesio klausimų. Šiuo metodu vykdoma ir jūrinių erelių stebėsena.

Jūriniai ereliai buvo stebimi ir Blinstrubiškių miške, kur ekosistemai išsaugoti įsteigtas biosferos poligonas. Visa ši saugoma teritorija priskirta „Natura 2000“ tinklui, kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kurios didžiausia vertybė čia perinčios jūrinių erelių poros. Tokios teritorijos Lietuvoje yra trys: Kuršių Nerija, Nemuno delta ir Blinstrubiškių miškas.

Žiedavimas yra paprastas ir patikimas stebėsenos metodas: žiedas uždedamas paukščiui ant kojos, yra tarsi jo tapatybės kortelė. Vėliau kur nors tą paukštį pagavus, radus žuvusį ir perskaičius jo žiedo numerį, galima nustatyti kur, kokio amžiaus ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo žieduotas, kokiu greičiu ir kokį atstumą jis nukeliavo, koks likimas jį ištiko.

Jūrinis erelis stambiausias ir didžiausias Lietuvos plėšriųjų paukščių atstovas. Jūrinių erelių kūno ilgis nuo 70 iki 92 cm ilgio. Išskėstų sparnų ilgis – beveik 2 metrai. Jūriniai ereliai gyvena iki 20 metų ir suaugusių paukščių išvaizdą įgauna sulaukę 5-6 metų. Šie didingi paukščiai aptinkami visoje Lietuvoje, nors gausiausi Lietuvos vakaruose apie Nemuno deltą ir aplink Kuršių marias.

Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, dabar šalyje gyvena apie 150-170 jūrinių erelių porų. Raseinių rajone, Blinstrubiškio miške, šie paukščiai įsikūrė beveik prieš du dešimtmečius ir šiuo metu gyvena net trys poros.

Blinstrubiškių miške ir šalia esančiose Paupio žuvininkystės ūkio tvenkiniuose jūriniai ereliai aptinkami ištisus metus, o pavasarinių ir rudeninių migracijų metu čia galima pamatyti kelias dešimtis šių didingų paukščių. Didelę jūrinių erelių koncentracija lemia geros maitinimosi sąlygos. Šie žuvininkystės tvenkiniai apsupti miškų, aplinkinės teritorijos mažai apgyvendintos, todėl ereliai čia gali ramiai ilsėtis, doroti grobį, nakvoti neskrisdami toli nuo tvenkinių. Dalis jų čia pasilieka žiemoti.

Šiais metais reaguojant į miško lankytojų pateiktą pranešimą Blinstrubiškio miške buvo aptiktas nusilpęs ir jau skristi nebegalintis jaunas jūrinis erelis. Erelio kojas žymėjo žiedai su įrašais Poland 5848AX Gdansk, PV78. Paukštį Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai perdavė VŠĮ ,,Nuaro fondas“, kurie rūpinasi sužeistais laukiniais gyvūnais.

Labai svarbu, kad apie kiekvieną aptiktą paukštį būtų pranešama specialistams. Radus žieduotą paukštį ar tik jo žiedą, reikia pranešti Lietuvos žiedavimo centrui, įsikūrusiam T. Ivanausko zoologijos muziejuje, el. likcentras@gmail.com

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite