Kodėl nebematome Seimo nario A. S. Nausėdos?

Šilutės rajono gyventojai pasigedo saviškio Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos, kurį tiesiogiai išrinko į Lietuvos parlamentą, veiklą pradėjusį 2016 m. lapkričio 14 d., kai Seimas susirinko į pirmąjį posėdį.

Kol Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda (dešinėje) sveiksta, rinkėjus priiminėja jo padėjėjas Valentinas Dylertas.
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Seimo narių dalyvavimo posėdžiuose suvestinė – vieša. Iš jos matyti, kad Šilutės rajone į Seimą išrinktas Alfredas Stasys Nausėda nedalyvavo posėdžiuose balandį, gegužę ir pusę birželio. Telefonu atsiliepęs A. S. Nausėda buvo atviras: gydosi, medikai Klaipėdoje, Vilniuje padėjo tiek, kiek galėjo, o dabar turi pats kapstytis, saugoti save, vengti įtampos. Bent iki liepos į darbą Seime negrįšiąs.
Šilutėje, šio Seimo nario biure, interesantus priiminėja jo padėjėjas–sekretorius Valentinas Dylertas, jis informuoja Seimo narį apie svarbiausius įvykius, gyventojų pageidavimus, prašymus ir t. t. Pats Seimo narys interesantų nepriiminėja. Buvo paskelbęs, kad tą darys pirmą ir trečią mėnesio pirmadienį nuo 9 iki 12 val. Gydydamasis, turėdamas nedarbingumo pažymą, ir Seimo narys negali dirbti: dalyvauti Seimo ir kituose posėdžiuose, pasirašinėti dokumentų, dalyvauti šventėse, kituose renginiuose, priiminėti rinkėjus, organizuoti kitus su Seimo nario veikla susijusius susitikimus, darbo reikalais vykti į užsienio valstybes ir t. t.
„Esu informuotas apie įvykius rajone, domiuosi, jaučiu gyvenimo pulsą, tačiau darbai dar turės palaukti…“ – telefonu „Pamariui“ sakė A. S. Nausėda, prislėgtas žinios, kad Anapilin iškeliavo ilgametis Gardamo seniūnas Tomas Balčytis, kurį gerai pažinojo ir su kuriuo daug bendravo.
A. S. Nausėda Seime priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, yra Seimo kaimo reikalų komiteto narys, Migracijos komisijos narys, taip pat 7 parlamentinių grupių narys.
Rytoj, birželio 17 d., A. S. Nausėdai sukaks 67-eri metai. Sveikiname!
„Pamario“ inf.

Hits: 494

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite