Kodėl naudinga bėgioti?

Bėgiojimas – vienas iš populiariausių aktyvaus laisvalaikio leidimo būdų. Dažnai tai būna pirmasis žingsnis sveikesnio gyvenimo būdo link. Bėgioti galima tiek lauke, tiek namuose, pasitelkus specialią įrangą. Tai leidžia išlikti fiziškai aktyviems, nepriklausomai nuo sezono. Kuo dar mums naudingas bėgiojimas?

1. Optimalaus kūno svorio palaikymas

Kardio treniruotės, nepriklausomai nuo jų tempo, puikiai tinka svoriui optimizuoti ir palaikyti. Jų metu suaktyvinami įvairūs kūno raumenys, todėl sudeginama nemažai kalorijų. Bėgimo takelis leidžia pasirinkti norimą treniruotės intensyvumą: nuo itin mažo iki didelio. Be to, galima reguliuoti ir įkalnės statumą. Taip kūnui suteikiamas papildomas krūvis, todėl kalorijos deginamos dar efektyviau.

2. Imuninės sistemos stiprinimas

Žurnale „Frontiers in Immunology“ publikuoto mokslinio tyrimo duomenimis, tinkamai parinkto intensyvumo fizinė veikla gali padidinti organizmo atsparumą ligoms. Todėl nieko nuostabaus, kad reguliariai bėgiojantys rečiau susiduria su bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis. Geriausiam efektui pasiekti rekomenduojama rinktis mažo arba vidutinio intensyvumo bėgimą, kuris neleis išvarginti kūno.

3. Nuotaikos gerinimas

Kai kuriomis dienomis kilometras gali prilygti maratonui. Tačiau net ir tuomet rekomenduojama nepraleisti treniruotės, nes po jos nuotaika dažniausiai tampa kur kas geresnė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vos 30 min. bėgimas gali padėti kovoti su nerimu, stresu ir depresija. Reguliariai užsiimant aktyvia fizine veikla, galima pasiekti ilgalaikį efektą.

4. Smegenų veiklos aktyvinimas

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog bėgimas nereikalauja jokių protinių pastangų. Visgi, žurnale „Frontiers in Neuroscience“ publikuoto mokslinio tyrimo rezultatai rodo visai ką kita. Palyginus profesionalių bėgikų ir nesportuojančių žmonių smegenis, nustatyta, kad sportininkų smegenų zonose, atsakingose už atmintį, koncentraciją, sprendimų priėmimą, vaizdinės ir jutiminės informacijos apdorojimą, yra daugiau jungčių. Tai reiškia, kad visos šios funkcijos atliekamos geriau.

Kito mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad aerobiniai pratimai (kardio treniruotės) gali padėti pagerinti kognityvinius procesus, reikalingus pažintinei elgesio kontrolei, ir apsaugoti smegenis nuo senėjimo, streso.

5. Miego kokybės gerinimas

Daugelis jau tikriausiai žino, kad reguliarus fizinis krūvis gali padėti pagerinti miego kokybę. Tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, miegoję mažiau nei šešias su puse valandos per parą, po vidutinio intensyvumo treniruočių, tokių kaip bėgimas ar spartus vaikščiojimas, papildomai išmiegodavo dar 75 min.

Kito tyrimo, kuris buvo paskelbtas žurnale „Journal of Adolescent Health“, rezultatai parodė, kad pakanka reguliaraus vos 30 min. bėgimo per savaitę, kad sumažėtų mieguistumas dienos metu ir pagerėtų miegas naktį.

6. Ilgaamžiškumo užtikrinimas

Jokie stebuklingi pratimai nepavers jūsų nemirtingais, tačiau nedidelio intensyvumo bėgimas 2–3 kartus per savaitę (iš viso 60–145 min.) gali jus paversti ilgaamžiškesniais. Tai įrodyta mokslinių tyrimų rezultatais, paskelbtais leidinyje „The Journal of the American College of Cardiology“. Jei konkrečiau, bėgiojant stiprinama širdies ir kraujagyslių sistema, todėl mažėja infarkto ir insulto rizika.

7. Smagus laisvalaikio praleidimo būdas

Be jau aptartų privalumų, bėgiojimas yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Šiuolaikiškas bėgimo takelis su įdiegta programine įranga suteikia galimybę sportuoti su geriausiais treneriais neišeinant iš namų. Be to, jo ekrane galima stebėti įvairias pasaulio vietas. Todėl treniruotis tampa dar smagiau.

Dar tik žengiate pirmuosius žingsnius aktyvesnio gyvenimo link? Tuomet bėgiojimas gali būti labai tinkamas jums. Ši fizinė veikla suteikia naudos tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Be to, ji gali padėti džiaugtis geresne smegenų veikla. Tad rūpinkitės savimi, nenustokite judėti ir džiaukitės pakilesne nuotaika kiekvieną dieną.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar seniūnijų žmonės susigyveno su koronavirusu?

Pastaruoju metu Šilutės rajone sparčiai pagausėjo susirgimų koronaviruso infekcija. Žinoma apie aštuonis atvejus, kurie siejami su šios ligos protrūkiu Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje. Iš anksčiau žinoma ir apie atvejus Katyčių, Vainuto, Gardamo, Rusnės seniūnijose. Kalbama, kad seniūnijose žmonės įsibaiminę viruso, o labiausiai – sergančiųjų. Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis: – Žinoma, bendraujame sulėtintu tempu. Atrodo, kad ir žmonių mažiau. Neramina tik mūsų ligoninė, kaip ji atlaikys šią situaciją. Tačiau tarp žmonių panikos nėra. Yra sudėtinga, nes atvažiuojančiųjų nemažai, bet

Mokiniams – atostogos, savaitę mokysis iš namų

Penktadienį, spalio 16-ąją, Šilutės rajone COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 11 asmenų, po savaitgalio šis skaičius padvigubėjo – 21. Vakar, spalio 22 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriui buvo žinoma jau apie 35 atvejus. Koronaviruso infekcija patvirtinta keliems šeimos gydytojams, jų pacientams, vienam moksleiviui bei mokyklos darbuotojui. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, nuo spalio 19 d. Šilutės Pamario ir Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos paskelbė papildomas mokinių rudens atostogas. Šilutės rajone jau savaitę sustabdyti visi uždarose ir atvirose erdvėse planuoti renginiai. Spalio

Pasinaudojo galimybe kurti naujas darbo vietas

Nuo šių metų liepos iki rugpjūčio pabaigos buvo teikiamos paraiškos pagal 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Iš viso gauta 171 paraiška, daugiausia – dėl paramos statybvietei paruošti. Paramos dažniau prašyta ir kitoms veikloms – pramogoms ir poilsiui organizuoti, taip pat ji skirta restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklai. Aktyviausi – Vilniaus apskrityje Šiam paraiškų priėmimui

Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia. Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė. Karantino privalumai kovojant su virusu Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos