Kodėl naudinga bėgioti?

Bėgiojimas – vienas iš populiariausių aktyvaus laisvalaikio leidimo būdų. Dažnai tai būna pirmasis žingsnis sveikesnio gyvenimo būdo link. Bėgioti galima tiek lauke, tiek namuose, pasitelkus specialią įrangą. Tai leidžia išlikti fiziškai aktyviems, nepriklausomai nuo sezono. Kuo dar mums naudingas bėgiojimas?

1. Optimalaus kūno svorio palaikymas

Kardio treniruotės, nepriklausomai nuo jų tempo, puikiai tinka svoriui optimizuoti ir palaikyti. Jų metu suaktyvinami įvairūs kūno raumenys, todėl sudeginama nemažai kalorijų. Bėgimo takelis leidžia pasirinkti norimą treniruotės intensyvumą: nuo itin mažo iki didelio. Be to, galima reguliuoti ir įkalnės statumą. Taip kūnui suteikiamas papildomas krūvis, todėl kalorijos deginamos dar efektyviau.

2. Imuninės sistemos stiprinimas

Žurnale „Frontiers in Immunology“ publikuoto mokslinio tyrimo duomenimis, tinkamai parinkto intensyvumo fizinė veikla gali padidinti organizmo atsparumą ligoms. Todėl nieko nuostabaus, kad reguliariai bėgiojantys rečiau susiduria su bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis. Geriausiam efektui pasiekti rekomenduojama rinktis mažo arba vidutinio intensyvumo bėgimą, kuris neleis išvarginti kūno.

3. Nuotaikos gerinimas

Kai kuriomis dienomis kilometras gali prilygti maratonui. Tačiau net ir tuomet rekomenduojama nepraleisti treniruotės, nes po jos nuotaika dažniausiai tampa kur kas geresnė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vos 30 min. bėgimas gali padėti kovoti su nerimu, stresu ir depresija. Reguliariai užsiimant aktyvia fizine veikla, galima pasiekti ilgalaikį efektą.

4. Smegenų veiklos aktyvinimas

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog bėgimas nereikalauja jokių protinių pastangų. Visgi, žurnale „Frontiers in Neuroscience“ publikuoto mokslinio tyrimo rezultatai rodo visai ką kita. Palyginus profesionalių bėgikų ir nesportuojančių žmonių smegenis, nustatyta, kad sportininkų smegenų zonose, atsakingose už atmintį, koncentraciją, sprendimų priėmimą, vaizdinės ir jutiminės informacijos apdorojimą, yra daugiau jungčių. Tai reiškia, kad visos šios funkcijos atliekamos geriau.

Kito mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad aerobiniai pratimai (kardio treniruotės) gali padėti pagerinti kognityvinius procesus, reikalingus pažintinei elgesio kontrolei, ir apsaugoti smegenis nuo senėjimo, streso.

5. Miego kokybės gerinimas

Daugelis jau tikriausiai žino, kad reguliarus fizinis krūvis gali padėti pagerinti miego kokybę. Tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, miegoję mažiau nei šešias su puse valandos per parą, po vidutinio intensyvumo treniruočių, tokių kaip bėgimas ar spartus vaikščiojimas, papildomai išmiegodavo dar 75 min.

Kito tyrimo, kuris buvo paskelbtas žurnale „Journal of Adolescent Health“, rezultatai parodė, kad pakanka reguliaraus vos 30 min. bėgimo per savaitę, kad sumažėtų mieguistumas dienos metu ir pagerėtų miegas naktį.

6. Ilgaamžiškumo užtikrinimas

Jokie stebuklingi pratimai nepavers jūsų nemirtingais, tačiau nedidelio intensyvumo bėgimas 2–3 kartus per savaitę (iš viso 60–145 min.) gali jus paversti ilgaamžiškesniais. Tai įrodyta mokslinių tyrimų rezultatais, paskelbtais leidinyje „The Journal of the American College of Cardiology“. Jei konkrečiau, bėgiojant stiprinama širdies ir kraujagyslių sistema, todėl mažėja infarkto ir insulto rizika.

7. Smagus laisvalaikio praleidimo būdas

Be jau aptartų privalumų, bėgiojimas yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Šiuolaikiškas bėgimo takelis su įdiegta programine įranga suteikia galimybę sportuoti su geriausiais treneriais neišeinant iš namų. Be to, jo ekrane galima stebėti įvairias pasaulio vietas. Todėl treniruotis tampa dar smagiau.

Dar tik žengiate pirmuosius žingsnius aktyvesnio gyvenimo link? Tuomet bėgiojimas gali būti labai tinkamas jums. Ši fizinė veikla suteikia naudos tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Be to, ji gali padėti džiaugtis geresne smegenų veikla. Tad rūpinkitės savimi, nenustokite judėti ir džiaukitės pakilesne nuotaika kiekvieną dieną.

 Čiužiniai | Miegamojo Lovos – Geram Jūsų Miegui – Hilding.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite