Kodėl Lietuvos moterys kasmet beveik du mėnesius dirba už dyką?  

  • Vienodo atlygio diena parodo, kiek dienų per metus dėl vidutiniškai mažesnio savo atlyginimo moterys dirba už dyką.
  • Kitaip tariant, ši diena leidžia nustatyti laikotarpį, kurį vyrui nereikėtų dirbti, kad per metus uždirbtų tiek, kiek moteris.
  • Atskirose valstybėse vienodo atlygio diena kasmet skiriasi, nes yra skaičiuojama kaip vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas procentais, padaugintas iš dienų skaičiaus metuose.

 

Komentuoja Eglė Coppa, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė

Eurostato duomenimis, Lietuvos moterys uždirba 13,3 proc. mažiau nei vyrai, tad vienodo atlygio dieną minėti turėtume vasario 18-ąją. Kadangi Lietuvos moterų ir vyrų atlygio skirtumas yra kiek mažesnis nei ES vidurkis (14,1 %) ir gerokai mažesnis nei kaimyninėse Estijoje (21,7 %) ar Latvijoje (21,2 %), ši diena Lietuvoje minima anksčiau nei kitose Baltijos šalyse.

Verta atkreipti dėmesį, kad maži atlygių skirtumai kai kuriose valstybėse, pvz., Italijoje, atspindi ir gerokai žemesnį moterų užimtumą – šioje šalyje vyrų ir moterų užimtumo lygių skirtumas yra vienas didžiausių ES ir siekia beveik 20 proc. p. Lietuvoje moterų užimtumas siekia 77 proc. ir vos 2 proc. nusileidžia vyrų užimtumui, o tai yra bene geriausias rodiklis ES, tad ir atlygio skirtumai čia geriau nei Italijoje atspindi darbo rinkos situaciją. Beje, Lietuva yra viena tų ES valstybių, kuriose vyrų ir moterų atlygio skirtumas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo (2 proc. p., žr. 1 pav.),  o tai rodo, kad moterų situacija darbo rinkoje gerėja. Vis dėlto iki vyrų ar moterų atlygio skirtumų eliminavimo ar bent priartėjimo prie tų ES šalių, kur šie skirtumai mažiausi, dar reikalinga reikšminga pažanga.

Vyrų ir moterų atlygio skirtumai ES valstybėse 2009 ir 2019 m. 

 

Didelė išsilavinusių moterų dalis rodo, kad vyrų ir moterų atlygio skirtumai nėra nulemti išsilavinimo skirtumų.

Išsilavinimo lygis atlygio skirtumus turėtų veikti priešinga kryptimi, – Eurostato duomenimis, Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi 35,5 proc. 25-64 m. vyrų (ES vidurkis – 29,3 %) ir daugiau nei 50 proc. moterų (ES – 33,8 %)!

Pagal moterų su aukštuoju išsilavinimu dalį Lietuva buvo penkta ES. Tokie skaičiai rodo, kad moterys turi ambicijas, nori realizuoti savo potencialą, tačiau visa tai ne iki galo atsispindi jų darbo užmokestyje.

Vyrų ir moterų atlygio skirtumai labai nevienodi ekonominėse veiklose. Maždaug 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo ES paaiškinama didele moterų darbuotojų dalimi santykinai prasčiau apmokamuose darbuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir švietimo. Sektoriuose, kuriuose vyrauja moterys, jos taip pat uždirba mažiau nei vyrai. Didžiausi vyrų ir moterų atlygio skirtumai ES yra finansų ir draudimo veikloje (35 %), sveikatos priežiūros sektoriuje (33 %) bei gamyboje (31 %), kur itin daug mažiau uždirba vyresnės moterys. Kita vertus, labai didelė (didesnė nei 80 %) darbuotojų vyrų dalis yra mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (angl. STEM), kuriuose mokamas aukštesnis darbo užmokestis. Vyrai taip pat neretai dirba rizikingesnius darbus, kuriuose didesnis atlygis mokamas būtent už patiriamą riziką (pvz., ugniagesių, naftos platformų prižiūrėtojų ir pan.), tačiau net ir vertinant tas pačias darbo vietas vidutiniškai moterų valandinis atlygis už tą patį darbą yra mažesnis.

Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių vyrų ir moterų atlygio skirtumą – neapskaitytas moterų darbas, ypač vaikų priežiūra. Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatai rodo, kad moterys atlieka daug daugiau neapmokamo ir neapskaityto darbo, tokio kaip rūpinimasis kitais suaugusiaisiais, vaikais ir namų ruoša – ES moterys tam vidutiniškai sugaišta 36 val. per savaitę, o vyrai – tik 21 val. Mokslinėje literatūroje randama įrodymų, kad vyrų ir moterų atlygio skirtumai glaudžiai susiję ir su (tikėtinomis ir faktinėmis) vaikų priežiūros pareigomis, kurios neproporcingai krenta ant moterų pečių (Alon ir kt., 2020), tad darželių ir mokyklų uždarymas dėl pandemijos daug labiau neigiamai paveiks moterų nei vyrų pajamas.

Mamos dažniau renkasi darbą ne pilnu etatu, saugesnį ir lankstesnį darbą viešajame sektoriuje, koncentruojasi į žemesnio lygio profesines pareigas. Visai tai, kartu su karjeros pertraukomis, prisideda prie mažesnio atlyginimo. Šią problemą didele dalimi galėtų išspręsti pakankama vaikų priežiūros infrastruktūra – tyrimai rodo, kad prieiga prie aukštos kokybės vaikų priežiūros suteikia moterims galimybę greičiau grįžti į pilną užimtumą darbo rinkoje bei mažina moterų ir vyrų atlygio skirtumus.

Didesni atlygio skirtumai darbingame amžiuje vėliau lemia vyrų ir moterų senatvės pensijų skirtumus ir didesnę skurdo riziką. Vidutinės vyrų senatvės pensijos ES daugiau nei 30 proc. viršija vidutines moterų senatvės pensijas. Toks skirtumas, kartu su ilgesne vidutine moterų gyvenimo trukme, turi reikšmingų socialinių padarinių – pensinio amžiaus moterys gauna mažesnes socialines išmokas ir susiduria su didesne skurdo rizika.

2019 m. Lietuvoje pensinio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis siekė 17,7 proc., o moterų – net 38,8 proc.

Aktyvūs ir atsakingi veiksmai, skirti vyrų ir moterų atlygio skirtumo mažinimui ne tik padės kovoti su moterų skurdu senatvėje, spręsti senstančios visuomenės problemas, bet ir prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo ir užpildymo bei spartesnio ekonomikos augimo. Nors Lietuvai dar yra kur pasitempti, judame link to, kad vienodo atlygio dieną kasmet galėtume minėti sausio 1-ąją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite