Kodėl griūva pastatai?

„Lietuvoje užplanuota daugybė tokių avarijų, kaip pernykštė griūtis „Maximos“ prekybos centre, Rygoje“. Taip mano Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius, technikos ir technologijos mokslų habilituotas daktaras, Valstybinių premijų laureatas, buvęs ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių konstrukcijų bei Gelžbetonio konstrukcijų katedrų vedėjas Antanas Kudzys. „Lietuvoje avarijos yra suplanuotos pagal aplinkos ministro 2003 m. liepos 1 d. patvirtintus reglamentus“, – tikina jis.

Apie statybų patikimumą ir kokybę šįkart diskutavo klubo nariai Tatjana Frišmantienė, Jonas Jaunius ir Edvardas Jurjonas. Eksperto teisėmis viešėjo Rimantas Frišmantas, kalnakasybos inžinierius, baigęs Talino technikos universitetą.
T. Frišmantienė:
– Šią temą paskatino visiems žinoma tragedija Rygoje, kai sugriuvo „Maximos“ pastatas. Susidaro įspūdis, kad šiandieninės statybos nėra patikimos. Plačiai kalbama, kad statybose padaroma daug klaidų. O pasekmės – žmonių gyvybės, todėl tylėti apie tai negalima.
R. Frišmantas:
– Esu inžinierius. Dalyvavau įrengiant Stoniškių opokos karjerą, jau daug metų dalyvauju įvairiuose statybos projektuose – tiek projektuojant, tiek įgyvendinant. Tenka bendrauti ir su „Maximos“ prekybos tinklo parduotuvių statybos techninę priežiūrą atliekančiais žmonėmis. Laikau juos techniškai tvarkingais specialistais, tačiau Latvijoje ir užsakovai, ir statybininkai buvo ne lietuviai, jie tik nusipirko jau pastatytą statinį. Perkantieji neturi galimybės visko perpatikrinti, bet tai kita kalba.
Bet kuriam statiniui atsirasti reikalingi trys dalyviai: užsakovas, projektuotojas ir statybininkas. Parenkant pagrindinių konstrukcijų medžiagas užsakovas įtaką daro netiesiogiai, nes pirmiausia projektuotojai turi skaičiuoti, kas tinka ir kas patikimai laikys statinį. Bet jeigu nėra aiškaus projektuotojų pasakymo, kad turi būti tik tokios ar kitokios medžiagos, tokia ir tokia konstrukcija, tai užsakovas visada nori sutaupyti.
Klausimas: ar taupoma ten, kur reikia ir galima? Kažkodėl net ir privačiuose konkursuose dažniausiai turi laimėti pigiausias projektas, pasiūlymas. O kas po to?
Šiandien yra daug įvairių medžiagų, kurios skiriasi savo techninėmis, fizinėmis savybėmis. Ir panašu, kad šiandien architektai ar konstruktoriai nelabai suka sau galvą dėl tų medžiagų patikimumo, kartais jie tiesiog piešia kaip patinka. O galutinį sprendimą, kokias medžiagas pasirinkti, kaip realizuoti tam tikros konstrukcijos atskiros, specializuotos dalies įgyvendinimą – palieka statybininkams arba užsakovams. Todėl kartais atsitinka, kad didelio statinio konstrukcijoje tam tikrų mazgų realizavimą paruošia darbų vykdytojas, kurio kvalifikacija nėra tokia, kaip inžinieriaus konstruktoriaus.
Yra tekę dalyvauti konkurse, kur mokymo centro statybai vienas pasiūlymas buvo 8 mln. Lt, o kitas pasiūlė 1,5 mln. Lt mažiau… Ar čia tikrai nėra kažkokių paslėptų taupymo būdų, kurie susiję su statinio ar lankytojų saugumu?
Užsakovas tiesiogiai niekada nenurodys naudoti nekokybiškas, nepatvarias medžiagas ar konstrukcijas. Bet pirkdamas pigiausią siūlymą įtaką kokybei jis daro netiesiogiai. Todėl didžiausia atsakomybė tenka architektūriniam ir konstrukciniam sprendimui bei jo įgyvendinimui. Manau, kad tai ir yra pagrindinės pastatų griuvimo priežastys.
Dar viena problema – gerų inžinierių konstruktorių stygius.
Baigus statybas, ateina valstybinė priėmimo komisija. Labiausiai bijoma gaisrininkų. Jie visada turi pastabų. Bet man yra tekę matyti, kad po kokios savaitės diskusijų labai rimtų, esminių pasikeitimų nesimato, o komisija pasirašo. Pastatas priimtas, tinkamas…
E. Jurjonas:
– Aš manau, kad visos statybos sėkmė didele dalimi priklauso nuo projektavimo. Kaip būtų galima išvengti projektavimo klaidų, o vėliau – broko statybose ir galbūt skaudžių avarijų? Pirmiausia broko turėtų „nenorėti“ užsakovai. Nuo jų požiūrio į projektavimą labiausiai ir priklauso projekto kokybė. Bet kai viešuosiuose pirkimuose laimi pigiausias pasiūlymas, didelio gėrio laukti neverta. Technologinės naujovės priimamos nepatikliai, mėginama verstis tuo, kas jau senokai išbandyta. Tie, kurie išmoko dirbti naujoviškai, projektuoti trimačiu formatu, pamatė, kad toks projektavimas garantuoja kur kas didesnį tikslumą ir aiškumą: projekto įgyvendintojams bus akivaizdu, kur ir kaip kirsis sienos, kaip reikės kloti inžinerinius tinklus, kur turi būti padarytos jiems reikalingos ertmės.
Anksčiau, ko gero, tiek avarijų nebuvo. Kodėl? Gal kad dabar nebėra tokių gerų specialistų.
Bet ne todėl, kad dabar prasčiau paruošiami specialistai. Geriausieji kažkur dingsta. Kur – telieka spėlioti. Atsakymą pasufleruoti gali faktas, kad bakalauro studijas baigiantieji pažangūs būsimi statybos inžinieriai apipilami siūlymais tęsti studijas užsienio technikos universitetuose.
J. Jaunius:
Kaip fizikas žinau, kad įtempimų skaičiavimai yra sudėtingi. Tačiau tikrai nesu šios srities specialistas. Ieškojau informacijos šia tema. Labiausiai noriu pacituoti akademiką Antaną Kudzį. Jo teigimu, statybos ekspertai sutaria, kad Latvijoje „būtent netinkami techniniai pastatų konstrukcijos sprendimai, prilygstantys uždelsto veikimo bombai“, buvo tragedijos priežastis. Griūtis įvyko dėl netinkamų inžinerinių sprendimų ir blogai suprojektuotų jungčių sistemų.
A. Kudzys tvirtina, kad pastatų patikimumo teorija leidžia prognozuoti labai rimtas avarijas, jis su kolegomis ankstesniais metais buvo nuspėjęs Jonavos azoto kombinato amoniako saugyklos avariją. Remiantis šia teorija, visi didesni pastatai, atsiradę Lietuvoje po 2003 metų, yra dešimtimis kartų mažiau saugūs, negu reikalauja Europos Sąjungos standartai. 2003 metais tuometinio aplinkos ministro įsakymais buvo liberalizuota statybų rinka ir patvirtintos mažesnės apkrovų normos. Nesilaikant ES standartų, net 40 proc. sumažinti reikalavimai pastatų konstrukciniam saugumui. Tiems, kurie tvirtina, kad laikantis griežtesnių normų stogo konstrukcija pabrangsta net 10-15 proc., akademikas atsako, kad stogas bus brangesnis, bet teisingai projektuojant visas pastatas gali pabrangti tik 1 proc. Ir dėl to procento rizikuojama pastato patikimumu bei žmonių gyvybėmis.
Mano paprastas žmogiškas supratimas yra toks, kad didžiąją dalį nekokybiškų projektavimo ir statybos darbų lemia skubėjimas gyventi. Reikia greit ir dabar, noriu uždirbti čia ir šiandien, ir visiškai negalvojame apie tolimesnį rytojų. Globalizacijos lemiamas toks laikinumo požiūris būdingas daugeliui žmonių veiklos sričių.
Susidaro įspūdis, kad statybų kokybė yra tapusi lyg antraeilis dalykas. Lieka tikėtis, kad vienos avarijos pakako, savininkai sugebės pasitikrinti pastatų patikimumą ir žmonių aukų bus išvengta.

Užrašė Jonas Jaunius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Augintinių ženklinimo ABC: kam, kaip ir kodėl to reikia?

Bela, Luna, Simba, Pūkis, Pupa, Maja, Rikis, Tobis, Murkis, Puma, Nika, Arčis, Gučis – populiariausi kačių ir šunų, registruotų Gyvūnų augintinių registre, vardai. Jūsų augintinio vardas taip pat gali būti populiariausiųjų sąraše, jei paženklinsite ir registruosite jį Gyvūnų augintinių registre. Primename, kaip tai padaryti ir kodėl svarbu paženklinti savo augintinius. Gyvūno ženklinimas mikroschema – tai neskausminga ir daug laiko netrunkanti procedūra. Ją atlieka veterinaras arba ženklintojas, registruojantis kates, šunis ir šeškus ir turintis mokymo baigimo pažymėjimą bei teisę prisijungti prie

Vasario mėnesį policija tikrins

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja apie vasario mėnesio policijos prevencines priemones. Vasario 1-2 d. bus tikrinamas privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimas, vasario 5-7 d. – transporto priemonių, įskaitant dviračių, elektrinių paspirtukų, vairuotojų blaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , vasario 9-11 d. ir vasario 27-28 d. – vairuotojų nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles. Vasario 13-19 d. bus sustiprinta krovininių automobilių ir autobusų

Buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai

Šiandien, vasario 1 d., ikiteisminiame tyrime, pradėtame 2022 m. lapkričio 15 d. dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 153 straipsnio 1 dalyje, buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal nurodytus straipsnius. Įvyko jo apklausa. Nukentėjusiais pripažinti 4 asmenys Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiai arba nepilnamečiai. Detalesnė informacija

Patarimai, į kuriuos svarbu atsižvelgti perkant ginklų seifą

Vienas iš populiariausių seifų šiandieninėje rinkoje yra ginklų seifai. Jie būna įvairių stilių ir dydžių. Daugelis yra tik plonos metalinės skardos spintos be apsaugos nuo ugnies ar įsilaužimo. Kyla klausimas, nuo ko pradėti renkantis ginklų seifą? Pirmiausia atsižvelkite į konstrukciją, metalo storį ir fiksavimo mechanizmo tipą. Po to įvertinkite atsparumą ugniai. Anksčiau ginklų spintelės buvo pagamintos iš medžio ir stiklo, todėl ginklai net būdavo matomi jose… Ginklams saugoti skirtuose seifuose dažniausiai galima laikyti nuo vieno iki penkių ginklų. Perkant seifą

Taip pat skaitykite