Ko tikėtis iš tiesiogiai išrinkto mero?

Kovo 1 d. vyks rinkimai į vietos savivaldos organus, kurių metu pirmą kartą turėsime galimybę merą rinkti tiesiogiai. Apie tai, kaip pasikeitė Vietos savivaldos įstatymas, apie merų galias ir apie tai, kokį merą norėtų matyti, diskutavo visuomenininkų klubo nariai: kultūros darbuotoja Birutė Servienė, verslininkai Tatjana Frišmantienė ir Edvardas Jurjonas, pedagogas Jonas Jaunius, ekonomistas Antanas Čepys ir žurnalistas Petras Skutulas.
Diskusiją klubą savo pastogėje antrą kartą priglaudė, kava ir arbata pavaišino Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka.

Naujųjų merų galios

Jonas Jaunius

Nemažai Savivaldybės tarybos sekretoriaus darbo patirties sukaupęs Jonas Jaunius išstudijavo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, susijusius su tiesioginiais merų rinkimais ir pateikė jų santrauką.
Anot jo, įstatyme keičiama viskas, kas susiję su tuo, kad merą nuo šiol rinks nebe Tarybos nariai, o tiesiogiai visi rinkėjai. Anot pranešėjo, „Tiesiogiai išrinktas meras neperima nė vienos Savivaldybės administracijos funkcijos. Administracijos ir jos direktoriaus veikla liks nepakitusi. Nesikeičia ir administracijos direktoriaus skyrimo tvarka. Tarybos išimtine kompetencija lieka Savivaldybės įmonių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas. Biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus švietimo, vadovų skyrimas ir atleidimas atiduotas mero žinion. Kažkodėl merui suteikta teisė skirti išlikusį nekilnojamąjį turtą religinėms bendruomenėms, reglamentuoti žūklės vandens telkiniuose tvarką, keisti žemės sklypų paskirtį, skelbti gyventojų apklausą, suteikti patalpas LR Seimo nariams“. Meras galės pasirinkti savo pavaduotoją, tačiau kandidatūrą slaptu balsavimu turės patvirtinti Taryba, skirstyti teritorijas į seniūnaitijas. Meras siūlo komitetų, išskyrus opozicijai priklausančio Kontrolės komiteto, pirmininkus ir pavaduotojus. Jeigu Taryba du kartus nepatvirtins siūlomų kandidatūrų, meras turės teikti kitas.
Nauja mero atleidimo tvarka
Tiesiogiai išrinktas meras ir jo pavaduotojai gali būti atleisti pirma laiko, pareiškus „motyvuotą nepasitikėjimą“ ne mažiau kaip trečdaliui Tarybos narių. Frazė „motyvuotą“ teisiškai įstatyme nėra apibrėžta.
Už mero atleidimą slaptu balsavimu turės nutarti ne pusė, kaip budo dabar, o du trečdaliai Tarybos narių. Kitas mero ir kitų Tarybos narių atleidimo pagrindas – Konstitucijos ar įstatymo pažeidimas. Tai turėtų būti pakankamai akivaizdūs veiksmai, prieštaraujantys įstatymui ar Konstitucijai.
Teikimą dėl atleidimo turės pasirašyti trečdalis Tarybos narių, nurodydami pažeidimą ir pateikdami jo įrodymus. Tada būtų sudaroma komisija. Jeigu ji nuspręs, kad esama pagrindo pradėti atleidimo procedūrą, Taryba tam turės pritarti paprasta balsų dauguma. Taip patvirtintas dokumentas bus teikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jeigu teismas nustatytus, kad kaltinimai nėra svarbūs, atleidimo procedūra bus nutraukiama. Jei pritars, Taryba turės balsuoti dėl mero ar Tarybos nario atleidimo.
Kad meras ar Tarybos narys būtų atstatydinti anksčiau laiko, už tai slaptu balsavimu turės pasisakyti trys penktadaliai Tarybos narių. Jeigu meras būtų atstatydintas, naujų rinkimų nebus skelbiama. Meru taps daugiausiai narių Taryboje turinčios partijos atstovas.
J. Jaunius atkreipė dėmesį, kad pagal įstatymą, atstatydinus merą, naujų rinkimų bebus skelbiama ir rinkėjai neturės galimybės antrą kartą tiesiogiai rinkti merą.
Kas turėtų valdyti?

Petras Skutulas

Petras Skutulas:
– Kaip seksis tiesiogiai išrinktiems merams, pamatysime po kokių trejų metų. Iš to, apie ką kalbėjo Jonas, susidaro įspūdis, kad įstatymų pataisos priimtos tik tam, kad formaliai rinkimai taptų tiesioginiais. Ar galėtų juos laimėti nepartiniai kandidatai? Man atrodo, tokių galimybių nedaug, nes partijų nariai vieningai balsuos už saviškius. Be to, dauguma jau žinomų kandidatų ir taip yra deleguoti partijų, jie nėra nepriklausomi kandidatai.
Jeigu meru būtų išrinktas šiame poste jau buvęs žmogus, vargu ar jis sugebės „Atsiversti“ ir žaisti pagal naujas taisykles. Iki šiol pabuvojusieji merais yra įpratę būti padėties viešpačiais, dažnokai pamiršdami, kad ūkiniais savivaldybės reikalais rūpinasi ne meras, o administracijos direktorius. Padėtis gal pasikeistų, jeigu meru išrinktų šio posto dar neturėjusį žmogų.
Man protu nesuvokiama, kad per rinkimus kažkurios partijos sąraše į savivaldybės tarybą išrinkti tos partijos nariai ar rėmėjai po kurio laiko persigalvoja ir išeina į kitą partiją, kaip kokį asmeninį daiktą nusinešdami į aną partiją ir Tarybos nario mandatą. Žmogus gali persigalvoti dėl partiškumo, tačiau palikęs partiją, kurios sąraše laimėjo rinkimus, turėtų palikti Tarybos nario vietą po savęs esančiam sąrašo kandidatui.

Tatjana Frišmantienė

Jonas Jaunius:
– Atsiradus kandidatų reitingavimui, rinkėjas balsuoja ne tik už partiją, bet ir už asmenį. Galbūt reikėjo tiesiogiai rinkti ne tik merą, bet ir dalį, pavyzdžiui, trečdalį, Tarybos narių, o partiniuose sąrašuose panaikinti reitingavimą?

Tatjana Frišmantienė:
– Jeigu kandidatų bus labai daug, gali būti sudėtinga išsirinkti. Žmonėms trūksta aiškumo. Dažnas nežino, už ką balsuoti, todėl dažnai net nedalyvauja rinkimuose.

Antanas Čepys:
– Dabar bus dar sudėtingiau pasirinkti…

Jonas Jaunius:
–Jeigu nors pusė to aiškinimo, kiek buvo skirta agitacijai už eurą, būtų buvę skirta rinkimų pasikeitimams aiškinti, žmonės žinotų daug daugiau.

Koks turėtų būti meras?
Tatjana Frišmantienė:
– Žmogus turi būti vietinis, gerai žinantis problemas. Turi matytis, kad jis kažką daro, o ne taip kaip dabar – tik pykstasi tarpusavyje. Svarbu kokie bus mero prioritetai. Šilutėje aš nematau tinkamo kandidato. Turėtų būti šiek tiek diktatūros, kad būtų tvarka…

Antanas Čepys

Jonas Jaunius:
– Politologijai pripažįsta, kad geriausia tvarka būna, kai yra diktatūra, bet nėra saugiklio, kad diktatorius neperaugs į tironą…

Antanas Čepys:
–Amerikos ir Šveicarijos pavyzdžiai rodo, kad demokratija taip pat puikiai veikia.

Birutė Servienė:
– Galbūt kai meras bus išrinktas tiesiogiai turės daugiau žmonių pasitikėjimo ir mažiau bus intrigų? Aš matau tokį merą: šio krašto žmogus, turintis autoritetą. Gerbiu kiekvieną dabartinį kandidatą, bet tinkamo mero tarp jų nematau…

Edvardas Jurjonas:
– Manau, meras turėtų tarnauti žmogui, jį mylėti. Žmogus turėtų žinoti, kad gali kreiptis į merą ir šis įsigilins į jo poreikius. Reikėtų rengti diskusijas, susitikimus su gyventojais.
Dabartinė kadencija parodė, kad vieni merai ateina kurti, o kiti griauti. Pats buvau to liudininku dirbdamas darbo grupėje Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo. Fondas du kartus buvo sukurtas ir du kartus sunaikintas. Dabar jo nebėra. Padirbėjome, atėjo kitas meras ir pasakė, kad nebereikia…

Birutė Servienė

Antanas Čepys:
– Esu optimistas. Tiesioginius rinkimus laikau žingsniu į priekį. Įstatymas dar netobulas, nėra tiesiogiai išrinkto mero atšaukimo mechanizmo. Tikiu, kad dabar mes, o ne partijos nuspręs, kas bus meru.
Reikėtų lyderio, paskui kurį eitų Taryba ir visuomenė. Dar turime laiko. Gal tokie atsiras? Turi būti doras žmogus. Mes pavargę nuo politinio verslo, smulkių sukčių. Meras turėtų tarnauti mums, o ne partiniams interesams. Tai turi būti kompetentingas žmogus, o kritikos visada bus. Mes pavargome nuo kompetencijos, konkretumo, padorumo trūkumo.
Jeigu tarpusavyje tinkamų kandidatų neturime, gal kaip ukrainiečiai pasiieškokime iš šalies?..
Jonas Jaunius:
–Naujasis Vietos savivaldos įstatymas blogas, bet geresnis, negu buvo. Manau, kad meras galėtų būti išrinktas ir iš jau buvusių, nes jis turėtų daugiau patirties ir kompetencijos. Būsimasis meras turėtų būti padirbėjęs bent Tarybos nariu ar biudžetinėje įstaigoje. Tai suteiktų daugiau patirties. Rinkdami ne iš buvusiųjų rizikuojame susidurti su neišmanymu.

Edvardas Jurjonas

Petras Skutulas:
– Kad savivaldybės galva rūpintųsi krašto visuomene, be kita ko, jis turėtų būti materialiai apsirūpinęs, bent jau pasiturintis. O dabar ateina nieko neturėdamas – jam reikia ir namą pasistatyti, reikia gero automobilio, reikia to, reikia ano. Jis suka galvą, kaip pirmiausia pasitarnauti pačiam sau…

Jonas Jaunius:
– Meras gali būti geras ūkininkas arba teoretikas. Šilutei ir kitiems reikia vidutinio tarp ūkininko ir teoretiko. Kur tokį rasti? Iš dangaus meras su norimomis savybėmis nenukris. Tokį turime išsiugdyti.

 

Užrašė ir fotografavo
Vaidotas VILKAS

5 komentarai

  • stasys

    O kur straipsnio pabaiga ?

  • Stasiui

    Mielas Stasy, straipsnio pabaiga bus, kai išrinks naują merą… Šitie diskutuotojai ir tamsta turite tik po vieną balsą. Tai visi krašte per rinkimus ir užbaigs šį straipsnį.

  • Pastaba

    Padaryta klaida įstatyme, kad nepartiniams kandidatams skirtus sąrašus ir jų kandidatus į merus ir vėl užgrobia partiniai perbėgėliai, dabar jau pasivadinę napartiniais. Į tuos vivuomeninius komitetus reikėjo leisti telktis tik partijoms nepriklausiusiems žmonės. Tada ir jų kandidatas į merus būtų tikrai nepartinis. Pamatysit, kaip ir išrinkti visuomenininkai glausis prie partijų… Jau niekas mūsų neapgins nuo suįžulėjusių partijų.

  • Logika

    Tu – man, aš – tau, mes – jums, jūs – mums… Tai ir visa partijų programa, kurią jie puikiai įgyvendina, čia jų veiklos siekis, gairės, samprata, tikslas ir rezultatai.

  • Logikai

    Tataigi, brolužiai: be partijos sparno negausi darbo, nepadarysi karjeros… Tai kas yra labiausiai korumpuoti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“ jau dalyvavo Šilutės krašto medžiotojai

miškasodis

Pagrindinis Nacionalinio miškasodžio renginys šiemet vyks balandžio 20 d. Planuojama pasodinti net 100 simbolinių girių visoje Lietuvoje. Šilutės rajono medžiotojų klubų atstovai, pakviesti Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkės Nijolės Endrikaitienės,  miškininkams talkino anksčiau.   Iš įvairių medžiotojų klubų susirinkę pora dešimčių medžiotojų ir jų šeimų narių trečiadienį Kintų girininkijos Rūdynų miške atsodino vieno hektaro iškirstą plotą. Darbas vyko sklandžiai, mat talkininkams vadovavo, beje, ir pats sodino šių miškų girininkas Tomas Lukošius. Pasak jo, medžiotojai tądien iš viso pasodino

Ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 17 d. vakare, po 20 val., Sakūčių k., Kintų sen., ant tilto rastas aprūdijęs šaunamasis ginklas. Ginklas paimtas. Surinkta medžiaga. Balandžio 17 d. vėlų vakarą buitinio konflikto metu Šilutėje neblaivi (2,00 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1981 m. Įtariamoji sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 18 d. rytą Šilutės r. PK gautas pranešimas, jog balandžio 17 d. apie 14 val. Šyšgirių k., Kintų sen., pievoje pastebėta, kad

Aukcione laimėjo autokroso trasą

Registrų centras skelbia, kad tarp e. aukcionų laimikių – buvusios kareivinės ir autokroso trasa… Šių metų pradžia elektroninių aukcionų entuziastams nepašykštėjo patrauklių pasiūlymų – Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale naujus savininkus surado buvusios kareivinės, autokroso trasa ir kiti įdomūs objektai. Be to, džiaugtis gali ir didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukusių aukcionų organizatoriai, kuriems už parduodamą turtą pavyko gauti keliskart didesnę pinigų sumą. „E. varžytynių ir aukcionų portalas yra patogus įrankis įmonėms ir institucijoms realizuoti savo turimą turtą didžiausią

Seimas įteisino galimybę laikinai naudotis laisva valstybine žeme

Ketvirtadienį Seimas priėmė Žemės bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas ir įteisino galimybę valstybinės žemės patikėtiniams išduoti sutikimus laikinai naudotis laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotais. Savivaldybės ir Nacionalinė žemės tarnyba plotus, kuriuose nesuformuoti žemės sklypai ir kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal Nacionalinės žemės tarnybos išduotame leidime laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytas sąlygas, buvo naudojami žemės ūkio veiklai vykdyti, galės būti perduoti laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Aplinkos

Taip pat skaitykite