Ko dažniausiai gyventojai klausia vaistinių skiepų kabinetuose?

Juk pavargome nuo pandemijos bei jos suvaržymų, todėl svajojame apie kuo greitesnę jos baigtį. Ką galime dėl to padaryti? Vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra skiepytis. Taip vaistininkai atsako į vaistinę atėjusiems gyventojams, kurie prašo jų patarimo.  

 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

„Kadangi pati esu onkologinė ligonė, taip pat svarsčiau, ką daryti – skiepytis ar ne. Paklausiau savo gydytojo, kaip elgtis. Jis man pasiūlė nueiti į COVID-19 pacientų reanimaciją, kur labai greitai priimsiu reikiamą sprendimą. Mes galime rinktis iš dviejų variantų – pasiskiepyti, arba laukti, susirgsime ar ne.

Tiek pasiskiepijus, tiek susirgus yra ir minusų, ir pliusų. Tačiau vakcina pastarųjų turi daugiau – gaunamas atsparumas ligai, su kuria dar gyvensime ne vienerius metus, nepaisant to, ar ji mutuos, o šalutiniai reiškiniai yra nestiprūs, lengvai ištveriami. Susirgę susiduriame su didele tikimybe pakliūti į ligoninę, išgyventi sunkią ligos eigą, galiausiai numirti. Paklauskite žmonių, kurie palaidojo savo artimuosius, ar jie už skiepą ar prieš“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

 

Daugiau laiko – daugiau klausimų

Pasak K. Vaičaitienės, vaistinėje žmogui skiriama daugiau laiko nei kitose skiepijimo vietose. Gyventojai patys yra linkę konsultuotis, užduoti daugiau klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis po skiepo, mat pasitarę su specialistu jie jaučiasi saugiau.

„Ateina žmonės su daug aktualių klausimų apie skiepus, apie šalutinį poveikį, kaip jo išvengti. Kalbamės gana ilgai – neabejoju, kad tai bene pagrindinė priežasties, kodėl jie ateina skiepytis į vaistinę. Mums svarbu, kad žmogus po vakcinacijos išeitų ramus. Jie net gali mums paskambinti. Yra tokių pacientų, kurie kitą dieną paskambina ir pasipasakoja, kaip jaučiasi. Skambina išties nemažai – ypač moterys. Galime patarti, jei kamuoja prasta savijauta, skauda galvą, kyla temperatūra“, – aiškina ji.

Anot vaistininkės, skiepytis ateina ne tik vyresnio amžiaus žmonės, pastaruoju metu itin padaugėjo jaunų žmonių, kai jiems jau buvo suteikta galimybė gauti vakciną nuo koronaviruso.

„Buvo atėjusi viena jaunuolių kompanija – keli skiepijosi kitur, o keli pas mus. Vakcinas gavę kitose vietose sakė, kad pas mus jaukiau, gali drąsiau užduoti rūpimus klausimus, daugiau sužinoti apie patį procesą. Vaistininkai juk mėgsta bendrauti su žmonėmis“, – teigia K. Vaičaitienė.

Itin daug gyventojų vaistininkų klausia, ar šie siūlo jiems skiepytis ar ne. Vaistinės vedėjos teigimu, tai sudėtingas klausimas, į kurį žmogus turėtų atsakyti pats.

„Mes tik galime patarti. Prieš skiepydamasi pati atsisėdau, pasiėmiau baltą lapą, vienoje pusėje surašiau minusus, kitoje pliusus – pliusų buvo daugiau. Žinoma, pacientui lengviau priimti sprendimą pasitarus su specialistu“, – įsitikinusi vaistininkė.

 

Skiepija „nuo dūšios“

Nuo COVID-19 infekcijos vaistinių tinklas pradėjo skiepyti nuo birželio 2-osios tam, kad prisidėtų prie visuotinio imuniteto, kuris susidaro pasiskiepijus 70 proce. šalies gyventojų. Lietuvoje šis tikslas yra pasiekiamas, mat šiuo metu virš 40 proc. žmonių jau pasiskiepijo, o virš 10 proc. persirgo.

„Vaistinėse turime atskiras vakcinacijos patalpas, higienos pasus, akreditaciją, vaistininkai prieš šį procesą taip pat specialiai apmokyti, praplėtėme savo žinias apie infekcines ligas, todėl galime žmonėms suteikti dar daugiau informacijos. Skiepijame gyventojus pagal visus reikalavimus ir „nuo dūšios“. Kai tik gauname vakcinas, šią informaciją perduodame į sistemą – gyventojai per 1-2 valandas išgraibsto visas vietas vaistinėje (Baublio g. 2, Vilniuje). Atrodo, kad jie specialiai laukia mūsų vakcinų. Kodėl taip yra?

Tai vaistininkų įdirbis – tokio pasitikėjimo per kelias savaites neįgausi. Dauguma turi net savo vaistininką, ateina į vaistinę su juo pasitarti dėl savo sveikatos, o dabar ateina ir pasiskiepyti“, – kalba K. Vaičaitienė.

Vaistininkė įsitikinusi, kad vakcinų nauda bei saugumu vis dar abejojantys gyventojai turėtų labiau pasitikėti mokslu, mat mokslininkai sukūrė vakcinas, jos yra oficialiai registruotos, patikrintos. Tačiau viešojoje erdvėje sklindanti dezinformacija klaidina kai kuriuos žmones.

„Jei nebūtų vakcinų, nebūtų ir mūsų. Buvo ir raupai, ir tymai, tada žmones nuo infekcinių ligų gelbėjo tik vakcinos. Kai atsirado pirmosios vakcinos – tai buvo visiška naujiena, kurią žmonėms buvo kur kas sudėtingiau priimti negu dabar. Tačiau žmonės ryžosi ir tokiu būdu išgelbėjo pasaulį. Mūsų gal net šiandien nebūtų, jei Žemėje neegzistuotų skiepų“, – dėmesį atkreipia K. Vaičaitienė.

Nuo COVID-19 vaistinių tinkle skiepijama tris dienas per savaitę. Pacientui skiriama apie 10 min., vėliau jam dar rekomenduojama 15 min. ramiai pasėdėti. Norintieji užsiregistruoti skiepui vaistinėje turi atlikti tuos pačius žingsnius, kaip ir registruojantis skiepui vakcinacijos centre.

Užsiregistruoti skiepui galima svetainėje https://vakcina, o pasirenkant norimą vakcinacijos vietą, galima rinktis vieną iš vaistinių, esančią arčiausiai namų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite