Ko dažniausiai gyventojai klausia vaistinių skiepų kabinetuose?

Juk pavargome nuo pandemijos bei jos suvaržymų, todėl svajojame apie kuo greitesnę jos baigtį. Ką galime dėl to padaryti? Vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra skiepytis. Taip vaistininkai atsako į vaistinę atėjusiems gyventojams, kurie prašo jų patarimo.  

 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

„Kadangi pati esu onkologinė ligonė, taip pat svarsčiau, ką daryti – skiepytis ar ne. Paklausiau savo gydytojo, kaip elgtis. Jis man pasiūlė nueiti į COVID-19 pacientų reanimaciją, kur labai greitai priimsiu reikiamą sprendimą. Mes galime rinktis iš dviejų variantų – pasiskiepyti, arba laukti, susirgsime ar ne.

Tiek pasiskiepijus, tiek susirgus yra ir minusų, ir pliusų. Tačiau vakcina pastarųjų turi daugiau – gaunamas atsparumas ligai, su kuria dar gyvensime ne vienerius metus, nepaisant to, ar ji mutuos, o šalutiniai reiškiniai yra nestiprūs, lengvai ištveriami. Susirgę susiduriame su didele tikimybe pakliūti į ligoninę, išgyventi sunkią ligos eigą, galiausiai numirti. Paklauskite žmonių, kurie palaidojo savo artimuosius, ar jie už skiepą ar prieš“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

 

Daugiau laiko – daugiau klausimų

Pasak K. Vaičaitienės, vaistinėje žmogui skiriama daugiau laiko nei kitose skiepijimo vietose. Gyventojai patys yra linkę konsultuotis, užduoti daugiau klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis po skiepo, mat pasitarę su specialistu jie jaučiasi saugiau.

„Ateina žmonės su daug aktualių klausimų apie skiepus, apie šalutinį poveikį, kaip jo išvengti. Kalbamės gana ilgai – neabejoju, kad tai bene pagrindinė priežasties, kodėl jie ateina skiepytis į vaistinę. Mums svarbu, kad žmogus po vakcinacijos išeitų ramus. Jie net gali mums paskambinti. Yra tokių pacientų, kurie kitą dieną paskambina ir pasipasakoja, kaip jaučiasi. Skambina išties nemažai – ypač moterys. Galime patarti, jei kamuoja prasta savijauta, skauda galvą, kyla temperatūra“, – aiškina ji.

Anot vaistininkės, skiepytis ateina ne tik vyresnio amžiaus žmonės, pastaruoju metu itin padaugėjo jaunų žmonių, kai jiems jau buvo suteikta galimybė gauti vakciną nuo koronaviruso.

„Buvo atėjusi viena jaunuolių kompanija – keli skiepijosi kitur, o keli pas mus. Vakcinas gavę kitose vietose sakė, kad pas mus jaukiau, gali drąsiau užduoti rūpimus klausimus, daugiau sužinoti apie patį procesą. Vaistininkai juk mėgsta bendrauti su žmonėmis“, – teigia K. Vaičaitienė.

Itin daug gyventojų vaistininkų klausia, ar šie siūlo jiems skiepytis ar ne. Vaistinės vedėjos teigimu, tai sudėtingas klausimas, į kurį žmogus turėtų atsakyti pats.

„Mes tik galime patarti. Prieš skiepydamasi pati atsisėdau, pasiėmiau baltą lapą, vienoje pusėje surašiau minusus, kitoje pliusus – pliusų buvo daugiau. Žinoma, pacientui lengviau priimti sprendimą pasitarus su specialistu“, – įsitikinusi vaistininkė.

 

Skiepija „nuo dūšios“

Nuo COVID-19 infekcijos vaistinių tinklas pradėjo skiepyti nuo birželio 2-osios tam, kad prisidėtų prie visuotinio imuniteto, kuris susidaro pasiskiepijus 70 proce. šalies gyventojų. Lietuvoje šis tikslas yra pasiekiamas, mat šiuo metu virš 40 proc. žmonių jau pasiskiepijo, o virš 10 proc. persirgo.

„Vaistinėse turime atskiras vakcinacijos patalpas, higienos pasus, akreditaciją, vaistininkai prieš šį procesą taip pat specialiai apmokyti, praplėtėme savo žinias apie infekcines ligas, todėl galime žmonėms suteikti dar daugiau informacijos. Skiepijame gyventojus pagal visus reikalavimus ir „nuo dūšios“. Kai tik gauname vakcinas, šią informaciją perduodame į sistemą – gyventojai per 1-2 valandas išgraibsto visas vietas vaistinėje (Baublio g. 2, Vilniuje). Atrodo, kad jie specialiai laukia mūsų vakcinų. Kodėl taip yra?

Tai vaistininkų įdirbis – tokio pasitikėjimo per kelias savaites neįgausi. Dauguma turi net savo vaistininką, ateina į vaistinę su juo pasitarti dėl savo sveikatos, o dabar ateina ir pasiskiepyti“, – kalba K. Vaičaitienė.

Vaistininkė įsitikinusi, kad vakcinų nauda bei saugumu vis dar abejojantys gyventojai turėtų labiau pasitikėti mokslu, mat mokslininkai sukūrė vakcinas, jos yra oficialiai registruotos, patikrintos. Tačiau viešojoje erdvėje sklindanti dezinformacija klaidina kai kuriuos žmones.

„Jei nebūtų vakcinų, nebūtų ir mūsų. Buvo ir raupai, ir tymai, tada žmones nuo infekcinių ligų gelbėjo tik vakcinos. Kai atsirado pirmosios vakcinos – tai buvo visiška naujiena, kurią žmonėms buvo kur kas sudėtingiau priimti negu dabar. Tačiau žmonės ryžosi ir tokiu būdu išgelbėjo pasaulį. Mūsų gal net šiandien nebūtų, jei Žemėje neegzistuotų skiepų“, – dėmesį atkreipia K. Vaičaitienė.

Nuo COVID-19 vaistinių tinkle skiepijama tris dienas per savaitę. Pacientui skiriama apie 10 min., vėliau jam dar rekomenduojama 15 min. ramiai pasėdėti. Norintieji užsiregistruoti skiepui vaistinėje turi atlikti tuos pačius žingsnius, kaip ir registruojantis skiepui vakcinacijos centre.

Užsiregistruoti skiepui galima svetainėje https://vakcina, o pasirenkant norimą vakcinacijos vietą, galima rinktis vieną iš vaistinių, esančią arčiausiai namų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Dėmesio centre – mirtingumas, o ne ekonomika

Liepą Šilutės rajone sulaukta 40 naujagimių, mirė 63 žmonės, sutuokta 60 porų, iširo 11 šeimų. Tokią informaciją paskelbė Savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris. Jo duomenimis, šiemet per 7 mėnesius rajone sulaukta 208 naujagimių, mirė 443 žmonės, sutuokta 141 pora, buvo 81 ištuoka. Iširus 81 šeimai, su motinomis gyventi liko 78 vaikai, nė vieno – su tėvu. Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos rezultatai yra geri, tačiau mažas gimstamumas ir didelis gyventojų mirštamumas jau kelia rūpesčių: per pirmąjį pusmetį

Akcija „Saugaus eismo stotelės“ – apie saugų mūsų visų eismą keliuose

Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizuojamos saugaus eismo stotelės pradeda kelionę po Lietuvos miestus ir miestelius. Š. m. rugpjūčio 2 – rugsėjo 3 dienomis Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 102 saugaus eismo stotelės, kuriose Kelių direkcijos saugaus eismo specialistai konsultuos lankytojus saugaus eismo temomis. Didžiausias dėmesys bus skirtas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems, dviračių, paprastų ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Žinoma, kad atsakymus į juos dominančius klausimus išgirs ir kitų transporto priemonių vairuotojai, keleiviai. Rugpjūčio 9 d. nuo 10

Nuo rugpjūčio 2 d. parvykusiems iš Italijos ir Prancūzijos reikės izoliuotis

COVID-19 paveiktų šalių sąraše Italijai ir Prancūzijai atsidūrus raudonoje zonoje, nuo pirmadienio iš jų atvykstantys asmenys, nepaskiepyti nuo COVID-19 ligos ir nesirgę šia liga per paskutinį pusmetį, turės prieš kelionę atlikti tyrimą ir atvykus į Lietuvą izoliuotis. Nauji reikalavimai atvykstantiems iš Austrijos, Estijos, Islandijos, Norvegijos ir Taso salos – vykstantiems iš šių šalių reikės išsitirti prieš kelionę ir jau atvykus į Lietuvą, nes šios šalys pateko į geltoną zoną. Žalios zonos valstybių sąrašą, iš kur atvykstant reikalaujama atsivežti neigiamą COVID-19

Taip pat skaitykite