Ko dažniausiai gyventojai klausia vaistinių skiepų kabinetuose?

Juk pavargome nuo pandemijos bei jos suvaržymų, todėl svajojame apie kuo greitesnę jos baigtį. Ką galime dėl to padaryti? Vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra skiepytis. Taip vaistininkai atsako į vaistinę atėjusiems gyventojams, kurie prašo jų patarimo.  

 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

„Kadangi pati esu onkologinė ligonė, taip pat svarsčiau, ką daryti – skiepytis ar ne. Paklausiau savo gydytojo, kaip elgtis. Jis man pasiūlė nueiti į COVID-19 pacientų reanimaciją, kur labai greitai priimsiu reikiamą sprendimą. Mes galime rinktis iš dviejų variantų – pasiskiepyti, arba laukti, susirgsime ar ne.

Tiek pasiskiepijus, tiek susirgus yra ir minusų, ir pliusų. Tačiau vakcina pastarųjų turi daugiau – gaunamas atsparumas ligai, su kuria dar gyvensime ne vienerius metus, nepaisant to, ar ji mutuos, o šalutiniai reiškiniai yra nestiprūs, lengvai ištveriami. Susirgę susiduriame su didele tikimybe pakliūti į ligoninę, išgyventi sunkią ligos eigą, galiausiai numirti. Paklauskite žmonių, kurie palaidojo savo artimuosius, ar jie už skiepą ar prieš“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

 

Daugiau laiko – daugiau klausimų

Pasak K. Vaičaitienės, vaistinėje žmogui skiriama daugiau laiko nei kitose skiepijimo vietose. Gyventojai patys yra linkę konsultuotis, užduoti daugiau klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis po skiepo, mat pasitarę su specialistu jie jaučiasi saugiau.

„Ateina žmonės su daug aktualių klausimų apie skiepus, apie šalutinį poveikį, kaip jo išvengti. Kalbamės gana ilgai – neabejoju, kad tai bene pagrindinė priežasties, kodėl jie ateina skiepytis į vaistinę. Mums svarbu, kad žmogus po vakcinacijos išeitų ramus. Jie net gali mums paskambinti. Yra tokių pacientų, kurie kitą dieną paskambina ir pasipasakoja, kaip jaučiasi. Skambina išties nemažai – ypač moterys. Galime patarti, jei kamuoja prasta savijauta, skauda galvą, kyla temperatūra“, – aiškina ji.

Anot vaistininkės, skiepytis ateina ne tik vyresnio amžiaus žmonės, pastaruoju metu itin padaugėjo jaunų žmonių, kai jiems jau buvo suteikta galimybė gauti vakciną nuo koronaviruso.

„Buvo atėjusi viena jaunuolių kompanija – keli skiepijosi kitur, o keli pas mus. Vakcinas gavę kitose vietose sakė, kad pas mus jaukiau, gali drąsiau užduoti rūpimus klausimus, daugiau sužinoti apie patį procesą. Vaistininkai juk mėgsta bendrauti su žmonėmis“, – teigia K. Vaičaitienė.

Itin daug gyventojų vaistininkų klausia, ar šie siūlo jiems skiepytis ar ne. Vaistinės vedėjos teigimu, tai sudėtingas klausimas, į kurį žmogus turėtų atsakyti pats.

„Mes tik galime patarti. Prieš skiepydamasi pati atsisėdau, pasiėmiau baltą lapą, vienoje pusėje surašiau minusus, kitoje pliusus – pliusų buvo daugiau. Žinoma, pacientui lengviau priimti sprendimą pasitarus su specialistu“, – įsitikinusi vaistininkė.

 

Skiepija „nuo dūšios“

Nuo COVID-19 infekcijos vaistinių tinklas pradėjo skiepyti nuo birželio 2-osios tam, kad prisidėtų prie visuotinio imuniteto, kuris susidaro pasiskiepijus 70 proce. šalies gyventojų. Lietuvoje šis tikslas yra pasiekiamas, mat šiuo metu virš 40 proc. žmonių jau pasiskiepijo, o virš 10 proc. persirgo.

„Vaistinėse turime atskiras vakcinacijos patalpas, higienos pasus, akreditaciją, vaistininkai prieš šį procesą taip pat specialiai apmokyti, praplėtėme savo žinias apie infekcines ligas, todėl galime žmonėms suteikti dar daugiau informacijos. Skiepijame gyventojus pagal visus reikalavimus ir „nuo dūšios“. Kai tik gauname vakcinas, šią informaciją perduodame į sistemą – gyventojai per 1-2 valandas išgraibsto visas vietas vaistinėje (Baublio g. 2, Vilniuje). Atrodo, kad jie specialiai laukia mūsų vakcinų. Kodėl taip yra?

Tai vaistininkų įdirbis – tokio pasitikėjimo per kelias savaites neįgausi. Dauguma turi net savo vaistininką, ateina į vaistinę su juo pasitarti dėl savo sveikatos, o dabar ateina ir pasiskiepyti“, – kalba K. Vaičaitienė.

Vaistininkė įsitikinusi, kad vakcinų nauda bei saugumu vis dar abejojantys gyventojai turėtų labiau pasitikėti mokslu, mat mokslininkai sukūrė vakcinas, jos yra oficialiai registruotos, patikrintos. Tačiau viešojoje erdvėje sklindanti dezinformacija klaidina kai kuriuos žmones.

„Jei nebūtų vakcinų, nebūtų ir mūsų. Buvo ir raupai, ir tymai, tada žmones nuo infekcinių ligų gelbėjo tik vakcinos. Kai atsirado pirmosios vakcinos – tai buvo visiška naujiena, kurią žmonėms buvo kur kas sudėtingiau priimti negu dabar. Tačiau žmonės ryžosi ir tokiu būdu išgelbėjo pasaulį. Mūsų gal net šiandien nebūtų, jei Žemėje neegzistuotų skiepų“, – dėmesį atkreipia K. Vaičaitienė.

Nuo COVID-19 vaistinių tinkle skiepijama tris dienas per savaitę. Pacientui skiriama apie 10 min., vėliau jam dar rekomenduojama 15 min. ramiai pasėdėti. Norintieji užsiregistruoti skiepui vaistinėje turi atlikti tuos pačius žingsnius, kaip ir registruojantis skiepui vakcinacijos centre.

Užsiregistruoti skiepui galima svetainėje https://vakcina, o pasirenkant norimą vakcinacijos vietą, galima rinktis vieną iš vaistinių, esančią arčiausiai namų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite