Ko dažniausiai gyventojai klausia vaistinių skiepų kabinetuose?

Juk pavargome nuo pandemijos bei jos suvaržymų, todėl svajojame apie kuo greitesnę jos baigtį. Ką galime dėl to padaryti? Vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra skiepytis. Taip vaistininkai atsako į vaistinę atėjusiems gyventojams, kurie prašo jų patarimo.  

 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

„Kadangi pati esu onkologinė ligonė, taip pat svarsčiau, ką daryti – skiepytis ar ne. Paklausiau savo gydytojo, kaip elgtis. Jis man pasiūlė nueiti į COVID-19 pacientų reanimaciją, kur labai greitai priimsiu reikiamą sprendimą. Mes galime rinktis iš dviejų variantų – pasiskiepyti, arba laukti, susirgsime ar ne.

Tiek pasiskiepijus, tiek susirgus yra ir minusų, ir pliusų. Tačiau vakcina pastarųjų turi daugiau – gaunamas atsparumas ligai, su kuria dar gyvensime ne vienerius metus, nepaisant to, ar ji mutuos, o šalutiniai reiškiniai yra nestiprūs, lengvai ištveriami. Susirgę susiduriame su didele tikimybe pakliūti į ligoninę, išgyventi sunkią ligos eigą, galiausiai numirti. Paklauskite žmonių, kurie palaidojo savo artimuosius, ar jie už skiepą ar prieš“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Kristina Vaičaitienė.

 

Daugiau laiko – daugiau klausimų

Pasak K. Vaičaitienės, vaistinėje žmogui skiriama daugiau laiko nei kitose skiepijimo vietose. Gyventojai patys yra linkę konsultuotis, užduoti daugiau klausimų, pavyzdžiui, kaip elgtis po skiepo, mat pasitarę su specialistu jie jaučiasi saugiau.

„Ateina žmonės su daug aktualių klausimų apie skiepus, apie šalutinį poveikį, kaip jo išvengti. Kalbamės gana ilgai – neabejoju, kad tai bene pagrindinė priežasties, kodėl jie ateina skiepytis į vaistinę. Mums svarbu, kad žmogus po vakcinacijos išeitų ramus. Jie net gali mums paskambinti. Yra tokių pacientų, kurie kitą dieną paskambina ir pasipasakoja, kaip jaučiasi. Skambina išties nemažai – ypač moterys. Galime patarti, jei kamuoja prasta savijauta, skauda galvą, kyla temperatūra“, – aiškina ji.

Anot vaistininkės, skiepytis ateina ne tik vyresnio amžiaus žmonės, pastaruoju metu itin padaugėjo jaunų žmonių, kai jiems jau buvo suteikta galimybė gauti vakciną nuo koronaviruso.

„Buvo atėjusi viena jaunuolių kompanija – keli skiepijosi kitur, o keli pas mus. Vakcinas gavę kitose vietose sakė, kad pas mus jaukiau, gali drąsiau užduoti rūpimus klausimus, daugiau sužinoti apie patį procesą. Vaistininkai juk mėgsta bendrauti su žmonėmis“, – teigia K. Vaičaitienė.

Itin daug gyventojų vaistininkų klausia, ar šie siūlo jiems skiepytis ar ne. Vaistinės vedėjos teigimu, tai sudėtingas klausimas, į kurį žmogus turėtų atsakyti pats.

„Mes tik galime patarti. Prieš skiepydamasi pati atsisėdau, pasiėmiau baltą lapą, vienoje pusėje surašiau minusus, kitoje pliusus – pliusų buvo daugiau. Žinoma, pacientui lengviau priimti sprendimą pasitarus su specialistu“, – įsitikinusi vaistininkė.

 

Skiepija „nuo dūšios“

Nuo COVID-19 infekcijos vaistinių tinklas pradėjo skiepyti nuo birželio 2-osios tam, kad prisidėtų prie visuotinio imuniteto, kuris susidaro pasiskiepijus 70 proce. šalies gyventojų. Lietuvoje šis tikslas yra pasiekiamas, mat šiuo metu virš 40 proc. žmonių jau pasiskiepijo, o virš 10 proc. persirgo.

„Vaistinėse turime atskiras vakcinacijos patalpas, higienos pasus, akreditaciją, vaistininkai prieš šį procesą taip pat specialiai apmokyti, praplėtėme savo žinias apie infekcines ligas, todėl galime žmonėms suteikti dar daugiau informacijos. Skiepijame gyventojus pagal visus reikalavimus ir „nuo dūšios“. Kai tik gauname vakcinas, šią informaciją perduodame į sistemą – gyventojai per 1-2 valandas išgraibsto visas vietas vaistinėje (Baublio g. 2, Vilniuje). Atrodo, kad jie specialiai laukia mūsų vakcinų. Kodėl taip yra?

Tai vaistininkų įdirbis – tokio pasitikėjimo per kelias savaites neįgausi. Dauguma turi net savo vaistininką, ateina į vaistinę su juo pasitarti dėl savo sveikatos, o dabar ateina ir pasiskiepyti“, – kalba K. Vaičaitienė.

Vaistininkė įsitikinusi, kad vakcinų nauda bei saugumu vis dar abejojantys gyventojai turėtų labiau pasitikėti mokslu, mat mokslininkai sukūrė vakcinas, jos yra oficialiai registruotos, patikrintos. Tačiau viešojoje erdvėje sklindanti dezinformacija klaidina kai kuriuos žmones.

„Jei nebūtų vakcinų, nebūtų ir mūsų. Buvo ir raupai, ir tymai, tada žmones nuo infekcinių ligų gelbėjo tik vakcinos. Kai atsirado pirmosios vakcinos – tai buvo visiška naujiena, kurią žmonėms buvo kur kas sudėtingiau priimti negu dabar. Tačiau žmonės ryžosi ir tokiu būdu išgelbėjo pasaulį. Mūsų gal net šiandien nebūtų, jei Žemėje neegzistuotų skiepų“, – dėmesį atkreipia K. Vaičaitienė.

Nuo COVID-19 vaistinių tinkle skiepijama tris dienas per savaitę. Pacientui skiriama apie 10 min., vėliau jam dar rekomenduojama 15 min. ramiai pasėdėti. Norintieji užsiregistruoti skiepui vaistinėje turi atlikti tuos pačius žingsnius, kaip ir registruojantis skiepui vakcinacijos centre.

Užsiregistruoti skiepui galima svetainėje https://vakcina, o pasirenkant norimą vakcinacijos vietą, galima rinktis vieną iš vaistinių, esančią arčiausiai namų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Ar pabrangs ugdymas Šilutės meno mokykloje?

Šilutės meno mokykla kreipėsi į Savivaldybę prašydama padidinti mokesčius už mokinių ugdymą šioje įstaigoje. Jau perengtas sprendimo projektas. Jį svarstys kitą savaitę Tarybos komitetuose, o galutinį žodį tars Savivaldybės taryba spalio pabaigoje vyksiančiame posėdyje.   Svarstoma, kad  meno mokyklos dailės, muzikos bei šokio skyriuose nuo lapkričio 1 d. galiotų tokio dydžio mokesčiai:   besimokantiems pagal dailės arba muzikos ankstyvojo ugdymo programą – 16 Eur;   besimokantiems dailės ir šokio skyriuose pagal pradinio arba pagrindinio ugdymo programas – 16 Eur;  

Taip pat skaitykite