„Knygą nešu – duoną nešu“

Šiemet Lietuvoje ir pasaulyje minimi Kristijono Donelaičio metai, todėl Lietuvos rašytojų sąjunga pasiūlė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialui padėti įgyvendinti literatūros projektą ,,Donelaičio atlasas“. Pagrindinis šio projekto tikslas – skaityti K. Donelaičio kūrybą Rusnėje, Kristijono Donelaičio gatvėje.

Rugsėjo 18-osios pavakarį Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filiale apsilankė svečiai iš Lietuvos rašytojų sąjungos. Gal teisingiau būtų juos vadinti knygnešiais ir duonos dalintojais, mat jie su didžiuliais knygų ryšuliais ant pečių ir kvepiančiu naminės juodos duonos kepalu patraukė K. Donelaičio gatve, kur sutiktiems žmonėms raikė tą duoną, dalijo ją kaip dalelę savęs, savo šilumos ir meilės. Prasmingi buvo jų tariami žodžiai: „Knygą nešu – duoną nešu“. Tai lyg aidas iš tolimos praeities, lyg priesakas dabarčiai.
Su rašytojais vaikščiojome ne tik K. Donelaičio gatve. Neliko pamiršti ir renginio partneriai – Rusnės seniūnija, Salos etnokultūros ir informacijos centras. Visi buvo maloniai nustebinti ir džiaugėsi, kad tokią idėją nuspręsta įgyvendinti būtent Rusnėje.
Perėję K. Donelaičio gatvę, lydimi vyr. bibliotekininkės Agnės Gerlinskaitės, knygnešiais tapę rašytojai sugrįžo į bibliotekos kiemelį, kur po sena obelimi, jaukiai gurkšnodami arbatą, jau laukė susirinkę skaitytojai. Svečiai iš Vilniaus, tik ką buvę knygnešiais, tapo K. Donelaičio kūrybos skaitovais ir šiuolaikinės poezijos autoriais.
Tą vakarą savo kūrybą pristatė Viktoras Rudžianskas, Ričardas Šileika, Eugenijus Ališanka ir Giedrė Kazlauskaitė. Tai gerai žinomi ir pripažinimo sulaukę poetai. Rusniškiams buvo dvigubai malonu, kad jie pirmą kartą apsilankė jų krašte. Po trumpo kiekvieno autoriaus prisistatymo sekė literatūrinio žodžio skaitymai – linksmi, svajingi, verčiantys susimąstyti ir panirti į save, nusišypsoti ne tik sau, bet ir šalia sėdinčiam… Renginio metu buvo galima išgirsti aukštaičių tarme skaitomų ištraukų iš dar tik rašomos knygos.
Su įdomiais žmonėmis laikas prabėgo labai greitai – susirinkusieji nė nepastebėjo, kada danguje sužibo pirmosios žvaigždės ir padvelkė rudeniška vėsa…

Agnė Gerlinskaitė ir Auksė Čėsnienė
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Rusnės filialo bibliotekininkės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite