Knyga, kviečianti į savęs pažinimo kelionę

fondasŠilutės r. Fridricho Bajoraičio bibliotekoje įvyko šilutiškės Marijos Gailienės knygos „Ariadnės kamuolys“ sutiktuvės. Tai ketvirtoji šios autorės knyga. Leidinyje supažindinama su parapsichologijos mokslo įtaka šiuolaikiniam žmogui. Pirmojoje knygos dalyje aprašyti chirologijos mokslo teiginiai, pateikti atsakymai į kai kuriuos diskusijose kylančius klausimus. Antrojoje – pakartoti ankstesnės knygos „Gyvenimo juodraštis“ tekstai. Knygos viršelio dizainu pasirūpino anūkė Simona.

Marijos Gailienės knygos „Ariadnės kamuolys“ sutiktuvėse.

Posakis „Ariadnės siūlas“ yra kilęs iš Antikos laikų, graikų mito apie Ariadnę ir reiškia išeitį iš sunkios padėties. (Ariadnė – senovės graikų mitologijoje Kretos valdovo Mino dukra, davė Tesėjui siūlų kamuolį, kurį vyniodamas jis galėjo išeiti iš Labirinto ir sugrįžti atgal, tačiau grįždamas „pamiršo“ Ariadnę.)
Rudens vakarams ilgėjant smagu laiką leisti su knyga rankoje. M. Gailienės knygos „Ariadnės kamuolys“ sutiktuvėse lituanistė Irena Arlauskienė pastebėjo, kad šiame knygų gausos amžiuje, pasigendama knygų, skatinančių žmones tapti geresniais.
„Knygą perskaičius, apėmė noras išeiti į gatvę ir pirmam sutiktam žmogui pasakyti ką nors gera…“ – atviravo I. Arlauskienė. Skaitydama knygą ji žavėjosi autorės gebėjimu išsakyti mintį trumpais, aiškiais sakiniais, o ypač – autorės chirologijos, tautų kultūrų pažinimo, astronomijos ir daugelio kitų sričių žiniomis.
Knygai iliustruoti parinktos labai įtaigios iliustracijos, piešiniai. Leidinys praturtintas pasaulio išminčių mintimis, Omaro Chajamo (Omar Khayyam, 1048-1131) rubajatais (ketureilis arabų, persų ir tiurkų kalbų poezijoje). O. Chajamas visame pasaulyje žinomas filosofas, matematikas, fizikas, astronomas, gydytojas, poetas. Jo ketureiliai kupini išminties, dauguma jų – paskatinimas mylėti gyvenimą:
„Gyvenk, žmogau, linksmai ir džiaukis šiuo pasauliu. Ieškoki išminties, nes visas tavo būvis iš dulkių ir lašų, iš vėjo ir paties“.

Knygos autorė M. Gailienė.

Gyvenimo istorijos
Knyga atveria duris į paslaptingą, savęs pažinimo kelionę. Gyvenimiškomis istorijomis iliustruotą knygą galima skaityti kaip romaną. Prieš skaitytoją atsiveria žmonių, turėjusių puikių galimybių, tačiau paviliotų pagundų klystkelių, taip ir nesuradusių teisingo kelio, istorijos. Vis dėlto įdomiausia yra pažinti, mokėti perskaityti savo delnų linijų reikšmes, žinoti, kokiais labirintais vinguriuoja auksinis Ariadnės kamuolio siūlas. Knygą skaitantiems bus smalsu sužinoti, ar gimstame su įrėžtomis linijomis delne, o gal jos keičiasi, gal buvusios pranyksta ir atvirkščiai, žmogus gyvendamas „užgyvena“ naujų? Juk daugeliui smalsu sužinoti, kas užkoduota ilgose, trumpose, susikertančiose viena su kita ar sutrūkinėjusiose linijose.
Žmogui keičiantis, keičiasi ir jo delno linijos. Kaip nėra vienodų žmonių, taip nėra vienodų delnų linijų. Net vieno žmogaus delnų linijos yra skirtingos. Kairiojo delno linijos rodo įgimtus dalykus, dešiniojo – įgytus.
Pažinus save
Daugelis knygos sutiktuvių dalyvių prisipažino, kad kelio pas M. Gailienę ieškojo atsidūrę gyvenimo kryžkelėse, norėdami išsiaiškinti kokia informacija yra užkoduota jų rankų delnų linijose. Saugiškei Irenai iš apsilankymo pas M. Gailienę atmintyje nedaug išliko, labiausiai įstrigo viena mintis: „Esi šviesą nešanti“. Tie žodžiai Irenai ir dabar tebeskamba, nuteikia ją šviesiomis mintimis, duoda energijos, kuria ji dalijasi su aplinkiniais.
„Su pavydu žvelgiu į medžius, jų šakos kyla, bet niekur neįsikimba. O mes, žemės sutvėrimai, linkę įsikibti į įvykius, situacijas, žmones. Išmintis byloja, kad esame niekas, o meilė sako, kad esame viskas. Taip ir gyvename tarp nieko ir visko… Man šypseną kelia, kai žmogų, kuris skaito delno raštą, supranta skaičių vibracijas, kalbasi su žvaigždėmis, planetomis vadina būrėju. Aš jiems jaučiu pagarbą, gal todėl kad pačiai teko prisiliesti tiek prie parapsichologijos, tiek prie ezoterikos. Teko pabūti Marijos mokine, pasimokyti skaityti delnų raštą. Nors Marija sako, kad delne yra tik kelios linijos, man tai buvo kietas riešutas, o dantys, pripažįstu, per silpni tą riešutą perkąsti. O Marija, kaip magnetas – kartą ją sutikęs, nori dar ir dar kartą pamatyti, pabendrauti. Jos knygos – išminties lobiai. Pirmosios – vadovėliai, iš kurių mokėmės, studijavome, paskutinės knygos – romanai, išminties krislai, gyvenimo prasmės, suvokimo, atradimo, savęs pažinimo. Knyga skaitoma su didžiausiu pasimėgavimu, prašviesėja mintys, sužinojus apie save“, – moterų klubo „Smaragdas“ vardu kalbėjo Violeta Astrauskienė.
Pasaulis yra išmintis
„Mano knygų personažai esate jūs visi, aš pakeičiau tik jūsų vardus. Nusidėjėliai – kai kurie supratę, ko nereikia daryti, kai kurie padėkoję už pasakytą tiesą. Visus jus myliu. Mes esame visokie, visur ieškome atspirties taško. Tie, kuriems gyvenimas klostosi puikiai, neieško kelio pas mane. Jei kuris mano senas pažįstamas paskambina, prašosi ateiti, iškart suspurda širdis. Žinau, kad ne šiaip sau“, – kalbėjo M. Gailienė.
Ne vieną dešimtmetį skaitanti žmonių gyvenimus iš jų delnų, Marija žino, kad pas ją ateina tuomet, kai yra blogai. Į knygos sutiktuvių dalyvių klausimą, ar rašys daugiau knygų, M. Gailienė atsakė: „Rašysite jūs, o mano mintis tik viena – užkrėsti kuo daugiau žmonių noru žinoti, pažinti, suprasti, kad pasaulis yra ne vien pinigai, jis yra – išmintis, mokslas“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite