Knyga apie K. Donelaičio memorialą Tolminkiemyje

Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių proga Pagėgių viešojoje bibliotekoje visuomenei pristatyta Napalio ir Laimutės Kitkauskų knyga rusų kalba ,,Kristijono Donelaičio memorialas Čistyje Prudy. Sukūrimo istorija“.

Ir šis knygos pristatymas į biblioteką sutraukė daug literatūros mėgėjų.
Astos Andrulienės nuotr.

 

Laimutė Kitkauskienė, pristatydama šį leidinį, išsamiai papasakojo memorialo Tolminkiemyje (Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija) sukūrimo istoriją. Ji sakė, kad 1964 m. Lietuvos ir Kaliningrado srities vadovybės rūpesčiu pradėti restauruoti buvusios liuteronų bažnyčios Čistyje Prudy gyvenvietėje pastatai, atkuriamuosius darbus vykdė Kauno kultūros paminklų restauracijos kolektyvas, vadovaujamas architekto dr. Napalio Kitkausko. Viešnia atskleidė ir knygos atsiradimo istoriją, priminė, kad lietuvių kalba ši knyga išleista 2002 m., o jos pagrindu atgulė architekto Napalio Kitkausko dienoraštis, kuriame jis kruopščiai fiksavo visus darbus, įvykius, problemas, susitikimus ir rūpesčius, susijusius su šio memorialo sukūrimo darbais.
Pagėgiuose minėtosios knygos pristatyme dalyvavo šio leidinio redaktorius, poetas Borisas Bartfeldas. Knygos vertėja, poetė, Kaliningrado miesto Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos pirmininkė, mūsų kraštietė (gimė Piktupėnuose) Rūta Leonova teigė, kad išvertusi šį leidinį ji gali teisėtai džiaugtis ir didžiuotis, jog likimas leido prisiliesti prie šios didingos asmenybės įamžinimo ir jos versta knyga yra tikrasis palikimas ateinančioms kartoms.
K. Donelaičio kraštiečių klubo Kaliningrade pirmininkė Olga Dubovaja pasakojo, kad memorialas Tolminkiemyje, muziejus, kuriame vyksta įvairūs renginiai, atstatomi ir restauruojami pastatai rodo ir srities vadovų poziciją, kuri yra pozityvi ir teigiama. Ji priminė, kad ir šio leidinio leidyba buvo finansuota Kaliningrado srities Kultūros ministerijos, Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus bei Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo bendra programa, skirta K. Donelaičio jubiliejiniams metams paminėti.
Renginio vedėja Klaipėdos universiteto istorikė dr. Silva Pocytė pakvietė susirinkusius būtinai aplankyti memorialą Tolminkiemyje: „Tai kiekvieno mūsų pareiga“.

Elena Stankevičienė
Pagėgių viešosios bibliotekos direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite