Klimato anomalijos verčia kelininkus budėti
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos darbuotojai pirmą kartą mūsų rajono kelius šiemet barstė lapkričio 23 dieną, o keliai atidžiau stebimi nuo pat spalio 15 d. Savaitės pradžioje orai pateikė staigmeną: nors aplinkos temperatūra buvo 5 laipsniai šilumos, gruodžio 2 dieną kelius teko barstyti ties Švėkšna, Žemaičių Naumiesčiu ir Šilute, nes vietomis ant jų susidarė plikledis.
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas, kelių priežiūros srityje dirbantis nuo 1978 m., stebisi klimato anomalijomis, pridurdamas, kad dabar vyksta tai, ko nebūdavo anksčiau. Nors visą laiką oro temperatūra buvo teigiama, gruodžio 2 d. plikledis susidarė ties Švėkšna, Šilute ir Žemaičių Naumiesčiu. Asfalto dangos temperatūra buvo –0,5 laipsnio ir kelius teko barstyti.
„Per parą kelio būklė dabar pasikeičia kelis kartus. Išorinių požymių, kad kelias tapo slidus, beveik nėra ir žmonės per daug nesisaugo. Tai pavojinga. Mūsų darbuotojai važinėti ir tikrinti kelius pradeda nuo 4 val. ryto. Jie informuoja apie slidžius kelio ruožus. Į centrinę būstinę informaciją apie kelių būklę perduodame 4 kartus per parą. Klimatas akivaizdžiai yra pašiltėjęs. Nors tokie orai padeda sutaupyti, tačiau ir netikėtumų pateikia daug. Geriau jau būtų įprastinė žiema, tuomet vairuotojai, matydami, kad aplinkui baltuoja sniegas, būtų atsargesni. Pabarstyti ruožai būtų geriau matomi“, – kalbėjo A. Jakubauskas.
Anot kelininkų, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, vietinės reikšmės keliais rūpinasi Šilutės rajono savivaldybė, o „Klaipėdos regiono kelių“ Šilutės kelių tarnyba, kuri turi 48 darbuotojus, prižiūri per 500 km krašto ir rajoninių kelių. 127 km krašto kelių prižiūrimi pagal antrąjį kelių priežiūros lygį: kelių tarnyba juose budi, valo bei barsto slidumą mažinančias medžiagas nuo 6 iki 19 val. Šie keliai turi būti nuvalyti ir pabarstyti praėjus ne daugiau kaip 4 valandoms po to, kai nustoja snigti.
Esant slidžiai kelio dangai, tuos kelius pirmą kartą būtina pabarstyti iki 8 val. ryto. Rajoniniai keliai, kurių yra 401 km, prižiūrimi pagal trečiąjį lygį. Juose dirbama nuo 9 iki 18 val. Šiuos kelius pradedama valyti baigus darbą pirmojo ir antrojo lygio keliuose. Slydimą mažinančios medžiagos barstomos tik pavojingose zonose su intensyviu eismu – stačiose įkalnėse, staigiuose posūkiuose bei esant ypač sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms.
Šiuo metu Šilutės kelių tarnyba sandėliuose turi 700 tonų druskos ir yra parengusi 1500 tonų druskos ir smėlio mišinio. Smėlio ir druskos mišinio atsargų būtų galima turėti ir daugiau, tačiau to daryti neapsimoka, nes lauke lietus druską išplauna, todėl ilgiau kaip metus tokio mišinio saugoti negalima. Be to, orams šylant, mišinio sunaudojama vis mažiau. Pavyzdžiui, pernai žiemą keliai intensyviai buvo barstomi tik apie porą savaičių. Anot tarnybos viršininko, 25 proc. smėlio ir druskos mišinio gamyba didesnių rūpesčių nesudaro, nes galima pagaminti greitai.
Šilutiškiai kelininkai turi sudarę sutartis su keliais ūkininkais bei įmonėmis dėl pagalbos valant apsnigtus kelius. Pasak A. Jakubausko, tokios pagalbos prireikia vis rečiau. Tai dar vienas klimato atšilimo požymis. Įmonė turi 6 valymo-barstymo mašinas, aprūpintas kompiuterine mišinio dozavimo įranga, yra 5 autogreideriai. Tiek technikos visiškai pakanka reikiamiems darbams atlikti. Kita vertus, stebuklų tikėtis taip pat neverta. Vienas automobilinis barstytuvas gali padengti slydimą mažinančiu mišiniu (priklausomai nuo sąlygų, tai gali būti smėlio ir druskos arba druskos ir vandens mišinys) apie 36 km, užtrunka apie 2-2,5 valandos. Kol darbas vyksta, kelio dalis išlieka slidi.
Pasak Algirdo Jakubausko, kelininkai stengiasi sudaryti sąlygas saugiam eismui, bet ir patys žmonės turi rūpintis savo saugumu, atsargiai vairuodami sudėtingomis oro sąlygomis, pasirinkdami saugų greitį. Ne pirmus metus kartu su policija kelininkai rengia socialines akcijas. Šį pavasarį ir rudenį jie lankėsi mokyklose ir dalijo vaikams atšvaitus. Patys kelininkai tamsoje blogai matomiems eismo dalyviams duoda jų iki šiol. Ypač kaimo vietovėse.
„Su pėsčiųjų, vadeliuotojų ir dviratininkų matomumu kaimuose tamsiu paros metu padėtis išlieka sudėtinga. Kelininkai stengiasi dalinti atšvaitus, ypač vaikams. Tik bėda, kad ir gavę juos žmonės pamiršta naudoti“, – apgailestavo A. Jakubauskas.
Vaidotas VILKAS
tik keliai kaip visada nevalyti.uz ka algas gaunat tai nesuprantu.namo matyt degalus isnesa.