Klausimas už pusę milijono eurų

Kur ir kokį apžvalgos bokštą statyti Rusnės saloje? Tai klausimas, atsakymas į kurį vertas apie pusę milijono eurų. Aplinkos ministerija pasiruošusi skirti apie 400 tūkstančių eurų iki 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto statybai ir dar apie 250 tūkstančių žada infrastruktūros sutvarkymui. Tik bėda, kad Rusnės bendruomenė, rajono Savivaldybė ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija nesutaria, kur ir koks bokštas turėtų būti.

Iš kairės: pasitarime aktyviai savo nuomonę reiškė Rusnės bendruomenės atstovai Raimondas Plikšnys ir Živilė Skirkevičienė bei architektas Egidijus Vidrinskas.

Iš kairės: pasitarime aktyviai savo nuomonę reiškė Rusnės bendruomenės atstovai Raimondas Plikšnys ir Živilė Skirkevičienė bei architektas Egidijus Vidrinskas.

Administracijos direktoriaus iniciatyva Šilutės rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl Rusnės saloje numatomo statyti apžvalgos bokšto. Jame dalyvavo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, bendruomenės atstovai, architektai, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Šilutės rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis.
Nors tai ne pirmas susitikimas, kol kas dar neapsispręsta dėl vietos, kur būtų galima statyti apžvalgos bokštą. Savivaldybės administracija iš pat pradžių siūlė statyti apžvalgos bokštą Uostadvaryje, netoli švyturio. Toje vietoje bandyta iš kvadrokopterio filmuoti ir fotografuoti aplinką, kad būtų aišku, kas matytųsi iš tokio bokšto. Net studentai savo projektus stengėsi pritaikyti prie šios vietovės.
Pasiūlymas statyti bokštą Uostadvaryje nelabai tenkina Nemuno deltos regioninį parką ir Rusnės bendruomenę. Pagrindinis jų argumentas yra tas, kad Uostadvaris ir taip pakankamai patraukli turistams vieta. Kitur pastatytas apžvalgos bokštas taptų dar vienu lankytinu objektu. Iš pradžių siūlyta statyti bokštą buvusioje Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje, Pakalnės kaime, o vėliau susidomėta Atmatos žiotimis, kur nuo senų laikų stovi navigacinis ženklas. Šią vietą rekomenduoja istorija besidomintis leidėjas Kęstutis Demereckas. Jis remiasi istoriniais duomenimis, kad Atmatos žiotyse molas buvo nuo 1877 metų ir apžvalgos bokštas toje vietoje leistų apžvelgti Ventės ragą, Neringą, Kniaupos įlanką, susipažinti su salos didėjimo istorija.
Pagrindinė problema – neaišku, ar galima būtų statyti apžvalgos bokštą dėl gamtos rezervato artumo ir tai, kad iki tos vietos nėra patogaus privažiavimo. Anot Rusnės bendruomenės atstovės Živilės Skirkevičienės, nuo Uostadvario, į kurį veda geras kelias, iki Atmatos žiočių yra apie 2,6 kilometro pylimais. Pėsčiomis ar dviračiu šį atstumą įveikti pavyktų, tačiau ne turistiniu autobusu ir automobiliu. Jeigu būtų skirta pakankamai lėšų, kelią būtų galima nutiesti. Ši vieta patraukli ir tuo, kad patogu priplaukti, o vasaros sezono metu eismas vandeniu ties Atmatos žiotimis gana intensyvus.

Vienas iš studentų pateiktų būsimo apžvalgos bokšto projektų.

Vienas iš studentų pateiktų būsimo apžvalgos bokšto projektų.

Pasitarimo išvakarėse galimą apžvalgos bokšto statybos vietą aplankė architektas Egidijus Vidrinskas. Jo parsivežtose nuotraukose matosi, kad privažiavimas prie upės žiočių gana komplikuotas, o buvęs akmeninis molas gerokai užžėlęs medžiais ir neaišku, ar aplinkosaugininkai leistų juos iškirsti. Architektas parodė nemažai įvairiose Europos vietose pastatytų įvairių apžvalgos bokštų ir aikštelių pavyzdžių. Pateiktuose matomi ir monumentalūs didžiuliai bokštai, ir su aplinka beveik susiliejančios apžvalgos aikštelės paukščiams stebėti. Kaip papildomą pasiūlymą jis parodė plaukiojantį autobusą, kuris nusileidžia nuo kelio tiesiai į vandenį ir toliau plaukia kaip laivas. Tiesa, tokia egzotika nelabai sudomino pasitarimo dalyvius ir jie paragino sugrįžti prie žemiškesnių dalykų.
Rusniškis verslininkas Raimondas Plikšnys sakė, kad tik mes patys turime apsispręsti, kur statyti apžvalgos bokštą. Jis įsitikinęs, kad tai turi būti naujas turistų traukos objektas, skatinantis atvykti dar daugiau svečių į Rusnę. Svarbiausia, kad apsispręsti reikia kuo greičiau, nes laiko lieka vis mažiau. Anot vicemero Algirdo Balčyčio, reikia pradėti statybas iki rinkimų į LR Seimą rudenį, kitaip pinigų gali ir nebeskirti. Apsispręsti bent jau dėl statybos vietos pasitarimo dalyviams sutrukdė tai, kad jame nedalyvavo dar viena suinteresuota pusė – Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Jos vadovas Vaidas Pavilonis buvo išvykęs į Vilnių. Kol kas daugumos nuomonė krypsta į tai, kad apžvalgos bokštą reikėtų statyti Atmatos žiotyse. Apie tai dar planuojama diskutuoti trečiadienį, kai diskusijoje galės dalyvauti ir Nemuno deltos regioninio parko direktorius.

Vaidotas VILKAS

Viena iš labiausiai priimtinų apžvalgos bokšto statybos vietų – Atmatos žiotys, ties buvusiu švyturiu, kur dabar stovi vandens navigacijos ženklas.

Viena iš labiausiai priimtinų apžvalgos bokšto statybos vietų – Atmatos žiotys, ties buvusiu švyturiu, kur dabar stovi vandens navigacijos ženklas.

2 komentarai

  • Antanas

    Blaiviai mastantys i apleistus bruzgynus ir prie didelio vandens nelystu. Pamario gamtines stichijos tokius statinius bet kada nuosluos ir liks liudnas prisiminimas, kap pastangos pakelti kelio sankasa uzliejamoje Rusnes kelio dalyje. Miestui Rusneje labiau pritiktu toks akcentas, o ir akims “pasiganyti” yra i ka, kai aplinkui tiek vandens…..

  • nereikia

    ten apzvalgos boksto,nes banda turistu sutryps unikalia sios vietos gamta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite