Klausimas už pusę milijono eurų

Kur ir kokį apžvalgos bokštą statyti Rusnės saloje? Tai klausimas, atsakymas į kurį vertas apie pusę milijono eurų. Aplinkos ministerija pasiruošusi skirti apie 400 tūkstančių eurų iki 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto statybai ir dar apie 250 tūkstančių žada infrastruktūros sutvarkymui. Tik bėda, kad Rusnės bendruomenė, rajono Savivaldybė ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija nesutaria, kur ir koks bokštas turėtų būti.

Iš kairės: pasitarime aktyviai savo nuomonę reiškė Rusnės bendruomenės atstovai Raimondas Plikšnys ir Živilė Skirkevičienė bei architektas Egidijus Vidrinskas.

Iš kairės: pasitarime aktyviai savo nuomonę reiškė Rusnės bendruomenės atstovai Raimondas Plikšnys ir Živilė Skirkevičienė bei architektas Egidijus Vidrinskas.

Administracijos direktoriaus iniciatyva Šilutės rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl Rusnės saloje numatomo statyti apžvalgos bokšto. Jame dalyvavo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, bendruomenės atstovai, architektai, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Šilutės rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis.
Nors tai ne pirmas susitikimas, kol kas dar neapsispręsta dėl vietos, kur būtų galima statyti apžvalgos bokštą. Savivaldybės administracija iš pat pradžių siūlė statyti apžvalgos bokštą Uostadvaryje, netoli švyturio. Toje vietoje bandyta iš kvadrokopterio filmuoti ir fotografuoti aplinką, kad būtų aišku, kas matytųsi iš tokio bokšto. Net studentai savo projektus stengėsi pritaikyti prie šios vietovės.
Pasiūlymas statyti bokštą Uostadvaryje nelabai tenkina Nemuno deltos regioninį parką ir Rusnės bendruomenę. Pagrindinis jų argumentas yra tas, kad Uostadvaris ir taip pakankamai patraukli turistams vieta. Kitur pastatytas apžvalgos bokštas taptų dar vienu lankytinu objektu. Iš pradžių siūlyta statyti bokštą buvusioje Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje, Pakalnės kaime, o vėliau susidomėta Atmatos žiotimis, kur nuo senų laikų stovi navigacinis ženklas. Šią vietą rekomenduoja istorija besidomintis leidėjas Kęstutis Demereckas. Jis remiasi istoriniais duomenimis, kad Atmatos žiotyse molas buvo nuo 1877 metų ir apžvalgos bokštas toje vietoje leistų apžvelgti Ventės ragą, Neringą, Kniaupos įlanką, susipažinti su salos didėjimo istorija.
Pagrindinė problema – neaišku, ar galima būtų statyti apžvalgos bokštą dėl gamtos rezervato artumo ir tai, kad iki tos vietos nėra patogaus privažiavimo. Anot Rusnės bendruomenės atstovės Živilės Skirkevičienės, nuo Uostadvario, į kurį veda geras kelias, iki Atmatos žiočių yra apie 2,6 kilometro pylimais. Pėsčiomis ar dviračiu šį atstumą įveikti pavyktų, tačiau ne turistiniu autobusu ir automobiliu. Jeigu būtų skirta pakankamai lėšų, kelią būtų galima nutiesti. Ši vieta patraukli ir tuo, kad patogu priplaukti, o vasaros sezono metu eismas vandeniu ties Atmatos žiotimis gana intensyvus.

Vienas iš studentų pateiktų būsimo apžvalgos bokšto projektų.

Vienas iš studentų pateiktų būsimo apžvalgos bokšto projektų.

Pasitarimo išvakarėse galimą apžvalgos bokšto statybos vietą aplankė architektas Egidijus Vidrinskas. Jo parsivežtose nuotraukose matosi, kad privažiavimas prie upės žiočių gana komplikuotas, o buvęs akmeninis molas gerokai užžėlęs medžiais ir neaišku, ar aplinkosaugininkai leistų juos iškirsti. Architektas parodė nemažai įvairiose Europos vietose pastatytų įvairių apžvalgos bokštų ir aikštelių pavyzdžių. Pateiktuose matomi ir monumentalūs didžiuliai bokštai, ir su aplinka beveik susiliejančios apžvalgos aikštelės paukščiams stebėti. Kaip papildomą pasiūlymą jis parodė plaukiojantį autobusą, kuris nusileidžia nuo kelio tiesiai į vandenį ir toliau plaukia kaip laivas. Tiesa, tokia egzotika nelabai sudomino pasitarimo dalyvius ir jie paragino sugrįžti prie žemiškesnių dalykų.
Rusniškis verslininkas Raimondas Plikšnys sakė, kad tik mes patys turime apsispręsti, kur statyti apžvalgos bokštą. Jis įsitikinęs, kad tai turi būti naujas turistų traukos objektas, skatinantis atvykti dar daugiau svečių į Rusnę. Svarbiausia, kad apsispręsti reikia kuo greičiau, nes laiko lieka vis mažiau. Anot vicemero Algirdo Balčyčio, reikia pradėti statybas iki rinkimų į LR Seimą rudenį, kitaip pinigų gali ir nebeskirti. Apsispręsti bent jau dėl statybos vietos pasitarimo dalyviams sutrukdė tai, kad jame nedalyvavo dar viena suinteresuota pusė – Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Jos vadovas Vaidas Pavilonis buvo išvykęs į Vilnių. Kol kas daugumos nuomonė krypsta į tai, kad apžvalgos bokštą reikėtų statyti Atmatos žiotyse. Apie tai dar planuojama diskutuoti trečiadienį, kai diskusijoje galės dalyvauti ir Nemuno deltos regioninio parko direktorius.

Vaidotas VILKAS

Viena iš labiausiai priimtinų apžvalgos bokšto statybos vietų – Atmatos žiotys, ties buvusiu švyturiu, kur dabar stovi vandens navigacijos ženklas.

Viena iš labiausiai priimtinų apžvalgos bokšto statybos vietų – Atmatos žiotys, ties buvusiu švyturiu, kur dabar stovi vandens navigacijos ženklas.

2 komentarai

  • Antanas

    Blaiviai mastantys i apleistus bruzgynus ir prie didelio vandens nelystu. Pamario gamtines stichijos tokius statinius bet kada nuosluos ir liks liudnas prisiminimas, kap pastangos pakelti kelio sankasa uzliejamoje Rusnes kelio dalyje. Miestui Rusneje labiau pritiktu toks akcentas, o ir akims „pasiganyti“ yra i ka, kai aplinkui tiek vandens…..

  • nereikia

    ten apzvalgos boksto,nes banda turistu sutryps unikalia sios vietos gamta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite