Klausimas už pusę milijono eurų

Kur ir kokį apžvalgos bokštą statyti Rusnės saloje? Tai klausimas, atsakymas į kurį vertas apie pusę milijono eurų. Aplinkos ministerija pasiruošusi skirti apie 400 tūkstančių eurų iki 30 metrų aukščio apžvalgos bokšto statybai ir dar apie 250 tūkstančių žada infrastruktūros sutvarkymui. Tik bėda, kad Rusnės bendruomenė, rajono Savivaldybė ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija nesutaria, kur ir koks bokštas turėtų būti.

Iš kairės: pasitarime aktyviai savo nuomonę reiškė Rusnės bendruomenės atstovai Raimondas Plikšnys ir Živilė Skirkevičienė bei architektas Egidijus Vidrinskas.

Iš kairės: pasitarime aktyviai savo nuomonę reiškė Rusnės bendruomenės atstovai Raimondas Plikšnys ir Živilė Skirkevičienė bei architektas Egidijus Vidrinskas.

Administracijos direktoriaus iniciatyva Šilutės rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas dėl Rusnės saloje numatomo statyti apžvalgos bokšto. Jame dalyvavo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė, bendruomenės atstovai, architektai, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Šilutės rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis.
Nors tai ne pirmas susitikimas, kol kas dar neapsispręsta dėl vietos, kur būtų galima statyti apžvalgos bokštą. Savivaldybės administracija iš pat pradžių siūlė statyti apžvalgos bokštą Uostadvaryje, netoli švyturio. Toje vietoje bandyta iš kvadrokopterio filmuoti ir fotografuoti aplinką, kad būtų aišku, kas matytųsi iš tokio bokšto. Net studentai savo projektus stengėsi pritaikyti prie šios vietovės.
Pasiūlymas statyti bokštą Uostadvaryje nelabai tenkina Nemuno deltos regioninį parką ir Rusnės bendruomenę. Pagrindinis jų argumentas yra tas, kad Uostadvaris ir taip pakankamai patraukli turistams vieta. Kitur pastatytas apžvalgos bokštas taptų dar vienu lankytinu objektu. Iš pradžių siūlyta statyti bokštą buvusioje Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje, Pakalnės kaime, o vėliau susidomėta Atmatos žiotimis, kur nuo senų laikų stovi navigacinis ženklas. Šią vietą rekomenduoja istorija besidomintis leidėjas Kęstutis Demereckas. Jis remiasi istoriniais duomenimis, kad Atmatos žiotyse molas buvo nuo 1877 metų ir apžvalgos bokštas toje vietoje leistų apžvelgti Ventės ragą, Neringą, Kniaupos įlanką, susipažinti su salos didėjimo istorija.
Pagrindinė problema – neaišku, ar galima būtų statyti apžvalgos bokštą dėl gamtos rezervato artumo ir tai, kad iki tos vietos nėra patogaus privažiavimo. Anot Rusnės bendruomenės atstovės Živilės Skirkevičienės, nuo Uostadvario, į kurį veda geras kelias, iki Atmatos žiočių yra apie 2,6 kilometro pylimais. Pėsčiomis ar dviračiu šį atstumą įveikti pavyktų, tačiau ne turistiniu autobusu ir automobiliu. Jeigu būtų skirta pakankamai lėšų, kelią būtų galima nutiesti. Ši vieta patraukli ir tuo, kad patogu priplaukti, o vasaros sezono metu eismas vandeniu ties Atmatos žiotimis gana intensyvus.

Vienas iš studentų pateiktų būsimo apžvalgos bokšto projektų.

Vienas iš studentų pateiktų būsimo apžvalgos bokšto projektų.

Pasitarimo išvakarėse galimą apžvalgos bokšto statybos vietą aplankė architektas Egidijus Vidrinskas. Jo parsivežtose nuotraukose matosi, kad privažiavimas prie upės žiočių gana komplikuotas, o buvęs akmeninis molas gerokai užžėlęs medžiais ir neaišku, ar aplinkosaugininkai leistų juos iškirsti. Architektas parodė nemažai įvairiose Europos vietose pastatytų įvairių apžvalgos bokštų ir aikštelių pavyzdžių. Pateiktuose matomi ir monumentalūs didžiuliai bokštai, ir su aplinka beveik susiliejančios apžvalgos aikštelės paukščiams stebėti. Kaip papildomą pasiūlymą jis parodė plaukiojantį autobusą, kuris nusileidžia nuo kelio tiesiai į vandenį ir toliau plaukia kaip laivas. Tiesa, tokia egzotika nelabai sudomino pasitarimo dalyvius ir jie paragino sugrįžti prie žemiškesnių dalykų.
Rusniškis verslininkas Raimondas Plikšnys sakė, kad tik mes patys turime apsispręsti, kur statyti apžvalgos bokštą. Jis įsitikinęs, kad tai turi būti naujas turistų traukos objektas, skatinantis atvykti dar daugiau svečių į Rusnę. Svarbiausia, kad apsispręsti reikia kuo greičiau, nes laiko lieka vis mažiau. Anot vicemero Algirdo Balčyčio, reikia pradėti statybas iki rinkimų į LR Seimą rudenį, kitaip pinigų gali ir nebeskirti. Apsispręsti bent jau dėl statybos vietos pasitarimo dalyviams sutrukdė tai, kad jame nedalyvavo dar viena suinteresuota pusė – Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Jos vadovas Vaidas Pavilonis buvo išvykęs į Vilnių. Kol kas daugumos nuomonė krypsta į tai, kad apžvalgos bokštą reikėtų statyti Atmatos žiotyse. Apie tai dar planuojama diskutuoti trečiadienį, kai diskusijoje galės dalyvauti ir Nemuno deltos regioninio parko direktorius.

Vaidotas VILKAS

Viena iš labiausiai priimtinų apžvalgos bokšto statybos vietų – Atmatos žiotys, ties buvusiu švyturiu, kur dabar stovi vandens navigacijos ženklas.

Viena iš labiausiai priimtinų apžvalgos bokšto statybos vietų – Atmatos žiotys, ties buvusiu švyturiu, kur dabar stovi vandens navigacijos ženklas.

2 komentarai

  • Antanas

    Blaiviai mastantys i apleistus bruzgynus ir prie didelio vandens nelystu. Pamario gamtines stichijos tokius statinius bet kada nuosluos ir liks liudnas prisiminimas, kap pastangos pakelti kelio sankasa uzliejamoje Rusnes kelio dalyje. Miestui Rusneje labiau pritiktu toks akcentas, o ir akims “pasiganyti” yra i ka, kai aplinkui tiek vandens…..

  • nereikia

    ten apzvalgos boksto,nes banda turistu sutryps unikalia sios vietos gamta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite