Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išmokėjo dividendus valstybei

2022 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 24,48 mln. Eur grynojo pelno, iš kurių 14,23 mln. Eur konvertuota į Uosto direkcijos akcijas, keičiant teisinę formą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Į valstybės biudžetą už praėjusius metus įmonė sumokėjo 7,67 mln. Eur dividendų.

Uosto direkcija nuo šių metų tapo akcine bendrove, kurios visos akcijos priklauso Lietuvos valstybei, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Susisiekimo ministerija.

„Net ir esant nelengvam laikmečiui, Klaipėdos uostas generuoja naudą bei grąžą valstybei. Uosto direkcija už praėjusius metus įnešė savo įnašą į valstybės biudžetą, išmokėdama dividendus. Šiandien didelį dėmesį skiriame ir finansinius resursus kreipiame tobulinti infrastruktūros parametrus, siekiant didinti uosto konkurencingumą bei atsižvelgiant į besikeičiančios rinkos poreikius“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Pernai Uosto direkcijos pajamos siekė 60,7 mln. Eur, kai 2021 m. gauta 66,1 mln. Eur. Pagrindines įmonės pajamas sudaro uosto rinkliavos bei uosto žemės nuoma.

Siekdama didinti uosto konkurencingumą, sukurti prielaidas pridėtinę vertę kuriančių uosto įmonių veiklos plėtrai, praėjusiais metais Uosto direkcija įgyvendino investicinių projektų už 66,2 mln. Eur. Tai gerokai pranoko 2021 metų investicijas, kai jos sudarė 41,1 mln. Eur.

Artimiausių ketverių metų įmonės strateginės kryptys: investicijos konkurencingumui didinti, pridėtinė vertė, darnumas ir maksimali grąža valstybei.

Kaip jau skelbta, per ketverius metus į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija numato investuoti apie 300 mln. Eur. Svarbiausi 2023-2026 m. uosto infrastruktūros projektai – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas bei parengiamieji darbai gilinti uostą iki 17 m. Strateginiame veiklos plane numatyta naujo kruizinių laivų terminalo, užteršto grunto sandėliavimo aikštelės statyba, taip pat pietinės uosto dalies išvystymo parengiamieji darbai ir statybos pradžia.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu kūrėsi ir

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite