Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija išmokėjo dividendus valstybei

2022 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 24,48 mln. Eur grynojo pelno, iš kurių 14,23 mln. Eur konvertuota į Uosto direkcijos akcijas, keičiant teisinę formą iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Į valstybės biudžetą už praėjusius metus įmonė sumokėjo 7,67 mln. Eur dividendų.

Uosto direkcija nuo šių metų tapo akcine bendrove, kurios visos akcijos priklauso Lietuvos valstybei, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Susisiekimo ministerija.

„Net ir esant nelengvam laikmečiui, Klaipėdos uostas generuoja naudą bei grąžą valstybei. Uosto direkcija už praėjusius metus įnešė savo įnašą į valstybės biudžetą, išmokėdama dividendus. Šiandien didelį dėmesį skiriame ir finansinius resursus kreipiame tobulinti infrastruktūros parametrus, siekiant didinti uosto konkurencingumą bei atsižvelgiant į besikeičiančios rinkos poreikius“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

Pernai Uosto direkcijos pajamos siekė 60,7 mln. Eur, kai 2021 m. gauta 66,1 mln. Eur. Pagrindines įmonės pajamas sudaro uosto rinkliavos bei uosto žemės nuoma.

Siekdama didinti uosto konkurencingumą, sukurti prielaidas pridėtinę vertę kuriančių uosto įmonių veiklos plėtrai, praėjusiais metais Uosto direkcija įgyvendino investicinių projektų už 66,2 mln. Eur. Tai gerokai pranoko 2021 metų investicijas, kai jos sudarė 41,1 mln. Eur.

Artimiausių ketverių metų įmonės strateginės kryptys: investicijos konkurencingumui didinti, pridėtinė vertė, darnumas ir maksimali grąža valstybei.

Kaip jau skelbta, per ketverius metus į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija numato investuoti apie 300 mln. Eur. Svarbiausi 2023-2026 m. uosto infrastruktūros projektai – bangolaužių rekonstrukcija, laivybos kanalo gilinimas bei parengiamieji darbai gilinti uostą iki 17 m. Strateginiame veiklos plane numatyta naujo kruizinių laivų terminalo, užteršto grunto sandėliavimo aikštelės statyba, taip pat pietinės uosto dalies išvystymo parengiamieji darbai ir statybos pradžia.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite