Klaidų pridarė visi

Šilutės rajono savivaldybės Antikorupcijos komisija baigė nagrinėti UAB „Statyk pats“ pretenziją dėl Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) organizuoto konkurso ir nusprendė, kad klaidų pridarė ir perkančioji pusė, ir pardavėjai.

Iš kairės. Posėdžio dalyviai: Savivaldybės vyresnioji specialistė mobilizacijai ir korupcijos prevencijai Jūratė Banzienė, Antikorupcijos komisijos pirmininkė, Tarybos narė Sandra Tamašauskienė bei šios komisijos nariai Birutė Gustienė ir Domas Merliūnas, bendru sutarimu nutarė, kad klaidų pridarė abi pusės.

Iš kairės. Posėdžio dalyviai: Savivaldybės vyresnioji specialistė mobilizacijai ir korupcijos prevencijai Jūratė Banzienė, Antikorupcijos komisijos pirmininkė, Tarybos narė Sandra Tamašauskienė bei šios komisijos nariai Birutė Gustienė ir Domas Merliūnas, bendru sutarimu nutarė, kad klaidų pridarė abi pusės.

Šilutės rajono savivaldybės Antikorupcijos komisija baigusi nagrinėti UAB „Statyk pats“ pretenziją dėl Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) organizuoto konkurso nusprendė, kad tiekėjams (šiuo atveju UAB „Statyk pats“) ateityje reikėtų atidžiau pildyti dokumentus, atkreipiant dėmesį į tai, kad būtų išsamiai atsakyta į pirkėjo klausimus. PSPC ir kitoms įstaigoms pasiūlė peržiūrėti ir patikslinti formuluotes Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, kad nebūtų galimybės jų punktų taikyti ydingai ar dviprasmiškai.

Atkreipiamas dėmesys, kad PSPC pirkimus vykdo nesilaikydamas patvirtinto ir viešai skelbiamo pirkimų plano. Antikorupcijos komisija rekomendavo tiekėjui, jei jis turi įrodymų dėl galimai įvykdyto nusikaltimo, kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, o dėl pirkimų procedūrų pažeidimo – į Viešųjų pirkimų tarnybą.
Prieš tai vykusiame posėdyje nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes pritrūko sprendimui priimti reikalingos informacijos, be to, komisijos pirmininkė S. Tamašauskienė pripažino, kad komisijai trūksta kompetencijos tokio skundo nagrinėjimui. Antikorupcijos komisija kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėją Eglę Limbienę prašydama surinkti reikiamus duomenis ir pateikti susidariusios padėties įvertinimą. Savo išvadas E. Limbienė pateikė antrame komisijos posėdyje.
UAB „Statyk pats“ pretenzija dėl viešųjų pirkimų rezultatų Antikorupcijos komisija gavo balandžio 22 dieną. Šilutės PSPC atmetė UAB „Statyk pats“ 687 eurų vertės pasiūlymą, pasirinkdama kitą įmonę, kurios prašoma suma už panašias prekes buvo 985 eurai. Šilutės PSPC savo sprendimą grindė tuo, kad UAB „Statyk pats“ pasiūlymas neatitiko techninių reikalavimų.
„Mes įtariame, kad galimai Šilutės PSPC yra susitaręs su valymo priemonių konkurso laimėtoju, kuris pasiūlė prekes 298,16 euro, t. y. 43 procentais, brangiau už UAB „Statyk pats“ pasiūlymą ir priėmė sprendimą finansiškai nenaudingą Šilutės PSPC. Prašome atkreipti dėmesį į Šilutės PSPC rengiamų viešųjų pirkimų skaidrumą“, – rašoma UAB „Statyk pats“ direktoriaus Dževaldo Žemaitaičio Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateiktoje pretenzijoje.
Išnagrinėjusi Antikorupcijos komisijos paklausimą, ar nebuvo pažeistos Viešųjų pirkimų taisyklės, Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Eglė Limbienė konstatavo, kad pirkimo dokumentai buvo nelabai aiškūs ir tiekėjas (UAB „Statyk pats“) galėjo pateikti klaidingą savo pasiūlymų lentelę. Tačiau pagal pateiktus pirkėjo reikalavimus sunku nustatyti, ar tiekėjas tą lentelę užpildė klaidingai. Galimybe paprašyti patikslinti pirkimo sąlygas tiekėjas nepasinaudojo. „Esant dabartinei padėčiai sunku nustatyti, ar siūlomos prekės tiksliai atitinka pirkėjo pageidavimus. Tiekėjas neaiškiai pateikė savo pasiūlymą, o pirkėjas neaiškiai pateikė savo pageidavimus. Tokių dviprasmybių yra daug, todėl negalima pasakyti, kad kuris nors iš supaprastintų viešųjų pirkimų procedūros dalyvių pasielgė netinkamai“, – Antikorupcijos komisijos nariams paaiškino E. Limbienė.

Antikorupcijos komisijos prašymu susidariusios padėties įvertinimą pateikė Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Eglė Limbienė.

Antikorupcijos komisijos prašymu susidariusios padėties įvertinimą pateikė Šilutės rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Eglė Limbienė.

Antikorupcijos komisijos pirmininkė Sandra Tamašauskienė sakė, kad jai nepavyko susitikti su PSPC atstovais ir patikslinti viešojo pirkimo aplinkybių, nes šios įstaigos vadovas atostogauja, o už pirkimą atsakingas asmuo įstaigoje nebedirba. Jos nuomone, šis pirkimas korupcijos požiūriu esąs rizikingas, nes galimai neatitiko visų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 49 punkto reikalavimų. Remdamiesi turimais duomenimis, Antikorupcijos komisijos posėdžio dalyviai – Savivaldybės vyresnioji specialistė mobilizacijai ir korupcijos prevencijai Jūratė Banzienė, Antikorupcijos komisijos pirmininkė, Šilutės rajono Tarybos narė Sandra Tamašauskienė bei šios komisijos nariai Birutė Gustienė ir Domas Merliūnas – bendru sutarimu nutarė, kad klaidų padarė abi pusės, ir rekomendavo tiekėjui, jei jis turi įrodymų dėl galimai įvykdyto nusikaltimo, kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, o dėl pirkimų procedūrų pažeidimo – į Viešųjų pirkimų tarnybą.
Komisijos pirmininkė Sandra Tamašauskienė paviešino Antikorupcijos komisijos kreipimąsi į rajono gyventojus: „Kviečiame kreiptis į Šilutės rajono savivaldybės Antikorupcijos komisiją, jei manote, kad turite žinių arba pagrįstų įtarimų apie valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padarytas, daromas ar ketinamas daryti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Rašykite adresu: antikorupcija@silute.lt Taip pat apie korupcijos atvejį (-us) galite pranešti visą parą veikiančiu „karštosios linijos“ telefonu Vilniuje (8 5) 266 33 33 (taip pat ir poilsio dienomis), elektroniniu paštu pranesk@stt.lt, faksu (8 5) 266 33 07 arba palikti pranešimą svetainėje pranesk@stt.lt Visais atvejais garantuojamas anonimiškumas“.

Vaidotas VILKAS

Hits: 111

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite