Kitąmet jau stovės estakada į Rusnę…

Šįkart su žiniasklaidos atstovais susitiko Šilutės rajono savivaldybės vadovai: meras Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotojas Algis Bekeris, administracijos direktorius Sigitas Šeputis ir direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.

Spaudos konferencijoje dalyvavo mero pavaduotojas Algis Bekeris, meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis.
Petro Skutulo nuotr.

Meras Vytautas Laurinaitis pirmiausia priminė, kad į Šilutę buvo atvykęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, šio vizito labai laukta, mat buvo sutarta, kad svečias pateiks konkrečias blogos būklės rajono kelių tvarkymo datas.
2018 metais pažadėta tvarkyti itin blogos būklės kelią nuo Šilutės Žemaičių Naumiesčio link. Šiemet vėlų rudenį žadama užbaigti atnaujinti plentą tarp Juknaičių ir Usėnų. Čia darbai jau vyksta. Lyg ir neliko abejonių, kad bus asfaltuojamas kelias Povilai – Minija. Aiškumo nepadaugėjo dėl kelio į Saugų pusę, nors jo būklė ir apgailėtina. Konkreti kelių tvarkymo programa bus parengta spalį, tad tikimasi, kad joje bus įtraukta ir Šilutės rajono kelių. Žinoma, jeigu Seimas, tvirtindamas kitų metų biudžetą, nesumanys kokių netikėtų pertvarkų.
„Dėl estakados lyg ir viskas aišku, ją numatyta pastatyti iki kitų metų pabaigos, vėliau tvarkys ir kelio atkarpą nuo estakados iki K. Griniaus tilto, bus nutiestas dviratininkų takas“, – kalbėjo meras.
Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionas
Nuo 2020 metų Europos Sąjungos finansavimas keisis, tad Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyva bendram darbui telkiamos regiono savivaldybės, vyksta bendravimas ir susitikimai su kitų regionų savivaldybėmis. V. Laurinaitis inicijavo Klaipėdos ir Tauragės regionų atstovų susitikimą, Šilalės savivaldybė ėmėsi organizuoti susitikimą su Telšių regionu.
„Esame sutarę jungtis į vieną Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regioną, tam pritarė ir Šiaulių rajono savivaldybė. Regione turėtų būti 800 tūkstančių gyventojų. Tai yra realu, nors Vidaus reikalų ministerija pataria neskubėti. Mes nelinkę delsti, nes europinis finansavimas bus skiriamas būtent regionams“, – pasakojo meras, priminęs, kad Europos Sąjungos dabartinis finansavimas skirtas Lietuvai kaip vienam regionui, 2014-2020 metų finansavimo etape vien administravimui vilniečiai pasilieka per 200 milijonų eurų. „Mes manome, kad ten, kur skirti pinigai, turi likti ir administravimas bei tam skirtos lėšos. Dabar jau yra keturi regionai. Kiti pokalbiai vyks Vidaus reikalų, Ūkio, Finansų ministerijose, kurios yra atsakingos už regionų suformavimą“ – sakė meras.
Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl daugiabučių namų renovacijos. Yra naujovių, mat nuo lapkričio mėnesio įsigalioja naujas įstatymas, valstybė finansuos nebe 35, bet tik 30 proc. darbų vertės, tačiau padengs techninio, investicinio projektų bei techninės darbų priežiūros kaštus. Planas – per metus renovuoti 500 daugiabučių namų, juos renovuoti kvartalais, o kas nepateks į renovuotinų sąrašą, bus įtrauktas į rezervinį sąrašą.
Ukrainiečiai patarė…
Šilutėje įvyko susitikimas su Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Renginyje dalyvavo ir mero pavaduotojas Algis Bekeris, kuris neseniai su Šilutės atstovais buvo išvykęs į Ukrainą, dalyvavo Skadovsko miesto šventėje. „Informacinio karo poveikis šalims yra, Ukraina nuo to yra labai nukentėjusi, dalis gyventojų atskiria propagandinę informaciją nuo tikros, tačiau žmogui galima įteigti ir netiesos, bendraujant su žmonėmis tai jaučiasi“, – pasakojo vicemeras, pridurdamas, kad įvažiavus į Ukrainą nustebino tai, jog niekur nematyti užrašų rusų kalba. Tad kai ukrainiečiams papasakojo, jog lietuviai gali matyti Rusijos televizijos laidas, išgirdo patarimą geriau šių televizijų nežiūrėti. Anot A. Bekerio, komerciniai Lietuvos kanalai be perstojo rodo rusų laidas – tai gajūs propagandos šaltiniai, transliuotojams nieko nekainuojantys, tad žiūrovui galima įteigti ką tik nori.
Neprivatizuoti „Šilutės polderių“
Į Seime vykusį Kaimo reikalų komiteto posėdį buvo išvykęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Pozingis. Be kitų reikalų, svarstyta, ar privatizuoti „Šilutės polderių“ bendrovę, aptartas polderių priežiūros finansavimas. „Išsakėme savo nuomonę, kad „Šilutės polderių“ bendrovė nebūtų privatizuota, nes Vyriausybės planuose tokia privatizacija yra numatyta. Ne bet kuri įmonė tinkamai atliktų „Šilutės polderių“ funkcijas, be to, finansavimas irgi yra nepakankamas. Komitetas vieningai nusprendė kreiptis į Vyriausybę, ministerijas, kad ši įmonė nebūtų privatizuojama“, – sakė V. Pozingis, priminęs ir kitą siūlymą – sujungti Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybių polderius į vieną sistemą, garantuojant vieningą priežiūrą ir atitinkamą finansavimą. Pasiūlyta, kad finansuotų Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Aplinkos, Žemės ūkio ministerijos. Kreipimasis parengtas ir pateiktas Vyriausybei.
Valstybės 100-mečio garbei
Šilutė išgarsėjo, kai per visas seniūnijas tarsi žiedu žygeiviai gabeno Vasario 16-osios Akto kopiją ir į ritinį suvyniotame metraštyje pasirašė visi, kas dalyvavo iš vienos seniūnijos garbingąją estafetę perduodant kitai seniūnijai. Visuose šios estafetės etapuose buvo ir Savivaldybės vadovai. Apie tai pasakojo administracijos direktorius S. Šeputis, nepraleidęs nė vieno susitikimo, kuriuose jam įspūdį padarė žmonių geranoriškumas, aktyvumas.
Iš viso įveiktas 221 kilometras, startas buvo duotas Stemplių kaime (Švėkšnos sen.), Nepriklausomybės Akto signataro K. S. Šaulio gimtinėje, o baigėsi žygis Švėkšnoje, kur atidengtas paminklas K. S. Šauliui. Žygis truko 6 dienas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, keturračiais, karietomis, vežimaičiais, laivais, baidarėmis, net bagiu. Metraštyje pasirašė 27 bendruomenių atstovai. Iš viso yra 730 pasirašiusių žmonių. Nors gal ir ne visi žygeiviai pasirašė. 4 Vainuto seniūnijos bendruomenės įveikė ilgiausią atstumą – 38 km.
„Valstybės 100-mečio garbei skirtas žygis buvo graži jubiliejaus pradžia, net Kretingos meras, atvykęs į paminklo atidengimo iškilmes Švėkšnoje, stebėjosi, kaip Šilutė aukštai iškėlė šventės kartelę, kaip dabar kaimynams neatsilikus…“ – pasakojo S. Šeputis.
Aptarti ir kiti rajono reikalai.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite