Kitais metais M. Jankaus muziejuje bus galima išmėginti knygrišystės amatą

Iki šių metų pabaigos šalia žymaus Mažosios Lietuvos veikėjo bei spaustuvininko M. Jankaus muziejaus bus atstatyta autentiška klėtis. Ji ypatinga tuo, kad kadaise po ja buvusiame rūsyje buvo įrengtas slaptas knygų sandėlis, kuriame apsistodavo knygnešiai. Atstatytoje klėtyje įrengtame edukaciniame centre M. Jankaus muziejaus lankytojai turės unikalią galimybę susipažinti su vienu iš pačių seniausių ir prestižiškiausių amatų – knygrišyste.


Tarpukario laikotarpiu Mažosios Lietuvos patriarcho M.Jankaus sodyboje apsilankę Lietuvos šauliai. Fone matosi autentiška klėtis.

Vertingos dirbtuvės
Pasak M. Jankaus muziejaus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės, jau yra nupirkta veikianti knygrišykla. Tai išskirtinis atvejis Lietuvos muziejininkystės istorijoje. Žymus Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas Domas Kaunas muziejui rekomendavo įsigyti knygrišyklą, kuri priklausė prieš ketverius metus mirusiam kultūros šviesuoliui, kolekcininkui, žymiausiam Lietuvos knygrišiui Leonui Panavui.
Jo knygrišykla yra veikianti ir visiškai sukomplektuota. Unikalu tai, kad ji parduodama su visais baldais, įranga ir sukauptu kai kurių medžiagų, reikalingų knygrišio darbo procesui, kiekiu. Knygrišystėje naudojami labai subtilūs ir išskirtiniai instrumentai, kuriuos dažnai gerai pagamina tik auksakaliai.
Pagrindinės grupės, sudarančios L. Panavo dirbtuves, yra auksavimo presas su kaitlente, knygrišio presai, specialūs svarmenys, naudojami knygoms suspausti, peilių rinkinys odai ploninti, plaktukai, ylos, filetės ir t. t. Ypač vertinga įspaudų ir plokštelių kolekcija, naudojama įspaudams akliesiems daryti. Išlikę ir vertingi L. Panavo užrašai su knygrišybos proceso aprašymais, jo atlikti knygrišybos pavyzdžiai.

Ant išlikusių pamatų atstatoma Martyno Jankaus klėtis.

Unikali edukacinė veikla
M. Jankaus muziejaus direktorė sakė, jog, atstačius šią klėtį ir įrengus knygrišyklą, tai bus analogų visuose Lietuvos muziejuose neturinti vieta, o M. Jankaus muziejui atsivers naujos veiklos galimybės. Įrengus edukacinį centrą moksleiviai, akademinis jaunimas, turistai bus supažindinami su vienu iš pačių seniausių ir prestižiškiausių amatų – knygrišyste. M. Jankaus muziejuje bus galima pažinti knygos kelią nuo popieriaus gamybos, spausdinto teksto iki knygrišio preso.
„Teko bendrauti su Vilniaus knygrišių gildijos vadove, knygų restauratore Gražina Smaliukiene, kuri patikino, jog nė vienas Lietuvos muziejus neturi knygrišyklos. Artimiausia vieta, kur galima užsiimti tokia edukacine veikla, – Talinas. Džiaugiuosi, kad mūsų muziejui pavyko įsigyti knygrišyklą. Tai leis lankytojams pasiūlyti išties unikalios edukacinės veiklos.
Norėčiau padėkoti Seimo vicepirmininkui Kęstui Komskiui, kurio pastangomis buvo pradėti klėties atstatymo darbai, bei Pagėgių savivaldybės tarybai, kuri skyrė finansavimą edukaciniam centrui reikalingai įrangai įsigyti. Norėčiau pasidžiaugti, kad darbus vykdančios įmonės „Stamela“ darbininkai dirba labai tvarkingai, tausodami muziejaus aplinką“, – sakė L. Burzdžiuvienė.
Muziejaus direktorė sakė, jog klėties išorinė dalis savo ikonografija bus identiška kadaise čia stovėjusiam pastatui. Iš jos taip pat bus galima patekti į išlikusį slaptą knygų sandėlį. L. Burzdžiuvienė sakė, kad dėl istoriškai reikšmingo rūsio sutvarkymo mėgins kreiptis į Kultūros paveldo departamentą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite