Kintuose bus „Kultūros skūnė“

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarstė, ar pritarti projekto „Kultūros skūnė“ įgyvendinimui. Jeigu Savivaldybės taryba artėjančiame posėdyje tam pritars, Šilutės rajono savivaldybės administracija, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Kintų Vydūno kultūros centras ir Kintų pagrindinė mokykla taptų projekto partneriais. Savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus specialistė  Simona Bokštaitė-Dryžienė politikams pateiktame sprendimo projekte aiškina, kad projektas būtų įgyvendinamas pagal EEE ir Norvegijos finansinį mechanizmą. 

Projektu „Kultūros skūnė“ (skūn(ė) – sen. lietuvininkų tarmėje yra “daržinė”), pasitelkiant šiuolaikinį profesionalų meną ir kūrybišką vietokūrą, siekiama aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos tašką, jungiantį bendruomenę, gamtą, paveldą su atvykstančiais menininkais, turistais ir kitomis kultūrinėmis iniciatyvomis.

Sausio 20 d. buvo gautas VšĮ „Kintai arts” prašymas Šilutės rajono savivaldybei, Šilutės Hugo Šojaus muziejui, Kintų Vydūno kultūros centrui ir Kintų pagrindinei mokyklai tapti projekto „Kultūros skūnė” įgyvendinimo partneriais ir prisidėti prie projekto įgyvendinimo veiklų.

Projekte numato dalyvauti 8 partneriai. Pagrindinis projekto partneris yra VšĮ „Kintai arts”.

Projekto metu buvusi Kintų miestelio daržinė būtų pritaikyta kultūrinių veiklų įgyvendinimui. Infrastruktūriniai pokyčiai sudarytų sąlygas tradicinių laivų statybai, vėtrungių gamybai, kraštui būdingo maisto gamybai, amatų produktų realizacijai, didintų kultūrinį verslumą.

pamarys.eu inf.

Projekte minimoje daržinėje ir anksčiau yra buvę surengta meno parodų. Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite