Kintų muzikos festivalyje – įspūdingo kvarteto debiutas ir Baltijos šalių kompozitorių premjeros  

„The New Baltic Sound Quartet“. D. Matvejevo foto

Tradicinis Kintų muzikos festivalis toliau pristato įdomius tarptautinius projektus. Rugpjūčio 5-ąją Kintų didžiojoje bažnyčioje, koncerte „Nauji Baltijos skambesiai“, pirmąsyk drauge gros žinomų muzikantų kvartetas – smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Glebas Pyšniakas, perkusininkai Pavelas Giunteris ir Guntaras Freibergas iš Latvijos. Programoje – Baltijos šalių kompozitorių muzika.

Kaip skamba ir ar turi bendrų bruožų šiuolaikinė Baltijos šalių muzika?

„Visi kompozitoriai, kurių kūrinius atliksime, – labai skirtingi. Juos sieja tik tai, kad visi – iš Baltijos šalių“, – sako Kintų muzikos festivalio meno vadovas, vienas „The New Baltic Sound Quartet“ įkūrėjų G. Pyšniakas.

Pirmąsyk oficialiai pasirodysiantis kvartetas gros lietuvės Silvijos Miliūnaitės, litvako Anatolijaus Šenderovo, Latvijos kūrėjų Pēterio Vasko ir Platono Buravicky bei garsiųjų estų Arvo Pärto ir Peeterio Vähi muziką. Pastarasis, kaip ir S. Miliūnaitė, šiuo metu vieši ir kuria Kintuose.

„Kūrinys, kurį pavadinau „Baltic games“, brandintas Kintų menininkų rezidencijoje, sukurtas specialiai Kintų muzikos festivaliui, „The New Baltic Sound Quartet“ prašymu. Kūrinys skirtas smuikui, violončelei ir dviem perkusininkams. „Baltic games“ yra kelionė Baltija plačiąja prasme – jūros, besikeičiančios gamtos, miškų žaidime. Kompozitoriui reziduoti įvairiose vietose yra didžiulė dovana: kūrėjas persismelkia aplinkos, ją – šiuo atveju Kintų gamtą – tiesiog geria. Tai, be abejo, išskirtinai sužadina kūrybines jusles“, – pasakoja šį šeštadienį „Baltic games“ premjeros laukianti kompozitorė S. Miliūnaitė.

G. Pyšniakas S. Miliūnaitės kūrybą yra atlikęs ne kartą, būdamas įvairių ansamblių dalimi. Nors su naujuoju kvartetu dirba pirmą kartą, S. Miliūnaitė rami: „Gana gerai pažįstu visus atlikėjus, mane žavi jų išskirtinis gebėjimas itin giliai ir subtiliai skaityti muzikinius tekstus, perduodant jų esmę klausytojui.“

Programoje skambėsiančius kūrinius ir P. Vähi, ir P. Buravicky aranžavo specialiai „The New Baltic Sound Quartet“, tad juos irgi galima laikyti premjeromis.

Kaip gimsta nauji ansambliai?

„Pirmiausia susitikome su perkusininku P. Giunteriu, kartu grojome pajūryje, paskui – „Gaidos“ festivalyje Vilniuje. Vėliau prisijungė G. Freibergas, kaip trio sulaukėme kvietimo į garsųjį Cėsio violončelės festivalį Latvijoje, pasirodėme labai sėkmingai. Trise ankstesniais metais grojome Kintuose. Mums tiesiog sekasi ir gera kartu groti“, – sako G. Pyšniakas. Prisijungus vienai ryškiausių savo kartos Lietuvos smuikininkių D. Dėdinskaitei, kvartetas parengė naują programą ir po Kintų keliaus į Vieną, gros Latvijoje, turi ir daugiau kvietimų koncertuosi svetur.

„Muzikuoti šiame kvartete – didžiulis malonumas, nes visi keturi panašiai suprantame muziką, giliai ir atsakingai vertiname atlikimą, darbą repeticijose. Na, o groti vietos kompozitorių kūrinius – visiems mums svarbi tradicija, skatinanti žengti pirmyn, skleisti savo šalių kūrybą“, – kalba G. Freibergas, su džiaugsmu grįžtantis į Kintus.

Koncertas Kintų Didžiojoje bažnyčioje – rugpjūčio 5 d. 20 val. Visa festivalio programa.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite